2024 18 liepos

134 thoughts on “Žmogaus paskirtis

  1. ..taip pat krikscionybe skatina siekti ‘tikrojo gyvenimo’, tad sis gyvenimas tera busimojo seselis.(1Timotiejui 6:19). Busimasis gyvenimas-,,Dievo malones” dovana (Rom5:15). Mes turim laisva vale rinktis, bet juk turi buti dekingumas Kurejui uz visa tai td priesinkimes velniui ir artinkimes prie Dievo.

  2. nightex rašė:

    Kokia žmogaus paskirtis žemėje, būti auka, ar būti siekiančiu gėrio, ar būti ____? Krikščioniškasis tikėjimas teigia, kad žmogus jau gimsta nusidėjęs, kad reikia laukti ir tikėtis atleidimo, kad reikia laukti to išsvajoto rojaus… Tai verčia tikintį žmogų bijoti, tai padaro gyvenimą nevisavertį ir atimantį iš žmogaus siekimo džiaugsmą, kurį jis galėtų su savimi mintyse turėti, jei ne ta nusikaltelio rolė, kuria primeta kai kurie tikėjimai.

    na, krikscionis kriksto metu nusiplauna gimtaja nuodeme, todel laisvai gali rinktis deliot gyvenima pagal savo isitikinimus. kodel sakai, kad zmogus kazko turi bijot? jei jis jaucia, kad gyvena tinkamai, jis nejaucia baimes. jei bijai, vadinasi abejoji savo veiksmu pagristumu. tada dazniausiai isijungia savisaugos instinktas ir zmogus pradeda ieskot faktu, kurie pagrystu jo veiksmu teisinguma. tarkime, zmogus gyvena palaidai, savo malonumui, tai jis ieskos kazko tokio, kas pateisintu jo veiksmus – juk taip sunku atsisakyt to, kas teikia malonuma, bet pasamoneje kirba mintis, kad galbut gyvenu netaip, kaip tureciau. tada ieskai kazko, kas pagrystu tavo toki gyvenimo buda, kad igaut kartais saviapgaulinga nusiraminima "gyvenu taip, kaip ir tureciau gyvent, ir cia yra normalu".

    nightex rašė:

    Kodėl žmonės tiki tuo, argi tai atrodo prasminga, ar Dievų fanatiškas tikėjimas ir tarnavimas jiems pagal tam tikras taisykles nėra gyvenimo laisvės suvaržymas? Kalbėdamas apie suvaržymus, grieštai atskirčiau moralės jausmą, etiką, nuo religijos.

    esi kadanors domejesis socialine pichologija, zmoniu bendravimo ipatimais, ju pliusais ir minusais? jei taip, tai turetum suprast, kad zmogus yra socialus individas, jam butina egzistuoti visuomeneje, kitaip atsirastu ivairus psichikos sutrikimai, zmogus uzsidarytu savyje ir tttt. bet tas egzistavimas buryje turi ir minusu, kadangi nepatenkina visu zmogaus tarpusavio rysio poreikiu, beto esi veikiamas tam tikru religiniu, socialinio susiskaldymo, paprociu ir tradiciju. daznai zmogus jauciasi vienisas, nors yra apsuptas zmoniu. taip pat gyvenadami visuomeneje, mes bandome paaiskinti labai daug veiksniu, kurie atsiranda veikiant butent tam "bendravimo" veiksniui. ivairus zmoniu veiksmai issaukia tavo veiksmus, visokius nenumatytus atsitikimus ir pan, kuriuos mes sutalpiname i zodi "likimas". bet juk likima kuriame patys, nors didziaja dalimi ji kuria aplinka. kad visa tai netaptu chaotisku judejimu i niekur, mes daug tam tikru atsitikimu priskiriame aukstesnems jegoms. beto, daugelis ta mano mineta vienisumo jauma buryje kompensuoja ispazindami viena ar kita tikejima. ar tai blogai? nemanau. tai tarsi savotiska psichoterapija. zinoma, as kalbu bendrai, tikrai ne is savo poziciju, kadngi man tikejimas turi labai gilia prasme, ir jo negaleciau sutapdint vien tik su savo veiksmu suvarzymu, kadangi jis mn duoda daugiau, nei as is jam.

    nightex rašė:

    Ar jūs norėtumete, kad už jus kas pasirūpintu pasauliu, prašau yra Dievas kuris daro viska už jus ir daro tai kaip taisyklė "gerai". Ar Dievas jum suteikia galios rūpintis kitais, kai galbūt negalite pasirūpinti savimi?

    velgi, pasikartosiu. ivikiu raida mes kuriame patys. karai, badas, smurtas ir tt tera musu veiksmu paseka. todel nemanau, kad Dievas eis mums is paskos ir rankios musu paliktus zaislus.
    paradoksas, bet isesmes daznai taip ir buna. zmogus rupinasi kitais, kai dazniausiai nesugeba pasirupinti savimi. velgi, siuo atveju pasireiskia tai, kad gyvename socialineje visuomeneje – tu rupinkis kitais – atsiras ir kas tavimi pasirupina.

    nightex rašė:

    Kaip bebūtų tokį tikėjima galima vadinti proto negalia, nes žmogus apriboja savo galimybes jo moralės plotmėje.

    koki? proto negalia vadini tai, kad zmogus stengias ikvept prasme savo veiksmuose? galimybiu jis neapriboja, tik joms suteikia kita atspalvi. galbut jis visa tai, ko ziurint is tavo poziciju negauna, igyja kitomis formomis?

  3. Faint rašė:

    nightex rašė:

    Kokia žmogaus paskirtis žemėje, būti auka, ar būti siekiančiu gėrio, ar būti ____? Krikščioniškasis tikėjimas teigia, kad žmogus jau gimsta nusidėjęs, kad reikia laukti ir tikėtis atleidimo, kad reikia laukti to išsvajoto rojaus… Tai verčia tikintį žmogų bijoti, tai padaro gyvenimą nevisavertį ir atimantį iš žmogaus siekimo džiaugsmą, kurį jis galėtų su savimi mintyse turėti, jei ne ta nusikaltelio rolė, kuria primeta kai kurie tikėjimai.

    na, krikscionis kriksto metu nusiplauna gimtaja nuodeme, todel laisvai gali rinktis deliot gyvenima pagal savo isitikinimus. kodel sakai, kad zmogus kazko turi bijot? jei jis jaucia, kad gyvena tinkamai, jis nejaucia baimes. jei bijai, vadinasi abejoji savo veiksmu pagristumu. tada dazniausiai isijungia savisaugos instinktas ir zmogus pradeda ieskot faktu, kurie pagrystu jo veiksmu teisinguma. tarkime, zmogus gyvena palaidai, savo malonumui, tai jis ieskos kazko tokio, kas pateisintu jo veiksmus – juk taip sunku atsisakyt to, kas teikia malonuma, bet pasamoneje kirba mintis, kad galbut gyvenu netaip, kaip tureciau. tada ieskai kazko, kas pagrystu tavo toki gyvenimo buda, kad igaut kartais saviapgaulinga nusiraminima "gyvenu taip, kaip ir tureciau gyvent, ir cia yra normalu".

    nightex rašė:

    Kodėl žmonės tiki tuo, argi tai atrodo prasminga, ar Dievų fanatiškas tikėjimas ir tarnavimas jiems pagal tam tikras taisykles nėra gyvenimo laisvės suvaržymas? Kalbėdamas apie suvaržymus, grieštai atskirčiau moralės jausmą, etiką, nuo religijos.

    esi kadanors domejesis socialine pichologija, zmoniu bendravimo ipatimais, ju pliusais ir minusais? jei taip, tai turetum suprast, kad zmogus yra socialus individas, jam butina egzistuoti visuomeneje, kitaip atsirastu ivairus psichikos sutrikimai, zmogus uzsidarytu savyje ir tttt. bet tas egzistavimas buryje turi ir minusu, kadangi nepatenkina visu zmogaus tarpusavio rysio poreikiu, beto esi veikiamas tam tikru religiniu, socialinio susiskaldymo, paprociu ir tradiciju. daznai zmogus jauciasi vienisas, nors yra apsuptas zmoniu. taip pat gyvenadami visuomeneje, mes bandome paaiskinti labai daug veiksniu, kurie atsiranda veikiant butent tam "bendravimo" veiksniui. ivairus zmoniu veiksmai issaukia tavo veiksmus, visokius nenumatytus atsitikimus ir pan, kuriuos mes sutalpiname i zodi "likimas". bet juk likima kuriame patys, nors didziaja dalimi ji kuria aplinka. kad visa tai netaptu chaotisku judejimu i niekur, mes daug tam tikru atsitikimu priskiriame aukstesnems jegoms. beto, daugelis ta mano mineta vienisumo jauma buryje kompensuoja ispazindami viena ar kita tikejima. ar tai blogai? nemanau. tai tarsi savotiska psichoterapija. zinoma, as kalbu bendrai, tikrai ne is savo poziciju, kadngi man tikejimas turi labai gilia prasme, ir jo negaleciau sutapdint vien tik su savo veiksmu suvarzymu, kadangi jis mn duoda daugiau, nei as is jam.

    nightex rašė:

    Ar jūs norėtumete, kad už jus kas pasirūpintu pasauliu, prašau yra Dievas kuris daro viska už jus ir daro tai kaip taisyklė "gerai". Ar Dievas jum suteikia galios rūpintis kitais, kai galbūt negalite pasirūpinti savimi?

    velgi, pasikartosiu. ivikiu raida mes kuriame patys. karai, badas, smurtas ir tt tera musu veiksmu paseka. todel nemanau, kad Dievas eis mums is paskos ir rankios musu paliktus zaislus.
    paradoksas, bet isesmes daznai taip ir buna. zmogus rupinasi kitais, kai dazniausiai nesugeba pasirupinti savimi. velgi, siuo atveju pasireiskia tai, kad gyvename socialineje visuomeneje – tu rupinkis kitais – atsiras ir kas tavimi pasirupina.

    nightex rašė:

    Kaip bebūtų tokį tikėjima galima vadinti proto negalia, nes žmogus apriboja savo galimybes jo moralės plotmėje.

    koki? proto negalia vadini tai, kad zmogus stengias ikvept prasme savo veiksmuose? galimybiu jis neapriboja, tik joms suteikia kita atspalvi. galbut jis visa tai, ko ziurint is tavo poziciju negauna, igyja kitomis formomis?

    Pasakysiu paprastai ir aishkiai – krikshcionybe yra gerai tik tada, kai ji aukleja, moko gyventi, ikvepia geriui, skatina tobuleti, praturtina morale, skatina bendrayti su zmonemis ir pasidalinti geromis idejomis, skatina galvoti apie humanishkuma. Tačiau, kai žmogu mokoma nedaryk to… nes tau bus tas ir tas… tai yra jau baimes naudojimas gerio vardan, o baime sukelia blogis, blogos mintys. Kai teigiama, jog zmogus kashkada buvo nevisavertis ir gali nukenteti, jei neivyfgdys to … to… ir to… tai taip pat yra minetas metodas, baimes naudojimas, shiuo atveju zmogaus sumenkinimas, psichologinio barjero statymas, sielos sumenkinimas, neva palyginus su Dievu zmogus tera visatos dulke ir tarnaudamas jam ir bijodamas jo gali pasiekti geri ir pan.

    Krikshcionybe yra labai gerai, ji saugo, taciau galetu buti zymiai geriau, jei tik butu pakeistas supratimas apie Jėzų. Manau Jėzaus pamokslai buvo nesuprasti tinkamai. Del shios priezasties pasaulis grimsta i nezine, tamsa, visuomene tarsi skaldosi ir tikinciuju geriu vis mazeja. Tarsi atsirado dvi grupes atejistai (pvz teko girdeti kad 90 proc Nobelio premijos lauriatu yra atejistais) ir kitos sektos, religijos. Žmonės, kurie garbina, koltivuoja religines apeigas, niekada neras šviesaus gyvenimo tikslo, kuriuo galetu eiti, jie ras tik baime, nuolatini mastyma apie savo trukumus ir klaidas (kas ish principo yra blogai, nes mastyti apie gera ideja yra zymiai geriau, nei apie bloga).

