nežinau ar buvo tokia tema ar ne, aš tai neradau. Man būtų idomu sužinot kokia buvo jūsų vaikystė? Ką gero iš jos prisimenat, ką blogo? Ko ks jūsų požiuris į dabartinių vaikų vakystę ir į anų laikų? Papasakokit apie vaikystę. 😀
52 thoughts on “Vaikystė”
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.
nu kad plejeri pacirshkino tai nereiketu girti. Shiaip reiketu atsargiai su elektra nes gali ivykti nelaime . Gaila tu vaiku, nu ka padarysi keikiasi tai keikiasi, svarbu kad neuzsiimineja nusikalstama veika.
Pavydžiu savo Mamai Jos vaikystės, neatsižvelgiant į tai, kad ir Ji, būdama dar vaikas, prarado savo tėtį. Ji buvo… nesugadintas vaikas. TV – prabanga, ledai – irgi… Kai papasakoja, taip norėčiau… Gyventi tais laikais.
Iš savo vaikystės. Maža buvau laiminga. Stengiausi būti laiminga. Bet sunku būti laiminga, kai tėvai pykstasi, barasi… O tu visa tai matai, ir nieko, deja, negali pakeisti. O taip norisi. 🙂
Oni rašė:
Manau, šiais laikais viskas per daug… Kaip čia išsireikšti. 😆
Zodziu vaikyste nebuvo nuobodi visko ten buvo ir pykcio ir dziaugsmo, ciudu ir pan… manau sunku butu kashka ishskirti ir papasakoti, nes tai ilgas laikotarpis. 🙄
Vaikystė..Iš dalies tai buvo gražus laikotarpis, kai gyvenau vien svajonėm ir naiviai tikėjau jų išsipildymu.. Bet iš dalies tai buvo pilnas vaikiškų intrigų ir melo laikotarpis, į kurį sugrįžt nenorėčiau…
Manau, kad aš per greit užaugau. Na, bet dabar džiaugiuosi paauglyste :]
Vaikystė…hm.. 😉
man tai buvo idomus nutikimas…vaikysteje norejau buti elektriku… na va dabar esu elektros ir automatikos įrenginių inžinierius. Nors stojau neita spec. ir buvau persigalvojes stot i inormatika. Tie likimo vingiai tai suklastojo viska kad tais metais butu sunki atranka i informatika, o praeitais metais buvo ypac lengva atranka, bet ash tada negalejau stoti…. 🙄
Kraupu žiūrėt, kai dabartiniai vaikai sėdi ant suoliuko ir "kalbasi", o kas antrą žodį lydi keiksmažodis.. 😕 Kas iš jų išaugs?..
O kas juos įtakoja? Ar nesustabarėję tėvai… Kurie prisidaro vaikų, kai tam netinkamas metas? Kurie kartoja savo vaikams, kad jie yra gyvenimo klaida? Ir ieško vaikai "tėvų" viresniųjų tarpe, o su jais užsiima tik va tokie "pažengę" keikūnai… Rado klausytojus ir moko gyvenimo tiesų. ❗
Man gaila tokių vaikų, kurie vos ne gyvena gatvėje, kurių tėvams nusipjaut su kuo jie bendrauja ir ką jie veikia. Grr… Paskui tėveliai verkia, kaip vaikai juos muša, atima pensijas ir pan 😆
mano vaikyste buvo gera. buvau siek tiek islepintas, bet…
as nei ledu, nei saldainiu , nieko absoliuciai neprasydavau – man to nereikedavo, parduodavau butelius – pats nusipirkdavau, mama pastoviai padarydavo valgyt, kartais nupirkdavo koki sokoladuka. tetis dirbdavo, tais laikais gerai uzdirbdavo, bet musu namai rumais nebuvo, tiksliau buvo siek tiek skurdus, nors galejo buti labai prasmatnus. gera televizoriu (turejom sena taura) isigijom tik 1999 metais 😀
sunki vaikyste,… tai o dabar reikalai pasitaise?
dabar.. na dabar mama ir lenda i sikna 🙂 ir gal but suni
Prisiminus savo vaikyste ne per kur negaleciau saves palyginti su siandieniniais bambliais 🙂
Seske nu tai kaip taip galima stumt ant savo broliu juk jis tik antrokas? Ir ne jis kaltas, ar tai jis kaltas kad tu maziau demesio gauni ar kaip?
