cia sike tiek info apie vikingus…….
Vikingai – skandinavų (normanų) kilmės jūrininkai – kariai, pirkliai ir plėšikai. Rytuose vikingai vadinti varangais, variagais. Labiausiai žinomi savo siaubiamaisiais žygiais Skandinavijos, Britų salų pakrantėse ir kitose Europos dalyse tarp VIII a. pabaigos ir XI a. Šis periodas Europos istorijoje vadinamas vikingų amžiumi. Tuo pačiu vikingai sukūrė ir platų prekybos tinklą bei apgyvendino kai kurias puldinėtas pakrantes.
Vikingai ir baltų gentys
Žinomiausias skandinavų ir baltų genčių susidūrimo faktas yra Apuolės (Skuodo rajone) puolimas (854 m.). Iš tikro buvo du puolimai, išsamiau yra aprašytas antrasis. Jo metu Apuolės pilyje nuo švedų vikingų antpuolio besiginantys kuršiai atsipirko sumokėdami išpirką. Baltijos jūros regione vikingų žygių, t.y., ginkluotų antpuolių jūra tradiciją perėmė kuršiai, patys ėmę puldinėti Skandinavijos pakrantes. Naujausiuose lietuvių istorikų darbuose yra keliama hipotezė, kad kuršių galėjo būti ir tikrųjų vikingų būriuose. Baltų genčių gyvenamose teritorijose buvo įkurtos normanų kolonijos ar bent jau vasaros stovyklos. Archeologai spėja, kad skandinavai turėjo turėti pastovesnį apsistojimo punktą ir Palangos apylinkėse. Įrodymų tam kol kas dar nėra.
haba haba… man patinka filmai apie vikingus
ir siaip patinka vikingai.
😀 man ir
nu man šiaip apie senovę labiausiai patinka. bet čia apie tapatį turbūt..
Sejp vikingai kile is Danijos o ne Svedijos, bet jie ten turejo dvi pilis, kurios neleido praplaukti laivam pro sasiauri neuzsimokeje mokescio. Pats ten buvau 🙂 sustatytos patrankos, nu dabar ju ten mazai, bet anksciau tai ju buvo ten daug ir iskart susaudydavo wisus laivus, kurie nemokedawo mokescio.
vikingai pirmi pradėjo reketą
vikingai isrado vandeni ir galedavo plaukioti tamsos greiciu 😀
bat rašė:
bat rašė:
bat rašė:
parakas i Europa atkeliavo tik XII a., o vikingai kele siauba mazdaug IX – XI amziuose; tavo matytos patrankos galetu butu nebent XV a.; taigi, jeigu matei kazkokias patrankas, tai arba kazko nesupratai, arba gidai priseke pasaku; o Baltijos juroje be vikingu daugiau plaukioti ir nebuvo kam; nei rusai, nei lieuviai laivyno neturejo; beje, vienintele Europos upe, kuria vikingai negalejo netrukdomi plaukioti buvo Nemunas, nes prie jos gyveno dar didesni banditai uz vikingus . . .
Renagade rašė:
Mantas_svecias rašė:
Vat as ir skaiciau ir nesupratau – is kur pas vikingus patrankos . .
Ir kuom jie įdomus? Plėšė, žudė, prievartavo… Pragyvendavo lengviausiu būdu pavadinmu "atimk iš to kas užsiaugino"
Anapus rašė:
Mane tai vikingai nuo pat pradziu kai paie juos suzinojau zavi savo…Na..Isvaizda jei taip galetu issireiksti.Apsisiaute kailiais,ilgais vesliais plaukais ir dar ilgesnemis ir veslesnemis barzdomis,nebijantys nei pugos,nei audros juroje,paeme i ranka didziuli kuji nieko nebijo :DBent jau kazkaip panasiai as isivaizduoju vikingus…Be to juk skandinavu mitologija yra labai "turtinga".