  4. nightex rašė:

    Pasakysiu paprastai ir aishkiai – krikshcionybe yra gerai tik tada, kai ji aukleja, moko gyventi, ikvepia geriui, skatina tobuleti, praturtina morale, skatina bendrayti su zmonemis ir pasidalinti geromis idejomis, skatina galvoti apie humanishkuma. Tačiau, kai žmogu mokoma nedaryk to… nes tau bus tas ir tas… tai yra jau baimes naudojimas gerio vardan, o baime sukelia blogis, blogos mintys. Kai teigiama, jog zmogus kashkada buvo nevisavertis ir gali nukenteti, jei neivyfgdys to … to… ir to… tai taip pat yra minetas metodas, baimes naudojimas, shiuo atveju zmogaus sumenkinimas, psichologinio barjero statymas, sielos sumenkinimas, neva palyginus su Dievu zmogus tera visatos dulke ir tarnaudamas jam ir bijodamas jo gali pasiekti geri ir pan.

    na, vertinu tai, kad nepuoli irodinet, kad religija yra blogis vien savo prigimtimi ir pripazysti tai, jog is jos galima pasisemt morales supratimo ir pan. va tokia nuomone laikau nesaliska, be isankstinio nusistatymo, todel ji yra vertingiausia.

    nightex rašė:

    Manau Jėzaus pamokslai buvo nesuprasti tinkamai.

    kodel, tavo nuomone, jie buvo suprasti netinkamai? ir kas butent? kaip tu interpretuotum jo pamokslus?

    nightex rašė:

    Del shios priezasties pasaulis grimsta i nezine, tamsa, visuomene tarsi skaldosi ir tikinciuju geriu vis mazeja..

    drysiu papriestaraut, kadangi daugelis isvis nesieja savo gyvenimo su religija, tuo labiau su Kristumi, todel turbut netgi jei Jezus butu suprantamas tinkamai, kaip tu sakai, nemanau, kad kas labai pasikeistu.

    nightex rašė:

    Tarsi atsirado dvi grupes atejistai (pvz teko girdeti kad 90 proc Nobelio premijos lauriatu yra atejistais) ir kitos sektos, religijos. Žmonės, kurie garbina, koltivuoja religines apeigas, niekada neras šviesaus gyvenimo tikslo, kuriuo galetu eiti, jie ras tik baime, nuolatini mastyma apie savo trukumus ir klaidas (kas ish principo yra blogai, nes mastyti apie gera ideja yra zymiai geriau, nei apie bloga).

    ka tu tokiu atveju rekomenduoji? harmonijos ieskojima? juk yra budizmas. atsiribojima nuo bet kokiu religiniu isitikinimu? – prasom, turi pilna teise papildyt ateistu gretas.
    zmogus turi pilna teise i nuosava gyvenimo filosofija.
    matyt motina gamta (o gal tureciau sakyt – motina evoliucija) uzmirso i zmogaus pasamone idiegt kazkoki svarbu komponenta, kurio deka mes nemenkintumem savo gyvenimo roles pasauly, ieskodami jegu, esanciu auksciau musu.

  5. nightex rašė:

    Kokia žmogaus paskirtis žemėje, būti auka, ar būti siekiančiu gėrio, ar būti ____? Krikščioniškasis tikėjimas teigia, kad žmogus jau gimsta nusidėjęs, kad reikia laukti ir tikėtis atleidimo, kad reikia laukti to išsvajoto rojaus… Tai verčia tikintį žmogų bijoti, tai padaro gyvenimą nevisavertį ir atimantį iš žmogaus siekimo džiaugsmą, kurį jis galėtų su savimi mintyse turėti, jei ne ta nusikaltelio rolė, kuria primeta kai kurie tikėjimai.

    Vercia ne tik bijoti, bet ir nebijoti – tiketi ne tuscia pabaiga.
    Manau isnykimas nuteikia kur kas baugiau nei pomirtinis gyvenimas.
    Rodos, numirsim, bet tai gal pakeliui kur nepasiklysim 😀 )

  6. nightex rašė:

    Kokia žmogaus paskirtis žemėje, būti auka, ar būti siekiančiu gėrio, ar būti ____?

    Kiekvieno zmogaus paskirtis zemeje yra skirtinga.. be abejo, religija mus moko buti dorais ir gerais zmonemis. Tad zmogus turi buti siekiantis gerio.

    nightex rašė:

    Kodėl žmonės tiki tuo, argi tai atrodo prasminga, ar Dievų fanatiškas tikėjimas ir tarnavimas jiems pagal tam tikras taisykles nėra gyvenimo laisvės suvaržymas? Kalbėdamas apie suvaržymus, grieštai atskirčiau moralės jausmą, etiką, nuo religijos.

    Fanatiskas tikejimas? Argi visi yra fanatiski tikintieji? fanatikas – tai jau daug stipriau, ir ju nera dauguma.. fanatizmas bet kokioje srityje nera geras dalykas, ne tik siejant su religija..
    Pagalvokime apie tuos, kurie tarnauja Dievui, kaip sakei, pagal taisykles. Taip, gal jiems tai didelis gyvenimo dziaugsmas. Kaip kazkam vairuoti automobili, tapyti ar dainuoti.. taip kazkas jaucia didele laime, kai tarnauja Dievui ar ne? Ir jie nesijaucia suvarzyti. Jei zmogu kazkas varzo, jis paprasciausiai taip nesielgs, kad nebutu varzymo. Jei pvz mane varzys mano darbas, as ji pakeisiu. Zmogus turi teise rinktis.. kad ir tikejimo stipruma. Vienam jo reikia daugiau, kitam maziau.. kiekvienas gyvename taip, kad nesijaustume suvarzyti ar ne?

    nightex rašė:

    Ar jūs norėtumete, kad už jus kas pasirūpintu pasauliu, prašau yra Dievas kuris daro viska už jus ir daro tai kaip taisyklė "gerai".

    Dauguma to nori, kad kazkas uz juos pasirupintu, ir kaip pastebime, paskui Dievas lieka tarsi kaltas, kad neisgelbejo pasaulio nuo karo ar katastrofos… Dievas uz mus nieko nedaro, viska darome mes patys. Patys statome, patys ir griauname.

    nightex rašė:

    Kaip bebūtų tokį tikėjima galima vadinti proto negalia, nes žmogus apriboja savo galimybes jo moralės plotmėje.

    Nesuprantu su tuo galimybiu abribojimu? Gal neperskaiciau visko iki galo ka rasei paskui.. gal ir minejai tai.. bet man vistiek tai lieka nesuprantama.. Kokias galimybes apriboja zmogus savo morales plotmeje tikedamas i Dieva?

  7. Imagine ash turiu omenyje baime, kuri zmogu apriboja. Jei zmogus nebijotu jam atsivertu daugiau galimybiu, tai tarsi potencialas kuri mes turime taciau neishnaudojame. Prieshingai netgi pagiliname ta baime prisirizdami savu tikejimu prie dievu, kuris seja ta baime (turiu omenyje tik ta tikejima kuris tai daro, nebutinai visi)
    Smilga rašė:

    nightex rašė:

    Kokia žmogaus paskirtis žemėje, būti auka, ar būti siekiančiu gėrio, ar būti ____? Krikščioniškasis tikėjimas teigia, kad žmogus jau gimsta nusidėjęs, kad reikia laukti ir tikėtis atleidimo, kad reikia laukti to išsvajoto rojaus… Tai verčia tikintį žmogų bijoti, tai padaro gyvenimą nevisavertį ir atimantį iš žmogaus siekimo džiaugsmą, kurį jis galėtų su savimi mintyse turėti, jei ne ta nusikaltelio rolė, kuria primeta kai kurie tikėjimai.

    Vercia ne tik bijoti, bet ir nebijoti – tiketi ne tuscia pabaiga.
    Manau isnykimas nuteikia kur kas baugiau nei pomirtinis gyvenimas.
    Rodos, numirsim, bet tai gal pakeliui kur nepasiklysim 😀 )

    Tai skatina ir gerio siekimo ir nebijojimo. Taciau deja kaip ir minejau gerio kaina yra tam tikros psichoterapines priemones sudarancios ish principo bloga supratima apie gyvenima ir tai del ko mes cia esame.

  8. Pvz kokios galimybes atsivertu jei zmogus nebijotu?

    Zmogus pilnas baimiu, tai nera vien tik susije su religija.. ir visos baimes riboja zmogaus galimybes. Pvz nepasitikejimas savimi ar baime apsikvailinti sumazina galimybes gauti geresni darba ir pan.. O kokios tos baimes ir galimybes susijusios su religija? Labai idomu 🙂

  9. Someone rašė:

    Tai skatina ir gerio siekimo ir nebijojimo. Taciau deja kaip ir minejau gerio kaina yra tam tikros psichoterapines priemones sudarancios ish principo bloga supratima apie gyvenima ir tai del ko mes cia esame.

    Visuomet yra dvi medalio puses.
    Bet nejaugi tu manai religine baime duoda daugiau zalos, nei netikejimas?
    Pats minejai, kad religija skatina gerio siekima, ir savotiska nebijojima. Ar sitai verta iskeisti?

  10. Imagine rašė:

    Pvz kokios galimybes atsivertu jei zmogus nebijotu?

    Zmogus pilnas baimiu, tai nera vien tik susije su religija.. ir visos baimes riboja zmogaus galimybes. Pvz nepasitikejimas savimi ar baime apsikvailinti sumazina galimybes gauti geresni darba ir pan.. O kokios tos baimes ir galimybes susijusios su religija? Labai idomu 🙂

    Ash turejau omeny ne kiek religija, apeigas, bet pati tikejima, gyvenimo prasmes suvokima, pasauleziura. Baime apriboja pasaulio suvokima tiem zmonems, kurie tiki kad numire gali patekti i pragara arba i roju. Prisimink ta taisykle neturek kitu Dievu tik viena mane, tai va jei nusizenksi jai busi pragare. Shi taisykle tai tik vienas pavizdys, pasikapscius giliau manau atrastume aibes taisykliu, kurios vienaip ar kitaip suvarzo zmogaus mastyma, tai labai susiaurina poziuri i pasauli. Visos religijos vienaip ar kitaip seja baime, nes turi savu taisykliu kurias pazeidus taikomos tam tikros sankcijos. Neargumentuotos taisykles, kuriu privalu laikytis anot religijos, vadinamos dogmomis. Tiesa yra aplamai diskutuotinas dalykas – kuo tiketi? Shis klausimas zmogui visuomet neduoda ramybes ir jis galvodamas apie tiesa atranda vis nauju dalyku ( tai vadinama ishmintimi ), o religija prieshingai, ji daug ka tau pasako, koks tavo vaidmuo, ka turi daryti ir pnsh, bet tai ji daro vadovaudamasi dogmomis, nes kaip zinia religija labai skirtinga nuo mokslo. Tokio susiskaldymo neturetu buti, atvirkshciai tikejimas turetu atskleisti moksla, nes moksla suformavo gamta, zmogaus protas, samone. O religija reiktu, "ishoperuoti" ish samones. Cia religija ash suprantu tikejima, kuris remiasi apeigomis.

    Smilga rašė:

    Someone rašė:

    Tai skatina ir gerio siekimo ir nebijojimo. Taciau deja kaip ir minejau gerio kaina yra tam tikros psichoterapines priemones sudarancios ish principo bloga supratima apie gyvenima ir tai del ko mes cia esame.

    Visuomet yra dvi medalio puses.
    Bet nejaugi tu manai religine baime duoda daugiau zalos, nei netikejimas?
    Pats minejai, kad religija skatina gerio siekima, ir savotiska nebijojima. Ar sitai verta iskeisti?

    ne nemanau, ash manau, kad jei tikejimas butu shiek tiek kitoks, jo efektivumas auktu eksponentishkai, o dabar matome kad yra atvirkshciai – vis daugeja netikinciu zmoniu, daugeja fanatiku visokiu ir pan.

  11. Pirma, tikinciuju gretos mazeja, nes visuomene vis labiau isilieja i materialiaja pasauleziura: "Tikra tai, kas matoma. Visa kita – nereikalinga". Dabar dominuoja isvaizdos ir turtu kultas. Dvasinis pasaulis nepopuliarinamas, mat nenaudingas. Dievu domisi tie, kurie turi tam laiko, arba jauciasi esantys apsupti priesiskos aplinkos. O daugeliui laiko per maza net susivokti, jog is vis gyvena ne taip, kaip noretu.

    Antra, prievoles tiketi Dievu nebeliko. Viduramziais zmones istiesu buvo religiniai fanatikai ir nelaimes siejo su bausme. Siame amziuje tikintys nelaimes dazniau laiko likimo "dovana". Kartais net dovana be kabuciu. O tai zmogui suteikia tik daugiau pasitikejimo savimi.
    Interpretacija skiriasi del aplinkiniu veiksniu. Religija galbut tera pasekme pasauleziuros, ne atvirskciai.

    O kad religija nesutampa su mokslu, tai neturetu stebinti. Balta spalva rodos irgi yra pati gryniausia. Galu gale, ir asaru kilme paaiskint galima dvejopai.

