2024 15 rugsėjo

37 thoughts on “Universitetai

  1. Kaip kad pries pora dienu buvau uzsirasusiu skype.. "VU suck`s".

    Kodel? Todel kad mokausi tai, kas praktikoje nebenaudojama maziausiai 10 metu. O ir pati mokymo kokybe tai atsiprasau.. Toks vaizdas, kad destytojai net nesupranta ka patys desto.
    Ir kaip jau visi zinome – praktikos nera.

    Tad.., isvados tokios, kad mokomes tai, ko nebereikia, bet net ir to neismokstam. O iseje i pasauli neisivaizduojam, kaip savo ziniomis naudotis.

    Jeigu ne prestizas, su mielu noru mokyciaus kolegijoj..

  2. Smilga rašė:

    Kaip kad pries pora dienu buvau uzsirasusiu skype.. "VU suck`s".

    Kodel? Todel kad mokausi tai, kas praktikoje nebenaudojama maziausiai 10 metu. O ir pati mokymo kokybe tai atsiprasau.. Toks vaizdas, kad destytojai net nesupranta ka patys desto.
    Ir kaip jau visi zinome – praktikos nera.

    Tad.., isvados tokios, kad mokomes tai, ko nebereikia, bet net ir to neismokstam. O iseje i pasauli neisivaizduojam, kaip savo ziniomis naudotis.

    Jeigu ne prestizas, su mielu noru mokyciaus kolegijoj..

    *sucks šiaip. 😉
    Aš už MRU.

  3. ADD rašė:

    avietinis_ debeselis rašė:

    geriausi Vilniuje:)

    čia spėjimas ar savo miesto -VILNIAUS- pagerbimas??? O gal tiesiog šiaip kvailas teiginys.?

    o be vilniaus univeru ir KTU ka galetume iskirti?

  4. Erebus":3mpvk0sm] ADD rašė:

    [quote="avietinis_ debeselis rašė:

    geriausi Vilniuje:)

    čia spėjimas ar savo miesto -VILNIAUS- pagerbimas??? O gal tiesiog šiaip kvailas teiginys.?

    o be vilniaus univeru ir KTU ka galetume iskirti?

    ne manęs klausk, o avietinio_debeselio
    ne aš tokį kvailą teiginš, kad vln univerai geriausi, rašiau.

  5. ADD":1oz5miad] Erebus":1oz5miad][quote="ADD rašė:

    [quote="avietinis_ debeselis rašė:

    geriausi Vilniuje:)

    čia spėjimas ar savo miesto -VILNIAUS- pagerbimas??? O gal tiesiog šiaip kvailas teiginys.?

    o be vilniaus univeru ir KTU ka galetume iskirti?

    ne manęs klausk, o avietinio_debeselio
    ne aš tokį kvailą teiginš, kad vln univerai geriausi, rašiau.

    jie ir yra geriausi.

  6. Šambalos dievas rašė:

    Tobulybė tai yra kažkas ko žmogus nesupranta, tobulybės niekad nepasieksite, nes tobulo žmogaus nėra.

    ne tame esme. Visvien visi jos sieks ir tai ir yra ejimas i prieki. Gryztam prie temos.

  7. ADD rašė:

    avietinis_ debeselis rašė:

    geriausi Vilniuje:)

    čia spėjimas ar savo miesto -VILNIAUS- pagerbimas??? O gal tiesiog šiaip kvailas teiginys.?

    man speliot nereikia …susipazinus ..:)
    nemanau , kad kas sioje srity yra kas pasikeite .. vilniaus universitetai visad buvo aukstumoje!

  8. Jau vien del miesto Vilniaus univierai jega.Jeigu ir nevisi uzsieny pripazista VU tai bent girdeje tikrai yra, ne kaip daugeli kitu Lietuvos aukstuju.Na cia ne rodiklis, bet daugiausiai itakingu lietuviu baige butent VU ir siaip ten studijuoti prstizas, pajusit patys kas studijuosit.Na bet jei zmogus esi realas tai VGTU, manau, geriau.