Anapus rašė:
as zaviuosi ju istverme ju sugebejimu nugaleti kariniai sugebejimai nerealiai nuostabus ir del ziaurumo tai kai pagalvoji nera sventuju ne vienoje tautoje visos kazkokiu budu pasirodydavo ziaurios ar pan visos kariavo… dar ir dabarkaikurie naudojasi pasakymu akis uz aki dantis uz danti
toro rašė:
buvo kelios vikingu karines sekmes priezastys:
1. Anuometineje Norvegijoje buvo labai mazai dirbamos zemes ir patogiu gyvenimui sleniu; todel labai greitai susidarydavo zmoniu "perteklius"; vikingu kulturoje zmogaus gyvybe buvo nieko neverta; maza to, jie tikejo, kad vyras zuves su kardu rankoje is karto pakliuna pas dievus; taigi jie neturejo nei baimes, nei minciu,kad riekia tausoti kazkieno gyvybe; tai buvo lyg mirtininku kariuomene.
2. Vikingu klestejimo laikais VIII – XI a. Europoje nelabai ir buvo jegos galincios jiems priesintis; centralizuotu valstybiu nebuvo; po Karolio Didziojo mirties germanu zemes kovesi tarp saves del itakos buvusioje Imperijoje; vikingai juk nestodavo i kova didziulemis armijomis; tai butu galima pavadinti partizanine taktika; jie zaibiskai uzpuldavo koki kaima ar miesteli; net jeigu ju budavo tik 20 – 30, tai koks nors vietinis grafas turedavo ne ka daugiau kariu; vikingai kildavo laivais Europos upemis ir puldinedavo pakranciu gyvenvietes; germanai tuo metu nieko neismane apie laivyba; prisiplese vikingai susesdavo i savo laivus ir netrukdomi isplaukdavo; antra, vikingai retai sturmuodavo tvirtoves, jie grobdavo tik tai ka buvo galima lengvai ir greitai uzgrobti
Someone rašė:
Nu vienintelė religija kurią dabar sugalvojau su tokiu teiginiu yra/buvo islamas, bet kaži ar jie tikėjo į Alacha. 🙄
Anapus rašė:
jie tikejo i karo dieva Odina, ir tikejo, kad vyras, mires su kardu rankoje, is karto patenka i Valhala – dievu buveine; netgi ne musyje suzeistam vyrui, o siaip mirstanciam, budavo paduodamas i rankas kardas
VII-XII amžiuje vikingai kėlė siaubą Europos gyventojams. Ieškodami grobio jie atplaukdavo iš Norvegijos, Švedijos ir Danijos, kur oras buvo šaltas, o dirva nederlinga. Iš pradžių vikingai puldinėjo pakrančių kaimus ir pavienes sodybas. Jie grobdavo arklius ir maistą, belaisvius paversdavo vergais, iš bažnyčių išnešdavo auksą ir sidabrą. Vėliau jie užkariavo ir apgyvendino kai kurias Anglijos, Vokietijos, Italijos, Prancūzijos ir Rusijos žemes. Vikingai buvo puikūs laivų statytojai. Greiti ir lengvi jų laivai galėdavo nuplaukti toli nuo gimtųjų vietų. Vikingai apsigyveno Islandijoje ir Grenlandijoje, tai buvo pirmieji europiečiai, pasiekę Šiaurės Ameriką.
Vikingų amžius – tai laikotarpis nuo 793 iki 1066 metų, kai vikingai rengė antpuolius į Anglijos, Prancūzijos, Italijos pakrantes, atrado Islandiją ir Grenlandiją bei Amerikos žemyną, kolonizavo Šiaurės Angliją bei Normandijos sritį Prancūzijoje. 793 m. įvyko pirmasis patikimai dokumentuotas vikingų užpuolimas Lindisfarne saloje, Anglijoje, o 1066 m. vikingams vadovavęs Norvegijos konungas Haraldas Hardrada bandė įsitvirti tradicinėje vikingų antpuolių žemėje – Anglijoje, bet buvo sumuštas ir nuo to meto vikingų žygiai liovėsi. Vikingai pasirodė ir rytinėje Europoje, kur jie vykdavo mažesniais būriais, kadangi čia reikėjo keliauti ne jūra, o upėmis. Upėmis galėjo praplaukti žymiai mažesni laivai, nei jūra, tad ir jais vykstančių žmonių būrys būdavo neskaitlingas. Dėl to čia jie mažiau ir plėšikavo, o daugiau prekiavo. Antraip vietos gyventojai lengvai būtų su jais susidoroję. Vikingai suvaidino reikšmingą vaidmenį formuojantis Novgorodo ir Kijevo Rusios valstybėms. Rytinėje Europoje daugiausia veikė švedų vikingai, dar vadinti variagais. Būtent per slavų apgyventas teritorijas driekėsi vadinamasis kelias iš variagų į graikus, t.y., į Bizantijos imperiją. Vikingus nuo IX amžiaus savais tikslais panaudojo besiformuojančių skandinavų valstybių valdovai – konungai. Tačiau konungų organizuotas ir vadovaujamas karinis – plėšiamasis žygis buvo tas pats vikingų žygis, išsiskiriantis tik savo mastu.