  12. Smilga rašė:

    Pirma, tikinciuju gretos mazeja, nes visuomene vis labiau isilieja i materialiaja pasauleziura: "Tikra tai, kas matoma. Visa kita – nereikalinga". Dabar dominuoja isvaizdos ir turtu kultas. Dvasinis pasaulis nepopuliarinamas, mat nenaudingas. Dievu domisi tie, kurie turi tam laiko, arba jauciasi esantys apsupti priesiskos aplinkos. O daugeliui laiko per maza net susivokti, jog is vis gyvena ne taip, kaip noretu.

    Antra, prievoles tiketi Dievu nebeliko. Viduramziais zmones istiesu buvo religiniai fanatikai ir nelaimes siejo su bausme. Siame amziuje tikintys nelaimes dazniau laiko likimo "dovana". Kartais net dovana be kabuciu. O tai zmogui suteikia tik daugiau pasitikejimo savimi.
    Interpretacija skiriasi del aplinkiniu veiksniu. Religija galbut tera pasekme pasauleziuros, ne atvirskciai.

    O kad religija nesutampa su mokslu, tai neturetu stebinti. Balta spalva rodos irgi yra pati gryniausia. Galu gale, ir asaru kilme paaiskint galima dvejopai.

    Gal cia ugdymo problema, kad zmones nesupranta religijos svarbos gyvenime, kad i viska ziuri per materialaus pasaulio prizme. Gi religija formuoja kultura. Įvairios religijos jau egzistuoja kelis tukstancius metu, jos turi savo istorija, itaka zmonems, ju gyvenimui. Visa tai turetu but pazinu mokiniui, lygiai taip pat kaip ir matematika, bei kaip filosofija.

    Nieks nevercia tave tiketi tuo kuo nenori, taciau jei pvz, jei butum krikshcionis ir izbrauktum keleta Dievo isakymu ish savo gyvenimo, vargu ar galetum laikytis krikshcioniu. Todel manau geriau buti atejistu, nei apsimeteliu. Cia yra morales principai, ar buti garbingu ar ne, taip pat kaip religijos "istatymus" – dogmas laikyti prievolemis ar ne.

    Religija gali buti "atrasta" deka tam tikros pasauleziuros, kuri suformavo tam tikra zmogaus etiniu normu sistema, tarsi leidziancia pasiekti tam tikra dvasini lygi, ir vadovautis religija, disciplina. Religija taip pat formuoja pasauleziura, apvercia poziuri i tam tikrus gyvenimo niuansus.

    Manau religija gali tureti filosofini poziuri i pasauli (va pateiksiu viena pavyzdi atviro kodo religija 🙂 http://www.yoism.org), t.y eiti ishvien su mokslu. Manes nestebina, kad religija nesutampa su mokslu, todel kad pastaroji gvildena labiau metafizinius dalykus, taciau galetu buti ir kitaip.

  13. Ateistas yra lygiai toks pats religijos asmuo. Savotisko tikejimo – priesisko, nugincitino. Ateistai zino viska arba labai daug (arba bent turetu zinoti) apie religija, kad galetu atremt teiginius.
    O yra tokiu, kurie tiesiog nesidomi. Bijodami prasauti, pasirenka nuosalumo taktika. Tad, yra daugiau tikejimo/netikejimo lygmenu.
    Didzioji dauguma tokia ir yra – tarp uz ir pries.
    Kodel? Tiek tu, tiek as jau minejome: informacijos neviesinimas, nauju pasauleziuru atsiradimas, materializmas, laiko trukumas ir tt.

    Dabar nesuprantu, kuo tu megini itikinti?
    Kad religija nesa baimes? Ar kad religija yra nugrusta i vertybiu gala ir tai bukina visuomene?

  14. Smilga rašė:

    Ateistas yra lygiai toks pats religijos asmuo. Savotisko tikejimo – priesisko, nugincitino. Ateistai zino viska arba labai daug (arba bent turetu zinoti) apie religija, kad galetu atremt teiginius.
    O yra tokiu, kurie tiesiog nesidomi. Bijodami prasauti, pasirenka nuosalumo taktika. Tad, yra daugiau tikejimo/netikejimo lygmenu.
    Didzioji dauguma tokia ir yra – tarp uz ir pries.
    Kodel? Tiek tu, tiek as jau minejome: informacijos neviesinimas, nauju pasauleziuru atsiradimas, materializmas, laiko trukumas ir tt.

    Dabar nesuprantu, kuo tu megini itikinti?
    Kad religija nesa baimes? Ar kad religija yra nugrusta i vertybiu gala ir tai bukina visuomene?

    Save laikyciau ateistu, taciau ne religingu, man ushteka tiketi Dieva kaip i kureja. Atejistas nebutinai kashkurios religijos skeptikas, tai greiciau savo gyvenimo kelio "kalvis", netikintis kashkokiu tai religiniu taisykliu teisingumu, todel netinkantis toje nishoje. Man nereik vest kashkokiu tai apeigu irodanciu kad ash tikiu, kad ash neesu gyvenimo klaida ir pan. Ash nieko bendro su religija nenoriu turet, nes Dievo pazinimas per religija yra per dogmatishka prizme, kuri prieshtarauja logikai, kuri ir tttt.

    Ash nieko nemeginu itikinti, ash meginu padiskutuoti tam tikrais , minetais ankshciau klausimais. Zodziu tai tiek tam kartui. Mano nuomone tvirta ir nesugriaunama shiuo klausimu 😀

  15. kaip tu gali save laikyt ateistu, jei tiki i kazka auksciau? ateizmas ir religija, mano poziuriu, visiskai nesugretinami dalykai.
    gali but placiu paziuriu tikintysis, ten tiket i visokias kosmines samones, kaip kaikurie, ir tu jau nebusi ateistas.
    gerai, kad turi tvirta nuomone.

  16. ar tikrai zmogus yra savo gyvenimo kalvis? ejo zmogus sau ramiai ir ant jo uzleke masina; ar jis butu ten ejes, jei butu zinoje, kas nutiks ir butu galejes rinktis? ar tai, kas su mumis nutinka yra vien musu valios rezultatas? o jei ne, tai kieno valia su mumis nutinka geri ir blogi dalykai? kas nulemia, kad klaikioje avarijoje zmogus lieka gyvas, o kitas zuna, nukrites nuo taburetes, kai bande pakeisti lempute?

  17. Someone rašė:

    (…) gyvenadami visuomeneje, mes bandome paaiskinti labai daug veiksniu, kurie atsiranda veikiant butent tam "bendravimo" veiksniui. ivairus zmoniu veiksmai issaukia tavo veiksmus, visokius nenumatytus atsitikimus ir pan, kuriuos mes sutalpiname i zodi "likimas". paprastai likima kuriame patys, [visgi] didziaja dalimi ji kuria aplinka. kad visa tai netaptu chaotisku judejimu i niekur, mes daug tam tikru atsitikimu [dazniausiai] priskiriame aukstesnems jegoms.

    dar tureciau dadeti, kad likimas yra labai sudetingas procesas, susidedantis is tikimybiu teorijos, kur ivairios galimybes kinta kiekviena akimirksni, modeliuojamos atsizvelgiant i aplinka, jos veikima.
    tai labai komplikuota tema.

    Someone rašė:

    kas nulemia, kad klaikioje avarijoje zmogus lieka gyvas, o kitas zuna, nukrites nuo taburetes, kai bande pakeisti lempute?

    iki galo neperpratau tavo pozicijos. tu esi is tu, kurie viska sutalpina i atsitiktinumus, ar visdelto manai, kad esame itakojami is kazko auksciau (o gal tureciau sakyti – is kazko esancio salia)?

  18. Faint rašė:

    iki galo neperpratau tavo pozicijos. tu esi is tu, kurie viska sutalpina i atsitiktinumus, ar visdelto manai, kad esame itakojami is kazko auksciau (o gal tureciau sakyti – is kazko esancio salia)?

    Atsitiktinumu nebuna….

  19. Viskas kas nutinka musu gyvenime, visi zmones, kuriuos sutinkame palika musu gyvenime pedsakus, galime sakyti juos itakoja. Ir viska ka mes nustebe laikome "atsitiktinumu" nera atsitiktinumas. Viskas vyksta taip, kaip ir turi vykti..

  20. Faint rašė:

    Someone rašė:

    (…) gyvenadami visuomeneje, mes bandome paaiskinti labai daug veiksniu, kurie atsiranda veikiant butent tam "bendravimo" veiksniui. ivairus zmoniu veiksmai issaukia tavo veiksmus, visokius nenumatytus atsitikimus ir pan, kuriuos mes sutalpiname i zodi "likimas". paprastai likima kuriame patys, [visgi] didziaja dalimi ji kuria aplinka. kad visa tai netaptu chaotisku judejimu i niekur, mes daug tam tikru atsitikimu [dazniausiai] priskiriame aukstesnems jegoms.

    dar tureciau dadeti, kad likimas yra labai sudetingas procesas, susidedantis is tikimybiu teorijos, kur ivairios galimybes kinta kiekviena akimirksni, modeliuojamos atsizvelgiant i aplinka, jos veikima.
    tai labai komplikuota tema.

    Someone rašė:

    kas nulemia, kad klaikioje avarijoje zmogus lieka gyvas, o kitas zuna, nukrites nuo taburetes, kai bande pakeisti lempute?

    iki galo neperpratau tavo pozicijos. tu esi is tu, kurie viska sutalpina i atsitiktinumus, ar visdelto manai, kad esame itakojami is kazko auksciau (o gal tureciau sakyti – is kazko esancio salia)?

    dar priduriant, kashkur gurdejau kad egzistuoja tokia laiko skale kai laikas verda, tuomet vyksta tas vadinamas visatos galimybiu kurimas, kai samone renkasi kashkas tokio. … 
    Mantas_svecias rašė:

    ar tikrai zmogus yra savo gyvenimo kalvis? ejo zmogus sau ramiai ir ant jo uzleke masina; ar jis butu ten ejes, jei butu zinoje, kas nutiks ir butu galejes rinktis? ar tai, kas su mumis nutinka yra vien musu valios rezultatas? o jei ne, tai kieno valia su mumis nutinka geri ir blogi dalykai? kas nulemia, kad klaikioje avarijoje zmogus lieka gyvas, o kitas zuna, nukrites nuo taburetes, kai bande pakeisti lempute?

    Manau, jog ish dalies pats atsakiai i savo klausima. Kadangi egzistuoja kahskokia galimu veiksmu aibe prie kurios zmogus valingai negali kontroliuoti ir numatyti, todel ir yra tas pasaykymas, kad gyvenime vyksta atsitiktiniai dalykai. Ishtiesu tie "atsitiktiniai dalykai" nera jau tokie atsitiktiniai, jie tik nenumatomi zmogaus proto, o materialioje visatoje egzistuoja kaip tam tikru ivykiu priezastys. Pradinne visa ko priezastimi ash linkes laikyti Dievu.

    Faint rašė:

    kaip tu gali save laikyt ateistu, jei tiki i kazka auksciau? ateizmas ir religija, mano poziuriu, visiskai nesugretinami dalykai.
    gali but placiu paziuriu tikintysis, ten tiket i visokias kosmines samones, kaip kaikurie, ir tu jau nebusi ateistas.
    gerai, kad turi tvirta nuomone.

    Na ziurint ka vadinsi Dievu, ar suzmoginta kashkokia esybe, kurios reikia bijoti, ja aklai garbinti ir pan. Man Dievas visishkai kitoks, kazin ar tai galima vadinti Dievu, bet man tai priimtina.

  21. Daug triukšmo dėl nieko.
    O viskas yra niekas.
    Ar Dievo reikia bijoti? Kas tai pasakė? Katalikų bažnyčia. Tai ji ne pasaulio bamba. Ji nori tokia būti ir buvo, bet ji viską iškraipė. Ir iškraipė nusikalsdama žmonijai. Įvedė chaosą.
    Klausimai šioje temoje iškelti teisingai. Dievo, Prasmės reikia ieškoti. Kur surasime ten ir bus. O kam neduota tai ir nereikia, nusišluostykim dulkes.
    Pradžioj tiek. Kalbėjau ne visiem.

    P.S. Rašykime lietuviškai.

  22. Kai Jezus isteige savo religija, Setonas nedelsdamas isteige savo, kuri apima didzia daly pasaulio. Juk jei butu kitaip argi Raste butu parasyta ‘nemylekite pasaulio’ ”sio pasaulio dievaitis..” visa tai buvo parasyta praeityje-ateities zmonems.

    Juk Dievas dave laisva vale rinktis tj ar butu teisinga, kai musu proteviai per prievarta buvo krikstijami is pagonybes i katalikybe.