  9. Yra labai sunku pasakyti kuris blogas kuris geras, nes nedaugelis iš mūsų gali palyginti. Juk retas kuris išbandė du universitetus ir gali pasakyti skirtumus tarp dėstymo kokybės.
    Geras universitetas yra tas kuris rūpinasi savo studentais ir siekia kad jie būtų geriausi, t.y. duodami geriausi dėstytojai, duodama praktika, o ne teorija iš 10-ies metų senumo knygų…
    Ir kaip jau teisingai kažkas pasakė, universitetų negalime lyginti, reikia lyginti fakultetus.

  10. Na del praktikos galiu bandyt perteikti savo destytojos zodzius:

    Universitete zmones yra parengiami vadovauti tiems, kurie baige profkes, kolegijas ir galu gale nieko nebaige.Butent kolegijose ir profkese yra suteikiamos praktines zinios.Bet Lietuvoj sistema yra issigimusi, kadangi daugiau(ar bent apyligiai) zmoniu baigia univierus nei kolegijas.Ju turetu buti ~8 % bet lietuvoje yra virs 20% kas yra milziniskas skirtumas.Panasiai % yra ir aukstesniuosius baigusiu.Ir tas skaicius labai auga ir turbut augs, nors vyriausybe ir stengsis tai keisti.taip ir gaunasi, kad koleginiai gauna vadovaujamus postus, nors vadovati nemoka(dar nuo zmogaus aisku priklauso), o universitetiniai gauna darbininko vieta, nors praktikos igudziu neturi.

  11. vienam vienas geras universitetas, o kitam gerai ir profkei. Priklauso nuo mogaus tikslu.

    Ko tu tikiesi. Didesneme mieste gal daugiau ziniu gausi, jei mokysies. Mazesniam gal truputi lengviau bus mokytis. Vienareiksmiskai sunku pasakyti. Dar galima atkreipti demesi kokia veikla vyksta universitete, pvz jei nori aktyvios veiklos

  12. Grave rašė:

    vienam vienas geras universitetas, o kitam gerai ir profkei. Priklauso nuo mogaus tikslu.

    Ko tu tikiesi. Didesneme mieste gal daugiau ziniu gausi, jei mokysies. Mazesniam gal truputi lengviau bus mokytis. Vienareiksmiskai sunku pasakyti. Dar galima atkreipti demesi kokia veikla vyksta universitete, pvz jei nori aktyvios veiklos

    Didesniam mieste gauni daugiau ziniu? Tai reiskia, kad studijuoti Vilniaus kolegijos geriau nei betkuriam univiere Kaune?

  13. As ne dieniniam mokaus, cia niekas neturi savo tvarkarascio. Yra grupes, bendrai su grupem ir vaikstai. Susitart perrasinet atskirai yra NEIMANOMA, nes visi tik ir kalba, kaip laiko nera. Sakiau tamstai destytojui, kad negalesiu ateiti su savo grupe, kad galesiu ateit tik su sekancia, ir ka jis man pasake: "nezinau nezinau.., vietu nebus, nepriimsim. Siais laikais kiekvienas uz save". O vietu, kaip jau patirtis kalba, net vienai grupei neuztenka. Dar be to, siandien atidare tik viena auditorija, i kuria visi niekaip netelpa. Ir del ko? De to, kad kas dalina raktus, darbus baigia anksciau nei mes i universitetus susirenkam. Netgi ir savo laiku atejusi, as turejau puse paskaitos sedet ir laukt, kol pasikvies mane, kad galeciau laikyt. Glusas destytojas, ka dar bepasakyti.
    Gincijasi su juo visi is eiles. O jis teatsako: "praitais metais vakariniai sita dalyka mokes metus, siais metais – pusmeti. Atleiskit, as pats nezinau ka daryt".

    O kitam universiteto gale negeriau.. Vietoj to, kad studentai, turedami viena egzamino dali, ir pagal ideja siandien tureje laikyti tik likusiaja (kaip kad destytoja zadejo!!!! ), visi studentai buvo priversti laikyti BENDRA, ABIEJU DALIU egzamina, mat toki jau pagamino.. Man tai kas.., as nei vieno islaikyto neturiu. O ka daryt tiems, kurie turejo islaikyta viena egzamina dar praitais metais, uzmirso viska, o antrojo rasymo metu suzino, kad turi per nauja laikyti ir tai, del ko perspeti nebuvo!
    Plius, didzioji dauguma islaike tik su spierom, kuriu abejoju, ar buvo pasigamine papildomai. O kodel su spierom? Todel kad konspektus, kuriuos mums diktuoja, nesisieja su logika. O kas dar sauniau, perskaicius klausimus, ispudis susidaro, kad tamsta destytoja pati nesuvokia ko klausia. Kai jos uzklausi, ka omenyj turejo, tik sumurma, kad cia reik gerai pagalvot.. Nors aiskiai matos, kad tikrina darbus pagal savo nesveika suvestine, visiskai nesigilindama i esme.