Vikingų laivai buvo dviejų pagrindinių tipų: langskipai (senąja skandinavų kalba langskip ‘ilgasis laivas’) ir knerai (senąja skandinavų kalba knörr). Langskipai buvo grynai kariniai laivai, kurių abu galai buvo užsmailinti. Langskipai, abiejuose galuose turėję slibinų galvas dar buvo vadinami drakarais. Langskipai neturėjo denio, buvo labai ilgi ir siauri. Knerai turėjo denį, buvo ne tokie siauri, nes jie daugiau buvo naudojami prekybiniams tikslams, jai buvo pervežamas krovinys. Abu laivų tipai turėjo bures, bet langskipai matyt daugiau buvo varomi irklais.
Ūgis
Yra nuomonė, kad vikingai buvo aukšti ir dideli vyrai. Ibn Fadlanas ir Europos šaltiniai mini, kad vikingai buvo didelio ūgio. Šiuolaikinės studijos parodė, kad vikingų vidutinis ūgis buvo 168,4 -176 cm. Yra variacijų ir aukštesnio rango vikingai linkę būti aukštesni (dėl geresnio maitinimosi), bet vikingai, palyginus su šiuolaikiniais žmonėm, nebuvo aukšti. Tačiau palyginus su žmonėm, gyvenusiais vikingų amžiuje, vikingai buvo aukštesni (tai žymiai lėmė genetiniai faktoriai).
Raguoti šalmai
Neskaitant dviejų trijų (ritualinių) šalmų su iškilimais, galėjusių reikšti varnus, gyvates ar ragus, nė vienas pavaizduotas ar išlikęs Vikingų amžiaus karių šalmas turi ragus. Be to vikingų naudotas artimas kovos stilius (skydų sienose) darė ragus nepatogiais ir pavojingais.
Prie šio nesusipratimo dalinai prisidėjo XIX a. Götiska Förbundet, įkurtos 1811 m. Stokholme platinti idėją, kad skandinavų mitologija gali būti meno objektas, entuziastai.
Įprasti vikingų šalmai buvo kūginiai, pagaminti iš tvirtos odos su medžio ir metalo sutvirtinimais paprastiems kariams ir geležiniai su kaukėm ir grandininiais šarvais vadams. Tai pagrįsta ankstesniais Vendelio amžiaus šalmais iš centrinės Švedijos. Vienintelis tikras vikingų šalmas rastas Gjermundbu Norvegijoje. Šis šalmas iš geležies ir datuojamas X a.
info rinkta iš atskirų šaltinių
na taip galbūt vikingai barbarai, galbūt jie žiaurūs, bet jū kovos dvasia, tikėjimas pergalia, nenugalimumas, tai tikrai žavi ir išties norisi apie juos sužinoti kuo daugiau, paprastai tokiems mano žodžiams nuolat būna paprieštaravimų, nes daugumai žiaurumas ir barbariškumas yra didžiausios blogybės neskaitant to, kad tais laikais abejoju ar būtų lengva buvę rasti nors vieną tautą, kuri nekariautų, tai buvo žiaurūs laikai bet vikingai ne vien barbarai, jie nepaprastai geri inžinieriai ju laivai buvo geriausiai ir beje, jei aks nežinojot tai vikingai daug anksčiau atrado ameriką, nei mūsų K.Kolumbas, kuris pripažintas, kaip kelio į Amerika atradėjas, nors ištiesų ieškojo trumpesnio kelio į indiją, greičiausiai dėl to ir buvo vietinės gentys pavadintos indėnais. K. kolumbas ir mirė nesužinojęs, kad atrado Ameriką, o trumpesnį kelią į indiją…
gal kass papildysit? gal kas paprieštarausit? 🙂
As megstu Vikingu metala.
