Sveiki visi.
Norėčiau padiskutuoti su jumis man ganėtinai įdomia tema ,kuri yra vis dar man paslaptis. Taip pat norėčiau pakalbėti su jumis apie stygų teoriją ir sužinoti daugiau. Prašau ,galite atsakyti ar bent padiskutuokite šiuos klausymų.
1. Kaip manote ar ištikrųju egzistuoja paralerinės Visatos ir ar begalinį masės tašką (singuliariumą) sukūrė susilietusios membranos?
2. Ar stygų teoriją galėtų paaiškinti materijos atsiradimą?Visatos atsiradimą? Kvarkai-tai uždaros energijos stygos?
3. Suprantu , antigravitacija neegzistuoja. Bet kaip gi Visata plečiasi greitėdama. Tai tamsioji energija yra panaši poveikiu į antigravitaciją.
4. Kaip manote kokiu greičiu gali sklisti informacija? Ar gali būti viršytas šviesos greitis? Ir kokiu greičiu skrieja plazmos čiurkšlės iš kvazarų ,aktyviųjų galaktikų?
6 thoughts on “Visatos paslaptys”
Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.
generoldeath rašė:
manau gali sklisti greičiau, keik žinau apie tachyonus tai jie kaip ir greitesni, na bet nesu tuo tikras. O kokiu greičio tos čiurkšlės? tai turbūt gali viršyt net šviesos greitį, nes pvz kvazaras jei skrieja ~80 proc šv. greičio ir į savo užnugarį iššauna čiurkšlę, kuri savo ruožtu irgi pasiekia apie 40-50 proc šv greičio tai jo, taip išeina kad gali :]
As galvojau kad is kvazaro juodosios skyles isauta plazmos ciurksle su toki galia kad ji niekomet negris i juodaja skyle. Tai issautos ciurksles greitis turi buti didesnis negu sviesos. Speju jei butu mazesnis greitis plazma iskarto grystu.
Atsakyti vargu bau galim…Galim tik savo nuomuones bei zhynias, perskaitytas ish shaltiniu ishrasyti cia.
Del pirmuju tryju pakolkas nera prasmes tusciazodziauti,nes tai tik tyriama ir pirmi trys tikiuos bus atsakyti netolimoj ateity moksle.
Kas liecia ketvirta punkta, savoka ‘greitesnis uzh sviesos greiti’ aisku yra ir tai vyksta…
Sviesos greitis aplinkoje visada zhemesnis uz sviesos greiti vakume, ir lygus с/n, kur n – luzhio rodiklis, priklausantis nuo dazhnio. Tuo paciu metu fiziniai objektai gali judeti aplinkoje su dydesniu uz sviesa greiciu, bet mazhesniu uz sviesa greiciu vakume, taip vyksta tarkim shaldinanciame branduolinio reaktoriaus skystyje, kai pro vandeni praeina elektronai su dydesniu uz shviesa greiciu vandeny.
Hablo ramsciais, tolstancios galaktikos, kurios yra > c/H, kur H – Hablo konstanta lygi 72±3(km/s)/Mpc, tolsta viena nuo kitos su greiciu kuris virshyja shviesos greiti.
Einshteinas minejo kad niekas negali pasiekti/ishsibegeti iki shviesos greicio, bet neuzhsimine apie tai kas jau keliavo shviesos (ir greitesniu) greiciu savaeme.
O tachionai beje yra tik hipotetines daleles. Jie negali perteikti informacijos.Kaikuriuose stygines teorijos variantuose, daleliu mases spektruose atsiranda tachionai.
tai kad juos jau aptinka, jos buvo hipotetinės gal prieš 10-15 metų :]
bat rašė:
Butu idomu paskaityt naujausius duomenis apie tai. Manishkieji shaltiniai gan platus,o todel ir nelabai tikslus, bet jei pasidalintumet nuoruoda pasidomeciau tuom…
neprisimenu, kur skaičiau, bet lygtais juos aptinka, kai specialiuose rezervuaruose jie susiduria kaktomuša su vandens molekulėmis.