Nieko, po kokių 10 metų šeškas kalbės kitaip. 😉
Na žiūrint iki kiek ta vaikystė tesiasi. Kiek atsimenu tai buvo bloga, nes tėvai dažnai pykdavosi ir t.t. Dėl to. ir šiaip sesės mušdavo. 🙄 tai esu tokia atidaužyta ir prisižiūrėjus yvairių dalykų. Šiaip retai kada atsimenu gerus dalykus. Ai manau, kad ir anais ir šiais laikais pasitaiko gerų vaikysčių ir blogų, manau tai priklauso nuo žmogaus, aplinkos ir tėvų.
idomu but pasiziureti statistika kiek sheimu Lietuvoj isiskyrusiu 💡
nu mano vaikyste buvo kaip cia pasakyt 🙂
Na mano vaikyste buvo gan tokia… Labai savotiska.. Tad kazkaip nera ka ir pasakot. Visada buvau laiminga tik del vieno, kad nieko nera amzino, viskas juda prmyn, gyvenime nuolat vyksta pokyciai, nors kartais gan letai, bet tai buvo tas dalykas kas verte greiciau suagti, bet ir saugoti ir vertinti turimus dalykus, taciau dar iki dabar likti lyg su batu per pakausi gavusiai 😀
Garzus tas gyvenimas:)
Na o dabartine karta tai… Na manau mes kiekvienas renkames savo kelia, renkames kokie mes busim ir pan. Tad manau, kad visokiu visada buvo ir bus..
Iš vaikystės nieko neprisimenu. tiesiog mano smegenys užblokavo tuos prisiminimus.. kitaip sakant acces denied… o ką visi zirziat, kad kompų nebuvo. Buvo buvo.. aš nuo vaikystės turėjau, kai dar tai buvo retenybė.
dabartiniai vaikai.. hm… dabar pirmokai daro tai apie ką mes niekad nepagalvodavom.. jie tapo maži suaugėliai… ir labai šlykštūs.žemo intelekto…
nightex, spėju, kad kas trečia šeima neišsiskyrus…
rain_crow rašė:
😯 ką turi omeny?
Pvz, važiuoju autobusu,kalba nu nežinau 8-9metų vaikai : "matei kokie pas ją papai? -aha, ne taip kaip pas eglę"…
arba prieina irgi pirmokėlis ir vaidina kietą "ė, tu , duok cigaretę"
arba va savivaldybės aikštėj , vilniuje, renkasi penktokai ir viduryj dienos maukia alų…
Kaip miela buvo prisiminti dabar:) su drauge susitikdavome po jos langais ir istisas dienas,iki pat ziemos,zaisdavome barbem arba popierinem lelem 🙂
mano vaikyste buvo man ideali. Kadangi iki ankstyvos paauglystes buvau vienturte tevai tenkino visus mano materialius igeidzius, stengesi, kad kuo daugiau pamatyciau, keliauciau. Augau prastos reputacijos rajone ir del to esu labai dekinga tevam uz tai, kad jie pasirinko ta vieta. Mano bendraamziu buvo vienas kitas, dauguma keliais metais vyresni. Su jais igijau patirties, kuria ne kiekvienas turi suauges. Maciau kas yra narkotikai, kaip nuo ju priprantama, mano akyse vyko nusikaltimai, net nuzudymai. Del to turbut subrendau ne pagal amziu, anksti supratau kas yra kovojimas uz save, supratau, kad uz mane niekad niekas nieko nepadarys ir daugeli kitu dalyku. Daugelis mano vaikystes draugu buvo berniukai – su jais igijau daug pasitikejimo savimi.
Kai tevai skyresi man jau buvo 14 metu, issikelem i kita rajona, iki siol atrandu nauju dalyku, taciau tu vertybiu, kurias igijau vaikysteje niekad nepamirsiu.
Pamenu kaip su draugem zaisdavom namus arba barbem. Kol susistatydavom baldelius praeidavo 3 valandos, arba rengdavom vakarelius savo kiemuose, arba sokiu konkursus, o bernai budavo komisija 😆
Oni rašė:
Visad galvodavau, kad noriu gyventi mieste, kol nepabuvojau kaime. Tokiam tikram kaime, vienkiemyje, aplink miškai.. Ten žmonės laimingesni. Manau ir senovėje žmonės būdavo laimingesni nei dabar.
Vaikystė… Neįsimintina. Nieko gero ir nieko blogo neatsimenu iš jos.
beje man labiausiai is vaikystes isimine kvapai…
Na, tada ir kaledos ir vesus vasaros rytas turejo savo kvapo ir magijos, net dabar tai uzuodziu… o dabar visos dienos tokios panasios, nebent vel liko brangus atminimas kaip antai pirmos mano gyvos fules rungtynes lt pries fr, arba mielas avukas, pas teva sodyboj, kuris visada labai meliai leidziasi glostomas 🙂 ..