  23. gal kas pamenat TEO reklama:
    ‘Teo-buti su pasauliu’ ???????????????????????????
    per reklama toks vaikis gamtoj pamato kazka ir klausia ‘kas tu’… ir po to sako Teo-buti su pasauliu..
    Akivaizdu, kad sio pasaulio dievaitis apakino protus, kad zmones neisvystu Evangelijos sviesos. tik deja ne visiems akivaizdu 😥

    dauguma pakvaishe del kases, kieti del visokiu lineage ir kitu zaidimu, del visokiu daigtu, vaikai neatitraukia akiu nuo ziauruma toleruojanciu multiku, visoki filmai, internete pirma vieta uzima pornografija, dauguma mano kad laime ir sekme priklauso nuo pinigu, nuo mergu, nuo masinu, nuo gero darbo, juk tikroji laime turetu but artintis prie Dievo.

  24. Vytasas rašė:

    gal kas pamenat TEO reklama:
    ‘Teo-buti su pasauliu’ ???????????????????????????
    per reklama toks vaikis gamtoj pamato kazka ir klausia ‘kas tu’… ir po to sako Teo-buti su pasauliu..
    Akivaizdu, kad sio pasaulio dievaitis apakino protus, kad zmones neisvystu Evangelijos sviesos. tik deja ne visiems akivaizdu 😥

    dauguma pakvaishe del kases, kieti del visokiu lineage ir kitu zaidimu, del visokiu daigtu, vaikai neatitraukia akiu nuo ziauruma toleruojanciu multiku, visoki filmai, internete pirma vieta uzima pornografija, dauguma mano kad laime ir sekme priklauso nuo pinigu, nuo mergu, nuo masinu, nuo gero darbo, juk tikroji laime turetu but artintis prie Dievo.

    Prie žmogaus

  25. Manau, cia ir yra didziausia problema, butent kaip rasti ta formule, kuria rementis zmogus noretu priarteti prie Dievo, o ne buti priartintam prie Dievo per kashkokias tai materialias priemones, normas, dogmas…Shventa rashta, etika, visuomenines normas ir pan. Manau turi buti kashkoks ryshys, zmogaus pasaulio su aplinkiniu pasauliu… kuris igalintu zmogu pajusti gerio galia, atskleisti zmogaus proto ir samones potenciala.

  26. nightex rašė:

    Manau, cia ir yra didziausia problema, butent kaip rasti ta formule, kuria rementis zmogus noretu priarteti prie Dievo, o ne buti priartintam prie Dievo per kashkokias tai materialias priemones, normas, dogmas…Shventa rashta, etika, visuomenines normas ir pan. Manau turi buti kashkoks ryshys, zmogaus pasaulio su aplinkiniu pasauliu… kuris igalintu zmogu pajusti gerio galia, atskleisti zmogaus proto ir samones potenciala.

    Visa tai yra, bet reikia ieškoti, o ne nuvalkiotas religines tiesas skleisti.

  27. Vytasas rašė:

    Kiekvienas daigtas turi instrukcija.. td ir Dievas paliko ja zmonems suprantama kalba tai yra Sventaja Biblija. ex..

    Kodel Dievas nedave tos "instrukcijos ankshciau? Kodel tik priesh ~2000m, gi galejo ir priesh 2300 zmonem but prienama?

  28. Mano nuomonė tokia. Auka, gėris, blogis ir dar kažkas – neegzistuoja. Žmogaus paskirtis – gyventi neužduodant tūkstančių bereikšmių klausimų ir pamažu išsivaduoti iš materialiojo lygmens, pakilti iki kosminio realo sąmonės, kuri pati savaime yra tvėrimo šaltinis ir sukūrė formas.

  29. Melyna rašė:

    ech.. jus zmones.. kam tas Dievas gi visos paslaptys gamtoje slypi…

    nu gal ir slypi bet mes zmones, skirtingai nei tu 😛 O ka po to veikti, kai jau buni tuo kosminio realo sąmones?

  30. Jet rašė:

    Mano nuomonė tokia. Auka, gėris, blogis ir dar kažkas – neegzistuoja. Žmogaus paskirtis – gyventi neužduodant tūkstančių bereikšmių klausimų ir pamažu išsivaduoti iš materialiojo lygmens, pakilti iki kosminio realo sąmonės, kuri pati savaime yra tvėrimo šaltinis ir sukūrė formas.

    Wow, geras. Seniai neskaičiau tokio posto 😉

  31. Taigi apie auką. O kame ji? Jis ką vienintelis taip pasielgė. O dabar, musulmonų fundamentalistai elgiasi ne taip pat.
    Kame yra Kristaus auka? Ir kur biblijoj yra pasakyta, kad tai yra auka? ar Kristus kalbėjo apie tai , kad aš Jėzus aukosiuosi dėl jūsų? Vaikine tai yra svarbūs klausimai. Atsakyk.

  32. Vytasas rašė:

    Modernus paaiskinimas..O kur Dievo reiksme, tik nesakyk, kad kosmosas ir yra Kurejas, ir kad Kristaus auka neegzistuoja.. nu jmj ka dar sumastysit!?

    Aš pasakiau viską, ką norėjau ir galėjau pasakyti. Aš nesigilinu ten, kur, galbūt, nėra jokios prasmės gilintis. Aš nieko nesureikšminu, nes esu tik AŠ ir daugiau nieko. Aš nesisavinu to, ką diktuoja amžių išmintis, aš tiesiog stebiu viską kaip trečiasis asmuo, nedalyvaujantis procese, bet jį stebintis iš šalies. Aš mažai dėmesio skiriu praeities ar ateities apmąstymams, nes šios dvi laiko ir erdvės plotmės man nepriklauso. Aš gyvenu tik dabartyje, todėl mano protas, dažniausiai, būna sutelktas į čia ir dabar. Tai vienintelis laikas, kuris man priklauso. Bet, kaip parašyta mano paraše – norint pažinti ateitį, reikia pažinti praeiti. Kartais, norint suvokti dabartį, reikia pažinti praeitį. Man Dievas neegzistuoja. Aš nelaikau nei savęs, nei bet kurio kito žmogaus auka. Protas turi būti nepavaldus niekam. Jis neturi būti kažkam pavaldus, jis turi būti laisvas, kaip tekantis upės vanduo. Laisvas protas nepriima nei žinojimo, nei nežinojimo. Jis yra tarp jų, todėl visada yra aiškus. Taip, kaip nesudrumstas ežero paviršius yra skaidrus it veidrodis, taip ir nedrumsčiamas protas yra tyras ir aiškus. Kai sąmonė nušvinta, nebelieka nei gėrio nei blogio, kančios ar aukos. Budistai šią proto būseną vadina nirvana. Aš ją vadinu – tiesos pažinimu.

  33. tav Dievas neegzistuoja. viskam tuo ir pasakyta. Tokia ta kova, tikintis pries netikinty, bet pastebejau, kad kazkokiu budizmu pasikliauji. O juk nera jokio kito zmoniu Gelbetojo ir atpirkejo po dangumi, kaip tik Jezus Kristus. Bet tau turbut gelbetojo ir nereik, nes netiki.. tiesiog gimei nepaveldejas nuodemes.

  34. Vytasas rašė:

    tav Dievas neegzistuoja. viskam tuo ir pasakyta. Tokia ta kova, tikintis pries netikinty, bet pastebejau, kad kazkokiu budizmu pasikliauji. O juk nera jokio kito zmoniu Gelbetojo ir atpirkejo po dangumi, kaip tik Jezus Kristus. Bet tau turbut gelbetojo ir nereik, nes netiki.. tiesiog gimei nepaveldejas nuodemes.

    Visose religijose slypi dalelė tiesos. Kiekvienas ritualas turi savo galią 😉

  35. Manau zmogus neturi jokios paskirties jis atsiranda prasitrina sitoji zemeliai ir numirtsa kur kartu su juo mirsta ir jo isgalvoti tikejimai ir t.t… tai va manau ,kad taip ir yra is tikruju ,taciau giliai sirdi as vistiek tikiu i ta dieva 😛

  36. Nova rašė:

    >nes esu tik AŠ ir daugiau nieko.> O kas tas aš? Iš ko jis sudarytas? Ar tikrai tas aš yra Aš?
    Jet, klausimas Tau.

    Aš rašiau taip: "Aš nieko nesureikšminu, nes esu tik AŠ ir daugiau nieko.". Žinoma, kiek galėsiu, aš pakomentuosiu ir tavo nurodytus teiginius, bet, pirmiausiai aš paaiškinsiu visą šį sakinį, nes jį parašiau neatsitiktinai. Jame yra visa svarbiausia esmė, kuri išsakyta tame komentare.

    Atsakymas:
    Viskas sukurta iš minties. Todėl viskas tėra iliuzija. Mes – sąmonės versmės. Mes esam priežastis to, ką vadiname pasauliu. Nes mes viską ir sukūrėme. Sukūrėme iliuziją ir įkvėpėme jai gyvybę, sureikšminome ją ir pavadinome vardais. Aš sakau – mes, nes visus mus atskirai jungia vienijantis sąmonės laukas. O tai reiškia, kad kuo daugiau žmonių vienu metu koncentruojasi ties ta pačia mintimi, tuo daugiau energijos atiduodama jai materializuoti. Priešais mus yra siena, tikra siena. Tačiau padarykime ją netikrą taip, kaip padarėm ją tikrą, atimkim iš jos vardą ir asmenybę, paverskime ją iliuzija ir mes ją pereisim, nes mums ji neegzsituos. Juk iliuzija – neegzistuoja. Tačiau, jei jūs dabar pabandysit pereiti sieną sakydami sau, kad tai iliuzija – jums to padaryti nepavyks. Kaip gi jūs tai padarysite, kai nuo mažens puoselėjote tik loginį mąstymą? Neįmanoma. Čia jūs privalot turėti tokį mąstymą, kai žinote, kad galite tai padaryti ir visiškai nesvarbu, kaip ir kodėl, tiesiog tai darote nesigilindami į jokias smulkmenas, į jokias abejones, tiesiog tai darote. O juk viskas aplink mus ir yra tik iliuzija. Jei mes galime ją kurti – galime ją ir keisti ar panaikinti, ištrinti. Taigi, tai, kas šiam pasaulyje yra tikrai tikra – tai mes. Visa kita – tik mūsų fantazijos.

    Aš manau, kad jau nebereikia atsakyti į tavo klausimus, nes viską jau pasakiau.

  37. Lakios fantazijos teorija 🙂 Tik nors truputelio irodymu butu neblogai… Kai ismoksi vaiksciot kiaurai sienas – sutaupysi pinigu, jei statysies nama – nebereikes duru. Galesi dirbt zvalgyboj – net Bondas nesugeba kiaurai sienas vaiksciot. Ka jau bekalbet apie pasauline mokslo revoliucija, kuria sukeltum pademonstraves savo sugebejimus mokslininkams, Nobelio premija ir pasauline slove garantuota, tavo tikejimas taptu pasaulinis. Tad treniruokis, Jet!

  38. O kuo iliuzijų savininkas maitinasi, ką jis valgo? Iliuziniu maistu?
    Iliuzijų yra tikrai daug. Praeitis yra iliuzija, ateitis, dar didesnė iliuzija.
    Tas Tavo aš, tas iliuzijas iš kažkur pasiėmė.Gavo. Jam buvo duota. Taigi, kiek Tu esi gavęs ir kiek yra Tavo? Pasakysiu, kad Tavo nieko nėra, o tai kas atrodo, kad yra Tavo (AŠ), yra iliuzija, tikra iliuzija. Pati tikriausia.

  39. Manau viena ish hipoteziu butu tokia, kad: zmogaus paskirtis yra kurti geri Dievo duotoje terpeje.

    Cia geri del to, kad blogis yra tai ko nenori zmogaus samone. Zmogus visada stengiasi daryti taip kaip jam atrodo geriausia. ZMogzudziui atrodo kad nuzudyti geriausias sprendimas, arba jo samoningas mastymas ish pykcio buna aptemdytas arba .. kt veiksniai susije su samoningo mastymo neutralizavimu, salygoja toki jo elgesi. Taigi darbome tai kas mums geriausia, kas mums atrodo priimtiniausias sprendimas.

    Dievo terpeje del to, kad mes neesame visatos kurejai ir nezinome kaip ji veikia. Jei yra kashkoks mechanizmas tai turi buti ir jo kurejas. Pavyzdziui automobilis yra ir Dievo ir zmogaus kurinys, Dievas dave medziagas irankius (rankas, prota ir kt) zmogus padare ta kurini savo valios, noro palengvinti gyvenima, noro pazinti deka. Ar visa ta mineta ikvepima jis gauna ish saves ar ish Dievo? Jei laikytume zmogu kureju tai tokiu atveju Dievas neduoda zmogui valios kurti, jis pats kurejas (zmogus), jei ne tuomet zmogus neturetu valios ir Dievas suteikes zmogui ikvepima kurti visvien butu daiktu kureju. Zmogaus role buti tarpininku tarp Dievo ir visatos kuriniu yra beprasme, todel kad Dievas (del savo begalinio gebejimo kurti) pats gali sukurti tai ka gali sukurti zmogus, tokiu atveju zmogus Dievui nereikalingas. Labiau tiketina, kad zmogus pats yra kurejas, o ne tarpininkas tarp Dievo ir jo kuriniu, jis pats be Dievo suteikto "judesio" geba kurti, todel yra kurejas Dievo duotoje terpeje.