    Ai vat dar viena naujiena – mums, kaip tik prasidejus sesijai, prasidejo rimtas mokymasis dalyko, kuris siais metais buvo traktuojamas kaip svarbiausias, kuomet rugseji, spali, lapkriti to dalyko paskaitu beveik nebuvo, nes pagal tvarkarascius, vykti turejo kas antra sestadieni po dvi paskaitas, ant kurio kaip tycia pasitaikydavo sventes arba darbo dienos. Tad per si menesi tures pravesti puse semestro kurso. Faktas, kad sutrumpintai. Ir vel..

    Beje, buvo vienas mokslas, kuris visai sudomino. Matematikos tesinys – taip ji vadino destytojas. Ir buvo nelengva.. Bet buvo idomu.. Iki kol pasklido gandai, kad sio mokslo metodika praktikoja nebenaudojama maziausiai 10 metu.. O as dar stebejaus, kad knygutes sovietu laikais rasytos..

    Siais metais universitete as ismokau nieko. Absoliuciai nieko.
    Nera nei vieno studento is 200, kas butu patenkinti siu metu programa. Visi tik ir kalba, koks absurdas siais metais.
    Galiu tvirtai atsakyti, kad mokausi tik del diplomo ir kursioku. Mokslo ne su ziburiu nerandu. Bent jau kolkas..

  14. dragune rašė:

    bet tai duombazes galioja visiems – ir neakivaizdininkams. kazkaip… nu visi sugeba matyt problemas ir ne toliau uz ju…nieko neismoksta, tik del diplomo, kursioku ir kitokiu xuiniu muiniu… xren tada ten sedet? juo labiau neakivaizdiniam, uz kuri bapkes moki? nevyko puse paskaitu – reikalaukit, kad ir egzo nebutu (tokia teise turit, taciau geriau paburnot ir spera pasidaryt, nei kazka teisingo)… o kad su sperom… nu kiekvienas pats renkasi… bet paskui puikiai suprantu destytoja, kuri sako, kad neakivaizdininkai neskiria gotikos ir klasicizmo stiliu (mano atveju)…

    Kokiam pasauly tu gyveni? As irgi noreciau ten, kur kazkam rupi studentai…

  15. dragune rašė:

    bet tai duombazes galioja visiems – ir neakivaizdininkams. kazkaip… nu visi sugeba matyt problemas ir ne toliau uz ju…nieko neismoksta, tik del diplomo, kursioku ir kitokiu xuiniu muiniu… xren tada ten sedet? juo labiau neakivaizdiniam, uz kuri bapkes moki? nevyko puse paskaitu – reikalaukit, kad ir egzo nebutu (tokia teise turit, taciau geriau paburnot ir spera pasidaryt, nei kazka teisingo)… o kad su sperom… nu kiekvienas pats renkasi… bet paskui puikiai suprantu destytoja, kuri sako, kad neakivaizdininkai neskiria gotikos ir klasicizmo stiliu (mano atveju)…

