Tunguska

1908 m. birželio 30d. prie Tunguskos upės vidurio Sibire įvyko katastrofa- tą dieną iki šiol nenustatytas objektas susidūrė su žeme ir sprogo. Sprogimo jėga prilygo 20 mln tonų TNT – tūkstančiui Hirosimos bombų. 2200 km2 plote buvo išversta apie 60 mln medžių.

Atmosferoje smūgio banga apskriejo Žemę du kartus. Netgi praėjus dviems dienoms atmosferoje dar buvo tiek daug smulkių dulkių, kad naktį Londono gatvėse (už 10000 km nuo Tunguskos) buvo galima išsklaidytoje šviesoje skaityti laikraštį. Tačiau niekas nebuvo nusiųstas pasižiurėti, kas ten įvyko, o caro vyriausybės nedomino toli Sibire gyvenančių žmonių lemtis.
Tik beveik po 30 metų buvo įvykdyta pirmoji ekspedicija į šiuos mažai apgyvendintus kraštus. Jai vadovavo rusų mokslininkas L. Kullik. Ekspedicijos dalyviai buvo sukrėsti pamatę visą įvykusio sprogimo mąstą ir labai nustebinti to, kad nerado jokio kraterio. Šitaip gimė Tunguskos paslaptis: kas per objektas galėjo sukelti tokią katastrofą nepalikdamas kraterio?
Praėjus beveik šimtmečiui mokslininkai vis dar ginčijasi, kas atsitiko toje nuošalioje vietoje. Ar tai buvo kometa, ar asteroidas, ar kosminis laivas? Buvo netgi tokių, kurie tvirtino, kad tai būta mažytės juodosios bedugnės, nors kitoje Žemės rutulio pusėje nerasta jokių jos išėjimo žymių. Net ir smūgio vietoje paimti dirvožemio, medžio ar vandens bandiniai niekuo negalėjo padėti Tunguskos objekto kilmės nustatymui.
Tarp daugybės hipotezių galima rasti gan įdomių bandymų paaiškinti Tunguskos įvykį. Pvz., W.Kundto iš Bonos universiteto (Vokietija) hipotezė. Jis apskaičiavo, kad panašų katastrofišką rezultatą galėjo sukelti greitas 10 mln. tonų metano dujų išsiskyrimas į atmosferą. Dujos galėjo būti išmestos į 200 km aukštį, išstumdamos į šonus orą, išvarčiusį medžius. Po to kokia nors kibirkštis galėjo paversti dujas milžinišku ugnies kamuoliu. Ši teorija leistų paaiškinti neįprastai šviesias naktis, prasidėjusias parą prieš Tunguskos sprogimą ir besitęsusias kelias naktis po jo. Metano dujos galėjo padėti susidaryri mažiems ledo kristalams, kurie pateko aukštai į atmosferą ir atspindėjo saulės spindulius. Kundtas taip pat nurodo, kad šioje vietoje mokslininkai stebėjo 4 val. Trukusį radono dujų išsiskyrimą, kas liudytu, jog po žeme yra ir daugiau įvairių dujų.
Tačiau lieka dar viena keista aplinkybė, kurios nepaaiškina nei viena teorija. Anglies izotopų datavimą atlikę geologai rado, kad Tunguskos dirvoje yra tiek daug anglies-14 izotopo, jog atrodo, jog ši vieta persikėle iš ateities. Vienintelis galimas paaiškinimas galėtų būti branduolinės bombos ar variklio sprogimas, bet 1908 m. Rusija vargu ar galėjo bandyti atomines bombas. Tai galgi ten iš tikrųjų sudužo kosminis laivas?
Per kelis pastaruosius metus Tunguską aplankė kelių Italijos universitetų mokslininkai. Jie ištyrė kelių Sibire esančių stočių seisminius įrašus ir palygino juos su medžių išvertimo kryptimis, taip nustatydami objekto trajektoriją. Iš visko sprendžiant, objektas atlekė iš pietryčių maždaug 11 km/s greičiu. Žinodami šiuos domenis mokslininkai jau galėjo apskaičiuoti galimas objekto orbitas. Jie atrado 886 galimas orbitas, iš kurių 80 proc. yra asteroidų orbitos ir tik nedidelė dalis orbitų yra būdingos kometoms. Italai mano, kad greičiausiai tai buvo į 1997 m. JAV kosminio zondo nufotografuota astreroidą Matildą panašus objektas. Matilda yra krūva sanašų, kurios tankis artimas vandens tankiui. Tai reikštų, kad asteroidas galėjo sprogti atmosferoje, o žemės paviršių tepasiekė jo sukelta smūginė banga.
Kad ir kaip ten bebūtų, kad ir ką teigtų mokslininkai, Tunguska tikrai nesiruošia atskleisti visų savo paslapčių.
Parengė Žavinta K.