  40. Realistas rašė:

    Lakios fantazijos teorija 😀 Aš visiškai tau pritariu dėl pasaulinės mokslo revoliucijos. Bet aš labai norėčiau, kad mokslui niekada nebūtų tai pasiekiama. Net jei ir mokėčiau vaikščioti sienomis, niekada to neparodyčiau plačiajai visuomenei vardan nežinojimo. Žmonijai negalima sužinoti to, kam ji dar nepasirengusi. Pirmiausia turi pasikeisti jos mąstymas. Nežinojimas ją šiek tiek apsaugos, o žinojimas – pražudys (gal net akimirksniu).

  41. Kad pereitumet tas savo sienas jus turetumet tapti energija, kad ir kokiomis smegenu galiomis jus tai padarytumet kai pavirsit energija tai jau negalesit grizt i savo buvusia busena, nes jusu smegenys ir valia bus energija ir ishsisklaidysit atmosferoje kaip pirdalas.

  42. Jet, leisk, padesiu:
    Teiginys: Viskas sukurta is minties.
    Isvada: Jei isisamonintume jog priesais nera jokios sienos, mes ja pereitume kiaurai.
    Teiginys: Jei tai padarytume dabar, mums neiseitu.
    Paaiskinimas, teiginys: Nes mes mastome logiskai, o ne dvasiskai.
    Teiginys: Kai kurie budistai moka mastyti dvasiskai
    Bet jie to neparodo zmonijai, nes ja prazudytu.
    Paaiskinimas, teiginys: Zmonija dar tam nepasiruosusi, nesubrendusi.
    Na kaip?

  43. Realistas rašė:

    Jet, leisk, padesiu:
    Teiginys: Viskas sukurta is minties.
    Isvada: Jei isisamonintume jog priesais nera jokios sienos, mes ja pereitume kiaurai.
    Teiginys: Jei tai padarytume dabar, mums neiseitu.
    Paaiskinimas, teiginys: Nes mes mastome logiskai, o ne dvasiskai.
    Teiginys: Kai kurie budistai moka mastyti dvasiskai
    Bet jie to neparodo zmonijai, nes ja prazudytu.
    Paaiskinimas, teiginys: Zmonija dar tam nepasiruosusi, nesubrendusi.
    Na kaip?

    labai aishkiai izdestyta mintis 🙂

  44. Someone rašė:

    Geras triukas. Bet uzuot iskart tai priskyre paranormalioms galioms paziurekime atidziau: delfis rašė:

    Ramana mokėsi Indijos „Magijos mokslų akademijoje“

    Tai jau daug ka pasako.
    Toliau: ar jus pastebejote kaip magas truputeli pasvires link lazdeles puses? Yra keletas variantu.
    1. Nelabai itikinamas, nes kiek sudetinga. Elektromagnetinis laukas islaiko maga. Per bambuke itvirtinta laidininka teka srove. Ant zemes po kilimeliu yra stiprus magnetas.
    2. Daug itikinamesnis. Lazdeleje yra itaisytas tvirtas strypas, kuris gerai itvirtintas zemeje, arba, zemeje po kilimeliu yra paslepta plokste sutvirtinta su strypu. Magas sedi ant kitos plokstes, kuri pritvirtinta prie strypo ir yra paslepta mago kelnese.

  45. Realistas rašė:

    Jet, leisk, padesiu:
    Teiginys: Viskas sukurta is minties.
    Isvada: Jei isisamonintume jog priesais nera jokios sienos, mes ja pereitume kiaurai.
    Teiginys: Jei tai padarytume dabar, mums neiseitu.
    Paaiskinimas, teiginys: Nes mes mastome logiskai, o ne dvasiskai.
    Teiginys: Kai kurie budistai moka mastyti dvasiskai
    Bet jie to neparodo zmonijai, nes ja prazudytu.
    Paaiskinimas, teiginys: Zmonija dar tam nepasiruosusi, nesubrendusi.
    Na kaip?

    Labai gerai. 10 su pliusu 🙂

  46. Žmogaus paskirtis – pažinti tikrąjį Gyvąjį Dievą, įvykdyti Jo valią ir patekti į amžiną Dangaus Karalystę, kur išsipildymas visko kas gera visame kame.
    Kiekvienas žmogus gali savo širdimi patirti ir priimti meilę, savo protu patirti ir priimti tiesą. Turėdamas laisvą valią yra nuolatos kviečiamas laisvai pasirinkti atradus savo Kūrėją. Dievas Pats apsireiškė ir paskelbė žinią apie Save per Šv. Raštą ir Tradiciją. Taigi Vienintelis ir Vienatinis Dievas Švenčiausioje Trejybėje: Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia. Šio slėpinio įminti žmogiškomis galiomis niekas nepajėgs, tačiau, kas priims tikėjimu nenusivils amžinai. Pasitikėjimas Dievu yra geroji išeitis.

  47. Realistas rašė:

    Someone rašė:

    Geras triukas. Bet uzuot iskart tai priskyre paranormalioms galioms paziurekime atidziau: delfis rašė:

    Ramana mokėsi Indijos „Magijos mokslų akademijoje“

    Tai jau daug ka pasako.
    Toliau: ar jus pastebejote kaip magas truputeli pasvires link lazdeles puses? Yra keletas variantu.
    1. Nelabai itikinamas, nes kiek sudetinga. Elektromagnetinis laukas islaiko maga. Per bambuke itvirtinta laidininka teka srove. Ant zemes po kilimeliu yra stiprus magnetas.
    2. Daug itikinamesnis. Lazdeleje yra itaisytas tvirtas strypas, kuris gerai itvirtintas zemeje, arba, zemeje po kilimeliu yra paslepta plokste sutvirtinta su strypu. Magas sedi ant kitos plokstes, kuri pritvirtinta prie strypo ir yra paslepta mago kelnese.

    bet atrodo tikrai efektingai, ane? o juk to ir pakanka. daugumai 🙄

  48. DangausIlgesys rašė:

    Žmogaus paskirtis – pažinti tikrąjį Gyvąjį Dievą, įvykdyti Jo valią ir patekti į amžiną Dangaus Karalystę, kur išsipildymas visko kas gera visame kame.
    Kiekvienas žmogus gali savo širdimi patirti ir priimti meilę, savo protu patirti ir priimti tiesą. Turėdamas laisvą valią yra nuolatos kviečiamas laisvai pasirinkti atradus savo Kūrėją. Dievas Pats apsireiškė ir paskelbė žinią apie Save per Šv. Raštą ir Tradiciją. Taigi Vienintelis ir Vienatinis Dievas Švenčiausioje Trejybėje: Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia. Šio slėpinio įminti žmogiškomis galiomis niekas nepajėgs, tačiau, kas priims tikėjimu nenusivils amžinai. Pasitikėjimas Dievu yra geroji išeitis.

    labai prasmingi ir gilus zodziai

  49. DangausIlgesys rašė:

    Žmogaus paskirtis – pažinti tikrąjį Gyvąjį Dievą, įvykdyti Jo valią ir patekti į amžiną Dangaus Karalystę, kur išsipildymas visko kas gera visame kame.
    Kiekvienas žmogus gali savo širdimi patirti ir priimti meilę, savo protu patirti ir priimti tiesą. Turėdamas laisvą valią yra nuolatos kviečiamas laisvai pasirinkti atradus savo Kūrėją. Dievas Pats apsireiškė ir paskelbė žinią apie Save per Šv. Raštą ir Tradiciją. Taigi Vienintelis ir Vienatinis Dievas Švenčiausioje Trejybėje: Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia. Šio slėpinio įminti žmogiškomis galiomis niekas nepajėgs, tačiau, kas priims tikėjimu nenusivils amžinai. Pasitikėjimas Dievu yra geroji išeitis.

    kas to nezino? Jei tu tik tikesi Dievu, tau tas nepades buti geram shiame pasaulyje. Tikejimas nenusako tikroves, galime tiketi bent kuo, galvodami apie geri, taciau tai nepasako, kur mes gyvename, kodel gyvename, ka turime daryti. Na tarkim ash tikiu i Dieva, ir sakau, na gerai kashkur yra dievas. Bet kaip ash galiu tiketi, tuo ko nepazystu, negaliu suprasti? Jei, kaip tu sakai zmogishkosiomis galiomis shio slepinio atskleisti nepavyks, tuomet neverta ir tiketi, tuomet tai apie ka tu galvoji galime vadinti iliuzija arba fantazija.

    Kadangi zmogus yra Dievo kurinys, o Dievas yra visagalis, jam duota galia mastyti, ieshkoti tiesos. Ash jauciu, kad galiu zinoti daugiau nei krikshcionis aklai tikintis rashtu, vadinamu Dievo zodziu. Dievas dave zmogui morales jausma, gailescio jausma, kad jis galetu skirti gerus poelgius nuo blogu. O shventas rashtas tera zmoniu grupes gerio interpretacija, taisykliu rinkinys, pamokeles atspindincios geri ir teisinguma. Apsiriboti shvento rashto tiesomis reikshtu priimti viska taip kaip yra ir neieshkoti tiesos, nesiekti gerio savo mastymu.

  50. tiesa irgi duota jau – tai Dievo sunus 😉

    Jn 14
    Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas.

    Niekas nenueina pas Tėvą

    kitaip, kaip tik per mane.

    7 Jeigu pažinote mane,

    tai pažinsite ir mano Tėvą.

    Jau dabar jį pažįstate ir esate matę“.

    8 Pilypas jam sako: „Viešpatie, parodyk Tėvą, ir bus mums gana“. 9 Jėzus taria: „Jau tiek laiko esu su jumis, ir tu, Pilypai, vis dar manęs nepažįsti!

    Kas yra matęs mane, yra matęs Tėvą!

    o esme/ tikslas panaseti i Jezu ir tuo paciu i savo Kureja – Teva .
    manai teia lengva ..arba nuobodu, nes nebus ka veikt ? ..tai pabandyk:)

    Jn 12

    44 O Jėzus garsiai šaukė:

    „Kas mane tiki, tiki ne mane,

    bet tą, kuris mane siuntė.

    45 Ir kas mane mato,

    mato tą, kuris mane siuntė.

    46 Aš atėjau į pasaulį kaip šviesa,

    kad visi, kurie mane tiki, neliktų patamsyje.

    47 Kas klausys mano žodžių,

    bet jų nesilaikys,

    to aš neteisiu, nes atėjau

    ne teisti pasaulio, bet gelbėti.

    48 Kas mane niekina ir mano žodžių nepriima,

    tas jau turi savo teisėją:

    pats žodis, kurį aš kalbėjau,

    nuteis jį paskutiniąją dieną.

    49 Aš juk kalbėjau ne iš savęs, –

    Tėvas, kuris mane siuntė, davė man priesaką,

    ką aš turiu sakyti, ką skelbti.

    50 Ir dar aš žinau,

    kad jo priesakas – tai amžinasis gyvenimas.

    Tad ką aš kalbu,

    skelbiu taip, kaip Tėvas man yra sakęs“.

  51. Nemanau, jog reikia sekti Dievą, kuris yra amoralus, kuris grasina teismais per savo šventą raštą. Aš seksiu Dievą, kuris yra pavizdys man, kaip reikia gyventi, kaip reikia pažinti save, kaip reikia mokytis.

    Kodel krikshcionishkasis Dievas amoralus? Todel, kad vadovaujantis jo zodziu katik gimes vaikas net nesuvokiantis nieko, ir neprijemes jokiu sprendimu yra nusidejelis jo (Dievo) akyse, jis turi igimta nuodeme. Ne dekui ash nenoriu sekti tokiu Dievu, argi tai moralu?. Ash nebuvau ishpazinties jau daugiau kaip 6m tureciau prasmekti pragaran. Tikedamas tokiu Dievu jauciuosi lyg gimes, kad atgailauciau, bet kashkodeltai nemanau, kad tai gyvenimo tikslas, nemanau, kad tai mano misija zemeje. Cadovaujantis 10 Dievo isakymu gyventi neimanoma, tai neigivendinamas uzdavinys, nejaugi Dievas tai zinodamas sukure mus tokius kokie mes esame, juk gerai zinome kad zmogaus be "nuodemes" nera?

  52. nightex rašė:

    Nemanau, jog reikia sekti Dievą, kuris yra amoralus, kuris grasina teismais per savo šventą raštą. Aš seksiu Dievą, kuris yra pavizdys man, kaip reikia gyventi, kaip reikia pažinti save, kaip reikia mokytis.