    Skustis? Mergaite, kad mes net neturim kam skustis. Seniunai zino beveik tiek pat kiek eilinis sudentas, o fakulteto dekane, atsakinga uz vakarinius (dar praminta vakariniu monstru), neperseniausiai pareiske, kad nebedirbs fakultete. Jei kyla klausimu – skambink, ir zinoma – jos darbo metu. O velnias zino, kada ji dirba.. Siaip tai, tas zmogus kazkoks neaiskus.. Praejusiais metais vos ne puse studentu uz mokslus sumokejo kaip uz dienini skyriu, mat duomenu bazej esanciame kvite buvo ivesta klaida. Ar kas mums pranese? Vat ir ne.. Tik viena musiske pasiskambino (kad isistikintu, jog susimokejo) i skyriu, kur turejo nuteket jos piniga, ir suzinojo, kad 1400 litus sumokejo uz kazkoki dienininka. Gerai kad uztiko.., kitaip puse is sarasu butu krite del tokio sudo. Kai nuejo pas mylimaja Laimute, si apsauke, kad nemokam uz moksla susimoket. Kai kalbi su ja, atrodo, kad kalbi su psichine ligone. Nesiklauso, rekia, vos ne lauk ismeta. Kazkoks depresingas asmuo..
    Niekada nepamirsiu, kaip sestadienio ryta, apie 9 val, sedejom prie auditorijos ir laukem destytojo, kuris pateko i milziniska kamsti, ir velavo daugiau nei paskaita trunka. Pats destytojas sake mums, kad skambino Laimutei ir prase jos apie situacija informuoti studentus. O si net nesiteike savo subinytes pakelt nuo sofkutes. Sedejo, gurksnojo kavute, ir juokesi is musu, bereikalingai mieganciu prie laiptu..
    Su pasirenkamais is vis kazkoks bairis! 😆 Ir vel ta duomenu baze…, rase, kad reikia pasirinkti pasirenkamus dalykus kitam semestrui, dar pasklido gandas, kad juos tuoj visi isgraibstys, ir nebeliks daugumai. Neliks vadinas ir balu. Nebus ir diblomo. Veliau paaiskejo kad tai buvo eiline klaida…
    Teko girdet tokiu idomiu faktu is studentu, kurie mokosi ir kitose vietose, kad noredami uzsiskaityti pas mus praejusi dalyka ir kitam univere, turi ilgus skausmingus kelius nueiti. Buna kad destytojai apsaukia sukciais, mat dalyko programa yra konfidenciali, ir studentas neturi teises jos reikalauti, kad nestu i kita universiteta ir demonstruotu. Ir tai vadinasi VU.. Kiek teko girdet, kituose universitetuose tokiu sposu nebuna.
    Ir is vis, kas per idiotas tvarkarascius sudeliojo.. Musu svarbiausios paskaitos ant svenciu ir darbo dienu. Nesuprantu.. Negalejo i kalendoriu pasiziuret??

    Istikruju, cia vyrauja toookia biurokratija, ir toookia antipatija studentams. O vakariniai destytojams is vis.., kaip suniui penkta koja. Musu programa tik trumpina, tik trumpina.. 4 metu mums tikrai neuztenka.. Nors ne visi destytojai tokie jau bjaurus.. Pati sistema yra kvaila. Greiciausiai del studentu bumo. Bent jau as taip galvoju.

    Vis gi.. verciausiai butu nueiti i Statistikos paskaitas. Va ten tai "lyyygis". Pamatysit destytoja, kuris per paskaitas su grindim bendrauja.

    Kita vertus, o ka daryt..? Jau pusantru metu praejo. Kiek tam jau speta pinigu ismest. Plius, VU diplomas yra vis dar vertinamas. Popierius siais laikais turi specifine reiksme, astriai juntama.

  16. Smilgut, tu irgi baik skustis. Visur yra biurokratija, visur yra klaidos. Nori liudnos istorijos. Galiu papsakoti, kaip KTU’ne savaite gaudem girta destytoja. Jei uztinki ji kabinete, tai jis atsistoja ir iseina. Arba kita, kuris ziuri i studenta ir raso, kad jo nera paskaitoje. Dar buna, kad destytojai nezino, kas ju knygoj parasyta, arba duoda metodine medziaga,kurije pilna klaidu.

    As manau taip. Nori ziuniu – mokinkis. Keikdamas destytojs, ar sistema nieko nepasieksi…

  17. Gerai. Sutinku. Visur buna minusu.
    Bet jeigu buciau norejusi mokytis savarankiskai, buciau stojus i neakyvaizdininku gretas. Man reikia destytoju, man reikia paskaitu, man reikia kalbeti, diskutuoti su zmonemis, kurie savo dalyke yra specai. Bet to nera. To tikrai nera.. Svarbiausiu dalyku destytojai arba per paskaitas vadovelius diktuoja, arba paskaitu is vis nebuna..