atejo vasara , nebereikia eit i mokykla, ateis ziema, kaledos, atostogos… kazkada tai budavo svarbiau, bet visa musu buitis mus naikina ir aplinka ir realybe, dziaugsmu nebelieka ir tie patys dziaugsmai niekinami ir isjuokiami. neber kas veikt. iseisi i lauka pasedet, pareisi su fanarais arba nureketuotas, belieka sedet prie kompo ir puti, o tevai tik bamba, kad neturi veiklos. kiek pamenu per visas siulytas tevu veiklas tik i bedas iklimpdavau: susirgdavau, susilauzydavau ar susidauzdavau ka nors ar dar kaip nors susizeisdavau ar nukentedavau. na ka, pasaulis jau nebe toks kaip pries 20-30 metu… tada buvo geriau. kai pasiklausai kaip pripasakoja apie visokius pionierius ir pagalvoji "tada viskas buvo uz dyka" oj kaip smagu butu, kad dabar taip butu… nebebutu tiek banditu ir seip neisblestu visas tas geris ir ta rutina nieko taip neuzmustu.
mano vaikyste prabego…plytinej 😆
laurencija rašė:
persona_nongrata rašė:
rain_crow rašė:
nejaugi ten uzsiblokavo viskas ir nei vieno gero prisiminimo neliko?
run sys data recovery
recovering data …… 100 proc. 🙄
Na mano vaikystė buvo paprasta,nieko nesiskirianti nuo kitų.Turėjau tokį draugą,vardu Rimas.Užaugom kartu.Buvom geriausi draugai.Kiekvieną dieną vis sugalvodavom kokių nors išdaigų.Iš knygų statydavom namus,kartu atostogavom.Vienas pas kitą nakvodavome.Dar tada gyvenau Vilniuje.Poto jis persikraustė gyventi pas senelius.Ten atvažiuodavau,darydavomės saldainius,kuris kurį pasidarys didesnį ir vienas prieš kitą maivydavomės.Dar nuvažiuodavome pas jo patėvį į kaimą.Namukas būdavo prie gatvės,ten dažnai eidavo praeivei,tai mes suradę buvo pornografinių žurnalų iškarpų ir kai koks praeivis eina pro šalį uždėdavom visam gražume ant lango 😕
Tai kreipikis i Nepriklausoma Paiesku Tarnyba, nes jau atsibodo visokius diedukus matyti 😛
Vėjavaikė rašė:
O siaube, neturiu kantrybės žiūrėti tos ištisos ašarų pakalnės…
Oni rašė:
Death_noice rašė:
Mano manymu, jeigu tikrai nori susitikti, tai reikia imtis kokiu nors veiksmu, o ne laukti kol likimas suves…
Oni rašė:
S1n1 rašė:
Pvz, nuo to miestelio/miesto/ kaimo, kur užaugot…nuo jo tėvų 🙄
Aki~lan~da:) rašė:
Tai buvusių kaimynų pasiklausinėk 😉
Aki~lan~da:) rašė:
Bet tik rodos. Reikia įsitikint 😉
Aki~lan~da:) rašė:
Vaikysteje maniau, kad esu tokia protinga kaip suaugusieji, kad viska suprantu normaliai, bet kaip pagalvoju tai nichuja nieko ten nesupratau, tik db pagalvoju kokia kvailute buvau… 🙂 dar butu ir daugiau ka papasakot, bet uzteks jau
Vaikyste savo tikrai nesiskundziu. Kraustemes gan daznai, bet kazkaip greitai susirasdavau draugu 😉
vaikystėj visi būdavo draugai, gal ir susipygdavom bet nerimtai, viskas dėl paprastų dalykų, gyvenimas daug lengvesnis nei db, bet jaučiu po kokių 10m, sakysiu kad gyvenimas buvo lengvesnis prieš 10m. Vaikystėj negalvodavai apie jausmus visokius, nesijaudindavai ką kas pagalvos, darydavai taip kad būtų linksmiau ir tiek.
Nefertite rašė:
ech..;>
kai aš atsimenu vaikystę..nors ji buvo nesenai, neesmė če..:>
šeip prabėgo kieme su rankinukais ir barbytėm…
adialiukais laiptinėj žiemą..su vaikiškom svajonėm (pasistatyt iš popieriaus namą) kambarių bertvarkė..
o šeip buvau savarankiška nuo 5m. jau viena namie sedėjau ir expermentus darydau su mamos iklotais..;D
užtat dabar žinau kur padėti visi daiktai..absoliučiai iki vieno..> : D
Mano vaikyste manau buvo iki 6 metu, nes po to tevai issiskyre..Seip smagu buvo, nes turejau geriausia drauge kuri labai daznai atvarydavo tai ji, as mano ir jos broliai buvom nereali chebryte..Visokiu nesamoniu prisigalvodavom..Gyvenom name su kiemu prie pat rotuses, tai tam kieme kasdavom duobes, o paskirtis buvo visokia ju:tai lobi kasdavom, tai sesei mazesnei i ta duobe dilgeliu primesdavom ir megindavom istumt 😉