    Kodel krikshcionishkasis Dievas amoralus? Todel, kad vadovaujantis jo zodziu katik gimes vaikas net nesuvokiantis nieko, ir neprijemes jokiu sprendimu yra nusidejelis jo (Dievo) akyse, jis turi igimta nuodeme. Ne dekui ash nenoriu sekti tokiu Dievu, argi tai moralu?.?

    taip yra nes gimsta is Adomo ir Ievos saknu , nusidejusiu tevu , kurie nzn kaip ten tiksliai ka padare, bet kiek suprantu prarado nemirtinguma sau ir savo palikuonims …cia ieseina taip , kad tu piktiniesi , kaip kad piktintumeisi , jog pas negrus gimsta negriukai, o ne baltieji ..
    man ir sunku kadais tai buvo suvokt…nors ir negaliu pasakyt kad iki galo tai perpratau
    taigi patys pasirinko Ieva ir Adomas ..tai kodel amoralu ?…tai tik irodo , kad dievas iki beprotybes , galima taip teigti, gerbia zmogaus laisva valia ! Someone rašė:

    Ash nebuvau ishpazinties jau daugiau kaip 6m tureciau prasmekti pragaran. Tikedamas tokiu Dievu jauciuosi lyg gimes, kad atgailauciau, bet kashkodeltai nemanau, kad tai gyvenimo tikslas, nemanau, kad tai mano misija zemeje.

    tavo kaip ir kieno kito tikslas – tarnauti Kurejui , vykdyti tevo valia …kiek tu ja ivykdysi , tiek busi atlikes savo misijos;)
    paziurek i Jezu ..ka jis dare?
    Someone rašė:

    Cadovaujantis 10 Dievo isakymu gyventi neimanoma, tai neigivendinamas uzdavinys, nejaugi Dievas tai zinodamas sukure mus tokius kokie mes esame, juk gerai zinome kad zmogaus be "nuodemes" nera?

    10 isakymu …ju sudetingumas , baisumas , musu akyse, tik parodo ant kiek mes toli dabar nuo savo Kurejo t.y. kiek nutole nuo tiesos , meiles , gerio, sviesos – Dievo …anksciau prie Adomo tokia tvarka buvo savaime aisku , normalu, grazu, priimtina nesudetinga , o dabar kelia baime, pasipiktinima , neimanomumo jausma ..
    Dievas nesikeicia ir nesikeis pagal zmogu , pagal jo sugedimo laispsni ..jis koks sventas yra – toks ir yra ir bus ! jis istikimas …taigi ir istatymai jo pagal Ji – sventi ! ( o ne del to kad kamuot ar gasdint)
    bet jis puikiai zino kokie dabar zmones- silpni, trapus, bailus , svyruojantys…ir visvien juos myli..sutaikinimui su savimi suteike atgaila ir atleidima ..per Jezu Kristu sutaikino pasauli su savimi…

  53. avietinis_ debeselis rašė:

    nightex rašė:

    Nemanau, jog reikia sekti Dievą, kuris yra amoralus, kuris grasina teismais per savo šventą raštą. Aš seksiu Dievą, kuris yra pavizdys man, kaip reikia gyventi, kaip reikia pažinti save, kaip reikia mokytis.

    Kodel krikshcionishkasis Dievas amoralus? Todel, kad vadovaujantis jo zodziu katik gimes vaikas net nesuvokiantis nieko, ir neprijemes jokiu sprendimu yra nusidejelis jo (Dievo) akyse, jis turi igimta nuodeme. Ne dekui ash nenoriu sekti tokiu Dievu, argi tai moralu?.?

    taip yra nes gimsta is Adomo ir Ievos saknu , nusidejusiu tevu , kurie nzn kaip ten tiksliai ka padare, bet kiek suprantu prarado nemirtinguma sau ir savo palikuonims …cia ieseina taip , kad tu piktiniesi , kaip kad piktintumeisi , jog pas negrus gimsta negriukai, o ne baltieji ..
    man ir sunku kadais tai buvo suvokt…nors ir negaliu pasakyt kad iki galo tai perpratau
    taigi patys pasirinko Ieva ir Adomas ..tai kodel amoralu ?…tai tik irodo , kad dievas iki beprotybes , galima taip teigti, gerbia zmogaus laisva valia ! Someone rašė:

    Ash nebuvau ishpazinties jau daugiau kaip 6m tureciau prasmekti pragaran. Tikedamas tokiu Dievu jauciuosi lyg gimes, kad atgailauciau, bet kashkodeltai nemanau, kad tai gyvenimo tikslas, nemanau, kad tai mano misija zemeje.

    tavo kaip ir kieno kito tikslas – tarnauti Kurejui , vykdyti tevo valia …kiek tu ja ivykdysi , tiek busi atlikes savo misijos;)
    paziurek i Jezu ..ka jis dare?
    Someone rašė:

    Cadovaujantis 10 Dievo isakymu gyventi neimanoma, tai neigivendinamas uzdavinys, nejaugi Dievas tai zinodamas sukure mus tokius kokie mes esame, juk gerai zinome kad zmogaus be "nuodemes" nera?

    10 isakymu …ju sudetingumas , baisumas , musu akyse, tik parodo ant kiek mes toli dabar nuo savo Kurejo t.y. kiek nutole nuo tiesos , meiles , gerio, sviesos – Dievo …anksciau prie Adomo tokia tvarka buvo savaime aisku , normalu, grazu, priimtina nesudetinga , o dabar kelia baime, pasipiktinima , neimanomumo jausma ..
    Dievas nesikeicia ir nesikeis pagal zmogu , pagal jo sugedimo laispsni ..jis koks sventas yra – toks ir yra ir bus ! jis istikimas …taigi ir istatymai jo pagal Ji – sventi ! ( o ne del to kad kamuot ar gasdint)
    bet jis puikiai zino kokie dabar zmones- silpni, trapus, bailus , svyruojantys…ir visvien juos myli..sutaikinimui su savimi suteike atgaila ir atleidima ..per Jezu Kristu sutaikino pasauli su savimi…

    Tai dabar mes kalti, kad kashkokie Adomas ir Ieva nusidejo sode?

    Ne mano tikslas nera tarnauti kurejui, nes tai butu jo garbinimas. Beto jei mes gimstame kashkam tarnauti, netgi to nezinodami, tai prilygsta vergo gyvenimui. Taigi vergove yra amoralu tai nera tai ish ko tureciau mokytis ir neto mes susirinkome shioje zemeje.

    Cia del isakymu gerai pastebejai, kad tobulu nera, dar pridurciau, kad ir nebus. Gal zinai ta patarle, tas kuris nedirba tas neklysta, tai va pasakyciau tas kuris nesuklysta gyvenime negali nieko ishmokti. Ushtektu to, kad sugebetum pastebeti savo nuodemes ir mokytis ish ju, o laikytis Dievo isakymu ir atgailauti uz jas yra negatyvu. Kaip tu busi pozityvus galvodamas vien apie savo gyvenimo klaidas? Reikia suprasti klaidas, kam jos skirtos, ish ju mokytis. Kad sukalbesi malda, lupu judesiais nieko nepakeisi. Geriau mastyti, kaip butu geriau, o ne verkti atsisedus.

  54. nightex rašė:

    Tai dabar mes kalti, kad kashkokie Adomas ir Ieva nusidejo sode?

    taip iseina …pirmieji musu tevai atsiskyre nuo Dievo ir automatiskai mus atskyre

    Someone rašė:

    Ne mano tikslas nera tarnauti kurejui, nes tai butu jo garbinimas. Beto jei mes gimstame kashkam tarnauti, netgi to nezinodami, tai prilygsta vergo gyvenimui. Taigi vergove yra amoralu tai nera tai ish ko tureciau mokytis ir neto mes susirinkome shioje zemeje.

    kas geriau zino koks tavo tikslas ..tu – kurinys ar Kurejas?
    o kas bloga garbinime? nejau dievas nevertas pagarbos ir garbes uz visa ka sutvere ..uz gyvybe , kuria tau suteike ?
    ir kodel iskart manai , kad tai vergove …tu esi visumos dalis ..dirbi isvien arba neisvien , ka renkiesi pats…tas pats kaip organizme kad organai ar lasteles , kurios nesipriesina organizmui ir dirba isvien , kas visiem gerai, arba priesinasi , suserga ir blogai tiek joms pacioms tiek visam organizmui …tenka tokias salint
    aisku cia tik pavyzdelis , jis neatspindi visos esmes
    Someone rašė:

    Cia del isakymu gerai pastebejai, kad tobulu nera, dar pridurciau, kad ir nebus. Gal zinai ta patarle, tas kuris nedirba tas neklysta, tai va pasakyciau tas kuris nesuklysta gyvenime negali nieko ishmokti.

    tobulu dabar nera, bet tai nereiskia , kad tokiu nebuvo zmogus ir nebus
    tu zvelgi per puolusio, suzeistos bet visgi tobulos prigimties zmogaus prizme ,kuriam dabar neimanoma neklyst..bet imanoma taisytis , mokytis – dirbt su savimi ir aplinkui… jei , zinoma, jis to nori, sutinka su tuo
    tuo paciu tai reiskia siekt prarasto tobulumo
    bet tai nereiskia , kad netobulumas yra norma ir visad taip bus
    Someone rašė:

    Ushtektu to, kad sugebetum pastebeti savo nuodemes ir mokytis ish ju, o laikytis Dievo isakymu ir atgailauti uz jas yra negatyvu. Kaip tu busi pozityvus galvodamas vien apie savo gyvenimo klaidas?

    pastebet neuztenka , reikia daryt isvadas, reikia suprast savo poelgiu turini – kas gerai , o kas blogai ir kuo tai atsiliepia , o tam yra Dievo isakymai … 
    ir dabar paaiskink man kaip mokytis , taisytis is klaidu uz jas neatgailaujant ? nesigailint padaryto blogio, klaidos ..kad pavyzdziui, izeidei /iskaudinai zmogu arba jam pakenkei …suvokt kad pasielgei blogai nezutenka ..jei nejausi savo kaltes , nebus gaila del padaryto , tai ir nenoresi keist nieko, atitaisyt ..gyvensi ir toliau ir darysi ta pati toliau
    Someone rašė:

    Reikia suprasti klaidas, kam jos skirtos, ish ju mokytis. Kad sukalbesi malda, lupu judesiais nieko nepakeisi. Geriau mastyti, kaip butu geriau, o ne verkti atsisedus

    matau , kad nezinai kas yra atgaila
    atgaila – tai netik klaidingo blogo poelgio suvokimas, nuosirdus apgailestavimas del padaryto blogio / klaidu , kaltes jautimas, bet ir butinas jo atitaisymas..o ne tik maldeliu kalbejimas ir musimasis i krutine

  55. savo kaltes jautimas ir atgailavimas manau skirtingi dalykai. Kai atgailauji tikiesi, kad kashkas tau atleis nuodemes, tas kashkas aishq Dievas, taciau kiekviena musu padaryta nuodeme jau numatyta Dievo taigi nera cia ko gailetis.

    Kaip mokytis ish klaidu neatgailaujant. Pvz per radija TV daznai girdime apie kashkieno padarytas klaidas pvz autoivikius tai mus skatina sumazinti greiti, buti atidiems, tai jau pamoka, nors ir nedidele. Ikishai pirshtus i rozete – pajautei, kita kart nekishi…ir tt Kur tu cia matai atgaila? Gal ash netaip supratau nzn

  56. nightex rašė:

    Kaip mokytis ish klaidu neatgailaujant. Pvz per radija TV daznai girdime apie kashkieno padarytas klaidas pvz autoivikius tai mus skatina sumazinti greiti, buti atidiems, tai jau pamoka, nors ir nedidele. Ikishai pirshtus i rozete – pajautei, kita kart nekishi…ir tt Kur tu cia matai atgaila? Gal ash netaip supratau nzn

    bet nevisad tokios klaidos buna..ar ne taip?

  57. klaida yra ivykis gyvenime, kurio tu gailiesi. Jei nori nesigaileti reikia atgailauti Dievui ir pasiekti ta vadinama "tariama ishrishima", arba vadovaujantis savo ishmintimi rasti sprendima ir pasimokyti ish savo klaidos randant tam tikra metoda.

  58. Tobulumas galimas tik tada kai galima su kažkuo lyginti, o kai ne bus su kuo lyginti va tada bus blogai.
    Klausimas avietiniam debesėliui. Ar Tu viskuo tiki kas biblijoj surašyta, ar bent kažkuo abejoji? Daugeliu atvejų tai yra tipiška mitologija. Adomo mitas yra tipinis visų tautų mitas, paaiškinantis žmogaus atsiradimą.