tik replika; vikingai irhi mire, nesuzinoje, kad atrado Amerika; Norvergija tuo metu buvo Europos "shiknos skyle" ir ju atradimas neturejo jokios itakos pasaulio istorijai; XV a. pabaigos Ispanija buvo galingiausia Europos valstybe, todel Kolumbo "atradimas", tegu ir klaidingas, turejo milziniska reiksme; tai ir nuleme, kad slove tenka Kolumbui, o ne vikingu jurininkams; tiesa, to meto geografines zinios jau leido numanyti, kad per vandenyna galima kazka priplaukti, taciau niekas nesiryzo to daryti; Kolumbos tik apibendrino garsiu geografu isvadas ir pasiryzo plaukti; beje viena "tikra" atradima Kolumbas visgi padare; jis nustate platumas, kuriose vyrauja rytiniai ir vakariniai pasatai, todel ir sugebejo nuplaukti, nes pagavo palanku veja; portugalai 2 metai pries Kolumba nusprende plaukti per vandenyna, bet jie padare esmine klaida, – jie isplauke i vakarus is Azoru salu ir susidure su galingu priespriesiniu veju ir niekur nesugebejo nuplaukti; taigi tam tikra prasme Kolumbas padare atradima, nes nustate kokiais kursais reikia plaukti i Amerika ir kokiais i Europa; sito nezinant, burlaiviu eroje vandenyno perplaukti buvo neimanoma
Mantas_svecias rašė:
😆
Jap, lietuviai jau nuo senu senoves buvo Europos banditai.
nu jie buvo siaip karinga tauta.ju bijojo net karolis didysis 😉
archangelas rašė:
ko bijojo? lietuviu ar vikingu?
archangelas rašė:
Idomu gal kokiu statiniu vikingai yra pastate ir shiaip gal kas ish ju kulturos yra ishlike? 🙄
nightex rašė:
yra Gotlando saloje mistiniu statiniu, bet nesu visai tikras, ar tai vikingu ar ankstesniu epochu; vikingu kulturos liekanu pilna Rytineje Anglijoje, kur kazkada buvo Danelandas, t.y. danu teises sritis arba teritorija valdyta normanu
Mantas_svecias rašė:
gal turi kokiu foto, kokiu ju architekturiniu statiniu ginklu ir pan.
ersu girdėjęs, kad yra likusiu jų raštų iškaltų ant akmenų parašytu runomis…
toro rašė:
a tada shudas ne kultura ta ju, jei jau zudikai tai savo irankius bent galejo tureti, valkatos tie vikingai 😀
iš ko sprendi, kad jie neturėjo įrankių? kad pasakiua, akd užrašyta runomis? runos tai ir yra jų paveldas..
Anapus rašė:
siulyciau pazet The Pathfinder filma ten parodyti vikingai, kaip zudydavo ir tt… zodziu idomu
Daug vikingų laivų yra rekonstruota, savo akim mačiau tai įspūdingo dydžio kai kurie :> per filmus tai tokie nedidukai rodomi o realiai tai jie gerokai didesni, tai nesunku suprast kaip jie įveikdavo tokius atstumus ;]
nightex rašė:
tas filmas yra vissikas sudas ten nieko tu nesuzinosi apie vikingus…
Melyna rašė:
nu bent jau isivaizduot gali kokie buvo 😀
bat rašė:
Idomu but pamatyti for real 🙂
zemaitiz rašė:
na tai zinok kad Lietuviu mitologija yra ne ka prastesne…
Melyna":3m8jvjwm] zemaitiz rašė:
na tai zinok kad Lietuviu mitologija yra ne ka prastesne…
Tushcias pasakymas, jei turtinga tai reikėtų pasakyti ir kuom ir kodėl turtingesnė?