    Praitais metais buvo kitaip.. Galeciau rasyti 10tuka, su dideliu pliusu, ponui Bareikiu, matematikos destytojui. Jo mokslas buvo ant tiek sunkus, kad ketvirtakursiai be baimes gali sakyt "jei islaikei pas bareiki, tai gausi ir diploma". O jis deste kaip tikras supermenas. Na, programa tikrai trumpinta.., ka jau cia.., bet jis griebe medziagos visai negailedamas studentu. Likus 5 min iki paskaitos pabaigos, jis nedvejodamas pradedavo nauja tema. Ir mylejo ji studentai. Nors ir 5 didzioji dauguma turejo, bet zinojom, kad 5 pas Bareiki yra tikras auksas, ir didziavomes juo.
    Super destytoja buvo ir sociologijos. Nors ir skola turejau, mat nepraleidzia ji lengvai.. Bet si destytoja deste, tikrai deste. Ir pagaliau islaikiusi egzamina, zinojau, kad moku.
    Buvo ir daugiau superiniu destytoju, ir tais metais tikrai mylejau savo dalyka.
    Bet tai, kas dedasi siais metais, yra nesamone..

  18. Matai, didziajai daugumai tu, kas virsuj sedi, ant studentu nusisikt. O kai nusisikt, tai pastangu gelbstint nesitikek. Gali ieskot atsakymu po visus kampus, bet tave tik siuntines ratais kvadratais. Gali bandyt ieskot teisybes, bet cia butu tas pats, kas avineliui kilt pries vilku gauja. Netgi ir superinis naglumas tam tikrose situacijose yra bevertis. Kaip kad tikriausia pavyzdi gali imt universitetine sistema. Cia kaip lietuviskam seime – kiekvienas uz save.
    Pagyvensi, pamatysi.. Visi studentai praeina ta stadija, kai tesinori keikt destytojus.
    Sesuo atsimoke 6 metus, tai per ta laika priverte visu jos neapkesti. Mat netylejo, kai vos is sarasu neisbrauke per kitu abejinguma..

  19. hm. matkes egzas. viena is studenciu gauna visiskai kitoki varianta nei kiti, negana to, jai suteikiama nemenka pagalba visokiomis uzuominomis. ok, po ~40 minuciu ji iseina, ir dar po kokiu 20 minuciu destytoja uzraso visiems ta pati teorini klausima lentoje 😉

  20. Noreciau pacituoti L.Donskio straipsnio ishtrauka

    "Ar mūsų dėstytojai myli studentus ir savo darbą?
    Prisipažinsiu, netikiu, kad gilesnė integracija į ES ir Vakarų Europos universitetų įtaka bei patirtis savaime pakeis studentų jausenas ir būsenas Lietuvos universitetuose. Juk dėstytojai ir studentai netaps tikrais kolegomis ir akademiniais bičiuliais vien todėl, kad sužinos, jog taip elgiamasi kitur. Tai iliuzija.
    Kita vertus, šiuo požiūriu geriau pasikliauti JAV, o ne Europos universitetų patirtimi. Europos universitetai yra gerokai hierarchiškesni ir biurokratiškesni nei JAV, juose profesoriai nuo studentų yra daug labiau nutolę nei amerikiečių universitetuose.
    Geriausiuose JAV koledžuose ir universitetuose profesoriai yra visų pirma dėstytojai, akademinės kūrybos ir pedagoginio darbo meistrai, kuriems sistema sukuria puikias darbo sąlygas, bet sykiu išsunkia kaip dėstytojus ir akademinius kūrėjus, užuot vertusi dirbti techninį darbą ir rašyti nesibaigiančias ataskaitas bei projektus (beje, iš tikrųjų gerame ir save gerbiančiame universitete tai yra techninio personalo darbas).
    O mūsų universitetuose dėstytojai yra nualinti neaiškumo, nesaugumo, netikrumo, kone kasdien besikeičiančių taisyklių, permanentinės transformacijos ir amžinai fiktyvių reformų, sykiu profesionalumo ir pasiekimų vertinimo kriterijų ignoravimo ir pan. Ar jie laimingi dirbdami savo darbą?
    Tad štai retoriniai klausimai: ar gali būti laimingi studentai, kuriems dėsto frustracijų ir priespaudos kamuojami, o dažnai ir laimės bei prasmės savo profesijoje neradę dėstytojai? Ar gali nelaisvi žmonės išugdyti laisvus žmones? Ar gali laimės neradę padaryti laimingais kitus, o beprasmybės kankinami – suteikti prasmės pojūti?"

    Tai va, ar nelaikas butu paklausti tu klausimu musu shvietimo sistemos organizatoriams, bei kurejams?

Parašykite komentarą