  59. avietinis_ debeselis rašė:

    zinoma, kad abejoju ..tiksliau, ziuriu i kaika ne paraidziui>> ST

    reikia ishmokt savaip interpretuoti shventa rashta, kad jis netaptu mistika, kaip anapus sake. Kitaip tariant visi personazai ir visi ivikiai yra savotishka simuliacija, kurios deka zmogus gali daug suprasti ir suvokti, pasimokyti ish to, manau kad tai naudinga.

  60. nu su sava interpretacija tai irgi , zinai, kaip gali atsitikt;)
    as ziuriu taip , kad anuomet zmones aprasinejo kad kitiems butu aisku ir ka jie tuomet zinojo kaip suprato- pvz apie tvana parasyta, kad vanduo nutekekejo sliuzais , tai jie taip suprato ta dalyka kaip sliuzai , o kaip ten istikro atrode tai jau belieka isivaizduot, bet tai nereiskia , kad nebuvo tvano
    kad ir dabar aprasyta daikta pamatai … visvien kitaip pamatai in real ji, nei kad skaitei apie ji

  61. avietinis_ debeselis rašė:

    nu su sava interpretacija tai irgi , zinai, kaip gali atsitikt;)
    as ziuriu taip , kad anuomet zmones aprasinejo kad kitiems butu aisku ir ka jie tuomet zinojo kaip suprato- pvz apie tvana parasyta, kad vanduo nutekekejo sliuzais , tai jie taip suprato ta dalyka kaip sliuzai , o kaip ten istikro atrode tai jau belieka isivaizduot, bet tai nereiskia , kad nebuvo tvano
    kad ir dabar aprasyta daikta pamatai … visvien kitaip pamatai in real ji, nei kad skaitei apie ji

    Reikia interpretuoti pagrįstai ir logishkai.

  62. Ar jums neatrodo kad tikejimas pomirtiniu teismu ir hipotetiniu pasauliu kuri dovanos Dievas yra atimantis ish gyvenimo dziaugsma ir tiksla? Jei tu gyveni vien tik tam, kad nenusidetum, kad tarnautum dievui, kad garbintum ji tai tuomet gyvenimas tera buvimas Dievo vergu, tuomet tu nebeturi savo gyvenimo ir gyveni tikedamas kad papulsi i roju. Nzn bet man mintys apie roju atrodo nuodemingos ir labai labai egoistishkos, turint omenyje, kad pasaulyje yra daug daug kitu dalyku, kuriems paaukojes laiko gali pasiekti daug gero, tuo tarpu tikejimas Dievu ir pazadetu rojumi ikalina zmogu.

  63. Be abejo, juk tikėjimas ir yra "pasišventimas Dievui", darymas visko pagal jo malonę. Hmz… Tiek krikščionybė, tiek bet kuri kita religija yra stabmeldžiavimas, pataikavimas kažkam. Kažkodėl man atrodo, kad Dievui visai dzin, ar tu meldies kas vakarą, ar ne. O vat bažnyčiai svarbu. Taigi, svarbu žmogui.

  64. nightex rašė:

    Ar jums neatrodo kad tikejimas pomirtiniu teismu ir hipotetiniu pasauliu kuri dovanos Dievas yra atimantis ish gyvenimo dziaugsma ir tiksla? Jei tu gyveni vien tik tam, kad nenusidetum, kad tarnautum dievui, kad garbintum ji tai tuomet gyvenimas tera buvimas Dievo vergu, tuomet tu nebeturi savo gyvenimo ir gyveni tikedamas kad papulsi i roju. Nzn bet man mintys apie roju atrodo nuodemingos ir labai labai egoistishkos, turint omenyje, kad pasaulyje yra daug daug kitu dalyku, kuriems paaukojes laiko gali pasiekti daug gero, tuo tarpu tikejimas Dievu ir pazadetu rojumi ikalina zmogu.

    koks tas gyvenimo tikslas, kolega?

  65. Faint rašė:

    nightex rašė:

    Ar jums neatrodo kad tikejimas pomirtiniu teismu ir hipotetiniu pasauliu kuri dovanos Dievas yra atimantis ish gyvenimo dziaugsma ir tiksla? Jei tu gyveni vien tik tam, kad nenusidetum, kad tarnautum dievui, kad garbintum ji tai tuomet gyvenimas tera buvimas Dievo vergu, tuomet tu nebeturi savo gyvenimo ir gyveni tikedamas kad papulsi i roju. Nzn bet man mintys apie roju atrodo nuodemingos ir labai labai egoistishkos, turint omenyje, kad pasaulyje yra daug daug kitu dalyku, kuriems paaukojes laiko gali pasiekti daug gero, tuo tarpu tikejimas Dievu ir pazadetu rojumi ikalina zmogu.

    koks tas gyvenimo tikslas, kolega?

    – gyvenimo tiksla susikuriame kiekvienas pats. Laukti atpildo ir geresnio gyvenimo po mirties. Pirma, daug vilciu i pomirtini gyvenima deti neverta, nes neirodytas jo egzistavimas (o prisigaudyti is senoviniu knygu, kurias rase zmones galvojo jog zeme plokscia – nelabai patikima). O antra, kaip jau rase nightex – laukti pasidaryti savo gyvenimo prasme, zmogus manau nenugyvens savo esamo gyvenimo pilnai…

    Edit: delfyje uztikau idomios ir ypac tinkancios temai info 🙂

  66. Galilejaus pavizdys yra tik vienas ish daugelio. Mokslininkai daznai budavo persekiojami uz savo idejas prieshtaraujancias religijos dogmoms, todel religija tarsi mokslo stabdis, 🙄 seniau buvo… nu dabar ne toks ryshkus bet visgi itakingas tas religinis visuomenes sluoksnis.

    Tiketi krikshcionishka Dieva tuo paciu gerai (moralinio ugdymo atzvilgiu) ir tuo paciu kvaila (beprasmishko gyvenimo atzvilgiu).

  67. nightex rašė:

    Galilejaus pavizdys yra tik vienas ish daugelio. Mokslininkai daznai budavo persekiojami uz savo idejas prieshtaraujancias religijos dogmoms, todel religija tarsi mokslo stabdis, 🙄 seniau buvo… nu dabar ne toks ryshkus bet visgi itakingas tas religinis visuomenes sluoksnis.

    Tiketi krikshcionishka Dieva tuo paciu gerai (moralinio ugdymo atzvilgiu) ir tuo paciu kvaila (beprasmishko gyvenimo atzvilgiu).

    – nightex, kas visu pirma yra morale? Ir ar yra/buvo moralu kad ir ta pati Galileju priversti atsisakyti savo paziuru?

  68. Realistas rašė:

    avietinis_ debeselis rašė:

    inkvizicija irgi buvo nemoralu, bet buvo…

    – inkvizicija buvo nemoralu? cia matyt norejai parasyti buvo moralu, bet buvo…

    Kažką tu čia supainiojai visai. Nemoralu inkvizicija buvo juk, nežmoniška.

  69. Auksaplaukė":13vdrzrd] Realistas rašė:

    [quote="avietinis_ debeselis rašė:

    inkvizicija irgi buvo nemoralu, bet buvo…

    – inkvizicija buvo nemoralu? cia matyt norejai parasyti buvo moralu, bet buvo…

    Kažką tu čia supainiojai visai. Nemoralu inkvizicija buvo juk, nežmoniška. – jei inkvizicija buvo nemoralu, tai kaip baznycia galejo ja isvis vykdyti? Ats: Baznycia tuo metu pati diktavo (o ir iki sios dienos tebediktuoja) morales normas.

  70. Prie ko čia Rusija. Vatikanas kur kas daugiau turi ką slėpti nei Rusija. Atskleisti Vatikano slėpiniai pakeistų pasaulį iš esmės. Žemės apvalumas savo laiku taip pat sudrebino pasaulį, o tai buvo Vatikano paslaptis.

  71. Realistas rašė:

    nightex rašė:

    Galilejaus pavizdys yra tik vienas ish daugelio. Mokslininkai daznai budavo persekiojami uz savo idejas prieshtaraujancias religijos dogmoms, todel religija tarsi mokslo stabdis, 🙄 seniau buvo… nu dabar ne toks ryshkus bet visgi itakingas tas religinis visuomenes sluoksnis.

    Tiketi krikshcionishka Dieva tuo paciu gerai (moralinio ugdymo atzvilgiu) ir tuo paciu kvaila (beprasmishko gyvenimo atzvilgiu).

    – nightex, kas visu pirma yra morale? Ir ar yra/buvo moralu kad ir ta pati Galileju priversti atsisakyti savo paziuru?

    morale – visuomenės sąmonės forma: žmonių elgesį reguliuojančios normos ir principai.
    Priversti atsisakyti paziuru kurios vadovaujasi logika yra visu pirma iracionalu, antra tai prieshtarauja visuomenes siekiams, etikos principams. Visuomene buvo pernelyg itakota dogmu, kad galetu prieiti logishkas ishvadas ir nustelpti religijos diktuojamas dogmas.

  72. Nova rašė:

    Prie ko čia Rusija. Vatikanas kur kas daugiau turi ką slėpti nei Rusija. Atskleisti Vatikano slėpiniai pakeistų pasaulį iš esmės. Žemės apvalumas savo laiku taip pat sudrebino pasaulį, o tai buvo Vatikano paslaptis.

    Tai nuvažiok į Vatikaną gal ir paklausk? Gal tau atskleis, ką čia gali žinot.

  73. Nova rašė:

    Prie ko čia Rusija. Vatikanas kur kas daugiau turi ką slėpti nei Rusija. Atskleisti Vatikano slėpiniai pakeistų pasaulį iš esmės. Žemės apvalumas savo laiku taip pat sudrebino pasaulį, o tai buvo Vatikano paslaptis.

    Jo cia geras. Vatikanas pasakys, kad Jezus buvo apsirukes rastamanas ir pasaulis apsivers ausktyn kojom. Na Lietuvos kaimas tai tikrai apsiverstu…

  74. kas ne kiekvieno akims, tas masina vaizduote, ar ne? nebekurkit tu samokslo teoriju, nes jau juokinga skaityt biski darosi. "uz devyniu duru, devyniu uzraktu slepiasi Vatikane pasaulio paslaptys"… pff..

  75. o as manau, kad kazkas senais laikais prasuko gera marketingine politika, su ta religija. prisiminkit, kaip zmones nese laza baznyciai ir tt, tie patys isakymai baznycios, kad ibaugint burus, ir kad eitu i baznycia ir nestu bapkes.
    cia kazkas gerai, pastebejo, kad palyginus vatikano paslaptis ir rusijos, tai rusija kaip atversta knyga.
    tikekit, nekenks (labai), tik nebukit fanatikai, kad jau viskuo ir naiviai.

  76. traktoristas rašė:

    o as manau, kad kazkas senais laikais prasuko gera marketingine politika, su ta religija. prisiminkit, kaip zmones nese laza baznyciai ir tt, tie patys isakymai baznycios, kad ibaugint burus, ir kad eitu i baznycia ir nestu bapkes.
    cia kazkas gerai, pastebejo, kad palyginus vatikano paslaptis ir rusijos, tai rusija kaip atversta knyga.
    tikekit, nekenks (labai), tik nebukit fanatikai, kad jau viskuo ir naiviai.

    Ish dalies sutinku, net ir dabar matome tokia tendensija (tik jau demokratishkiau – nori buti tikintis – mokek). O pats tikejimas dievu atejo ish zmogaus samones. Kodel zmogus skirtingai, nei kiti trokshta pazinti savo kureja? Kas mus igalina ishvis mastyti apie savo egzistencija? Juk visvien, nei mums, nei kitiems nepavyks pamatyti "dievo", o gal….?

  77. tai as ir sakau, tai gali but, kaip hobi, jei neturi idomesniu uzsieminu. sekmadieniais svesk misias ir butinai baznycioj. kodel? o kodel ne pirmadieni ir ne namie melstis? ar baznycioj buni arciau dievo? o gal tam tave kviecia i baznycia kad dar labiau smegenis praplautu, dar labiau ibaugintu, kad neduok dieve kita sekmadieni neateisi, o dirbsi tai butinai kazkas tau atsitiks. vargsas zmogelis dirba ir galvoja, va sekmadieni dirbu, rankos dreba…nelaime, kad ir nedidele. dar labiau bijo, va dievas nubaude, ir nesusimasto, kad tai ivyko del to kad jam is baimes rankos drebejo 🙄

  78. tai as ir sakau, jei kam smagu selmadieniais i baznycia eit, melstis kartu, valio. kunigam irgi smagu bapkiu atnesa. sakau hobi susimoki bapkiu uz tai kad kartu galetum melstis. kitas susimoka kruva bapkiu kad pazvejotu norvegijoj, ir tt. dar kitas paskui zalgiri i kokia italija pasirgt vaziuoja. tik mane biesina, kad normalus zmones nesiulo kitiems savo hobiu, o vat religiniai visi fanatikai, kiekvienai progai pasitaikius bando irodyt, kaip man butu gerai jei tikeciau ir i baznycia eiciau.
    kiekvienam savo.

  79. Ok vadink tai hobiu , tiek to

    sakai normalus zmones , kiti , kurie vaziuoja zvejot i Norvegijas, sirgt uz zalgiri i kitas salis ir pan. nelenda i akis ir neragina daryt to paties , o kam jiems ragint , jie tai daro tik del saves ir dziaugiasi , kad gali sau tai leist , o kiti kaip sau nori ar negali..trumpiau tariant, ant kitu jiems normaliai nusisikt

  80. traktoristas rašė:

    tai as ir sakau, jei kam smagu selmadieniais i baznycia eit, melstis kartu, valio. kunigam irgi smagu bapkiu atnesa. sakau hobi susimoki bapkiu uz tai kad kartu galetum melstis. kitas susimoka kruva bapkiu kad pazvejotu norvegijoj, ir tt. dar kitas paskui zalgiri i kokia italija pasirgt vaziuoja. tik mane biesina, kad normalus zmones nesiulo kitiems savo hobiu, o vat religiniai visi fanatikai, kiekvienai progai pasitaikius bando irodyt, kaip man butu gerai jei tikeciau ir i baznycia eiciau.
    kiekvienam savo.

    o koks tavo hobis?

  81. o mano tevo dievui uztenka, kad uz ji jis per diena isgertu po buteli alaus.
    sakau, cia kiekvienas ta Dievo samprata prisitaikome grynai sau individualiai, kad nesikirstu su vidiniais isitikinimais, arba tiesiog turima kazkokiu pomegiu ar iprociu, kuriuos religija draudzia, todel lengviausia yra neigti tuos draudimus, argumentuojant, kad tai priestarauja "mano Dievo sampratai".
    nightex atveju nereikia daryti nieko, dievas yra ir jis uz tave viska padaro. aisku, turi buti protingas, kad tai suvoktum, kitaip panirsi i krykscionybes ar kitos religijos skleidziama dezinformacija. tai, jei neklystu, tavo dievybe nereikalauja jokiu isipareigojimu is tavo puses? gali tiesiog plaukti pasroviui ir tiek?

  82. Faint rašė:

    o mano tevo dievui uztenka, kad uz ji jis per diena isgertu po buteli alaus.
    sakau, cia kiekvienas ta Dievo samprata prisitaikome grynai sau individualiai, kad nesikirstu su vidiniais isitikinimais, arba tiesiog turima kazkokiu pomegiu ar iprociu, kuriuos religija draudzia, todel lengviausia yra neigti tuos draudimus, argumentuojant, kad tai priestarauja "mano Dievo sampratai".
    nightex atveju nereikia daryti nieko, dievas yra ir jis uz tave viska padaro. aisku, turi buti protingas, kad tai suvoktum, kitaip panirsi i krykscionybes ar kitos religijos skleidziama dezinformacija. tai, jei neklystu, tavo dievybe nereikalauja jokiu isipareigojimu is tavo puses? gali tiesiog plaukti pasroviui ir tiek?

    Joa jokiu isipareigojimu grynas ateizmas – tikejimas i vieninteli visatos kureja, kurio nepazystame. Kitaip tariant nepripazystu religijos aplamai.
    Ash shiuo atveju palaikau Richard Dawkinso pasauleziura…
    http://www.youtube.com/watch?v=rZX7RyidWvc

  83. idomus poziuris. istikruju. ir visai jame nematau nieko bloga.
    o i ta dieva, kuri manai esant, reikia idet kazkoki indeli? nu ta prasme, tu zinai, kad jis yra, ir tu kazka darai vardan to. nes seip ar taip, istikruju darai. kad ir dbr, perteiki savo tikraja ir vienintele teisia ideja apie dieva, kad kiti susivoktu ir supratsu, kad jis butent toks o ne anoks. kodel save vadini ateistu? juk tavo paziuros visia nea ateistines

  84. Faint rašė:

    idomus poziuris. istikruju. ir visai jame nematau nieko bloga.
    o i ta dieva, kuri manai esant, reikia idet kazkoki indeli? nu ta prasme, tu zinai, kad jis yra, ir tu kazka darai vardan to. nes seip ar taip, istikruju darai. kad ir dbr, perteiki savo tikraja ir vienintele teisia ideja apie dieva, kad kiti susivoktu ir supratsu, kad jis butent toks o ne anoks. kodel save vadini ateistu? juk tavo paziuros visia nea ateistines

    ta prasme ash negaliu irodyti savo dievo egzistavimo, taciau ash galiu siekti pazinti ji. Kitaip tariant mano Dievas yra tariamas Dievas. Tas Dievas ishplauke ish filosofiniu pamastymu apie visata, jos pradzia, laika ir erdve. Manau Dievas pazinus tik protu, kadangi jis nera fizinis, kitaip butu ikaitas savo paties sukurtu ir visiems bendru fiziniu desniu, kuriu deka nera nieko amzino, o Dievas yra amzinas, nekintantis, kitaip jis negaletu buti kurejas. Erdve turi tik tam tikra skaiciu dimensiju ir jos elgiasi visur ir taip pat visoje visatoje, tai jei Dievas butu nepastovi butis, tuomet jo kurinys butu nevienalytis ir kaskart besikeiciantis, fizikos desniai nebutu visiems vienodi.

    Ash braukiu ish savo gyvenimo religija, del to kad po zodziu – "Dievas visatos kurejas", nera nieko daugiau, kuo galima butu tiketi, ka galima butu logishka seka ishvesti ish shio teiginio pvz Dievas panashus i zmogu, nea tai klaidingas teiginys, jis negali buti ishvestas dedukcishkai ish teiginio "Dievas visatos kurejas". Shtai cia prasideda mastymas apie kitus dalykus ne apie pati Dieva, – apie jo kurinius.

  85. zinai, pirmoje pastraipoje praktiskai mano Dievo samprata sutampa su tavaja. Ji apibrezti labai gerai tinka viena Sv. Don Bosco fraze: "God alone is almighty, all-knowing, all-seeing. God has neither past nor future; everything is present to Him, everything at a single point of time. Nothing eludes God. No person, no place is distant from Him. In His infinite mercy and for His glory He alone can unveil the future to man.". Jam neegzituoja laikas, taigi jis vienu metu gali buti visur. Logiska, ane. Bet as ne apie tai. Nors musu supratimas kazkiek sutampa, visgi, jis labai skiriasi. Tu laikai ji esant, taciau tiesiogiai jis niekaip neitakoja tavo gyvenimo, tik netiesioginiu budu jis dave tavo gyvenimui pradzia, duodamas pradzia visatai. O mano Dievas itakoja mano gyvenima. aisku, tos itakos dydis galbut priklauso nuo to, kiek as ji isilaidziu i savo sirdi, taciau bet kokiu atveju jis yra svarus veiksnys. taip pat tu teisus delto, kad Dievas negali buti fizinis, nes jis apribotu save. Nors, manau tai ne problema, nes jis juk visagalis, issprestu ta problema 🙂
    as daznai pagalvoju apie visatos tverme. ji yra ribota, o tai yra pankankmai gluminantis dalykas, nes uz visatos ribu nera nieko, nera netgi to nieko, kuris uzpildo erdve tarp dangaus kunu. taigi, viskas turejo nuo kazko prasideti. o tas kazkas nuo ko prasidejo? as esu linkes apsistoti ties didziojo sprogimo teorija, kai viskas issivyste nuo vieno pradinio tasko. taciau, iskur tas taskas atsirado? gluminantys klausimai.

  86. nightex rašė:

    Faint rašė:

    idomus poziuris. istikruju. ir visai jame nematau nieko bloga.
    o i ta dieva, kuri manai esant, reikia idet kazkoki indeli? nu ta prasme, tu zinai, kad jis yra, ir tu kazka darai vardan to. nes seip ar taip, istikruju darai. kad ir dbr, perteiki savo tikraja ir vienintele teisia ideja apie dieva, kad kiti susivoktu ir supratsu, kad jis butent toks o ne anoks. kodel save vadini ateistu? juk tavo paziuros visia nea ateistines

    ta prasme ash negaliu irodyti savo dievo egzistavimo, taciau ash galiu siekti pazinti ji. Kitaip tariant mano Dievas yra tariamas Dievas. Tas Dievas ishplauke ish filosofiniu pamastymu apie visata, jos pradzia, laika ir erdve. Manau Dievas pazinus tik protu, kadangi jis nera fizinis, kitaip butu ikaitas savo paties sukurtu ir visiems bendru fiziniu desniu, kuriu deka nera nieko amzino, o Dievas yra amzinas, nekintantis, kitaip jis negaletu buti kurejas. Erdve turi tik tam tikra skaiciu dimensiju ir jos elgiasi visur ir taip pat visoje visatoje, tai jei Dievas butu nepastovi butis, tuomet jo kurinys butu nevienalytis ir kaskart besikeiciantis, fizikos desniai nebutu visiems vienodi.

    Ash braukiu ish savo gyvenimo religija, del to kad po zodziu – "Dievas visatos kurejas", nera nieko daugiau, kuo galima butu tiketi, ka galima butu logishka seka ishvesti ish shio teiginio pvz Dievas panashus i zmogu, nea tai klaidingas teiginys, jis negali buti ishvestas dedukcishkai ish teiginio "Dievas visatos kurejas". Shtai cia prasideda mastymas apie kitus dalykus ne apie pati Dieva, – apie jo kurinius.

    as ir mastau suvokiu kas liecia Kurejo prigimti ir buvima taip pat
    tik kad tas "Dievas visatos kurejas" manes neriboja isvedziojimuoses ir pamastymuose tolimesniuose , o ir negasdina
    kas del fizinio dievo … man tai normalu , nieko keista , juk jis visagalis ir jo mintys ne musu mintys…daznai pasirenka tai , kas pasauliui atrodo kvaila , nesamones , neverta demesio bei pagarbos, kad ir pvz silpnesnius apleistus ir t.t.:)

  87. Faint rašė:

    zinai, pirmoje pastraipoje praktiskai mano Dievo samprata sutampa su tavaja. Ji apibrezti labai gerai tinka viena Sv. Don Bosco fraze: "God alone is almighty, all-knowing, all-seeing. God has neither past nor future; everything is present to Him, everything at a single point of time. Nothing eludes God. No person, no place is distant from Him. In His infinite mercy and for His glory He alone can unveil the future to man.". …..

    Gal skaitai Don Bosco biografija ?

  88. Faint rašė:

    zinai, pirmoje pastraipoje praktiskai mano Dievo samprata sutampa su tavaja. Ji apibrezti labai gerai tinka viena Sv. Don Bosco fraze: "God alone is almighty, all-knowing, all-seeing. God has neither past nor future; everything is present to Him, everything at a single point of time. Nothing eludes God. No person, no place is distant from Him. In His infinite mercy and for His glory He alone can unveil the future to man.". Jam neegzituoja laikas, taigi jis vienu metu gali buti visur. Logiska, ane. Bet as ne apie tai. Nors musu supratimas kazkiek sutampa, visgi, jis labai skiriasi. Tu laikai ji esant, taciau tiesiogiai jis niekaip neitakoja tavo gyvenimo, tik netiesioginiu budu jis dave tavo gyvenimui pradzia, duodamas pradzia visatai. O mano Dievas itakoja mano gyvenima. aisku, tos itakos dydis galbut priklauso nuo to, kiek as ji isilaidziu i savo sirdi, taciau bet kokiu atveju jis yra svarus veiksnys. taip pat tu teisus delto, kad Dievas negali buti fizinis, nes jis apribotu save. Nors, manau tai ne problema, nes jis juk visagalis, issprestu ta problema 🙂
    as daznai pagalvoju apie visatos tverme. ji yra ribota, o tai yra pankankmai gluminantis dalykas, nes uz visatos ribu nera nieko, nera netgi to nieko, kuris uzpildo erdve tarp dangaus kunu. taigi, viskas turejo nuo kazko prasideti. o tas kazkas nuo ko prasidejo? as esu linkes apsistoti ties didziojo sprogimo teorija, kai viskas issivyste nuo vieno pradinio tasko. taciau, iskur tas taskas atsirado? gluminantys klausimai.

    o kaip Dievas tiesiogiai itakoja tavo egzistencija?

  89. Žmogaus paskirtis . Manau žmogus greičiau gamtos klaida …
    Atrodo viskas gamtoje turi savo vietą . Augalai (gamintojai) , gyvūnai (vartotojai) , mikroorganizmai ( skaidytojai ) , o kur žmonės ? Biologai žmones priskiria prie vartotojų , bet aš žmonėms sugalvojau naują pavadinimą – "naikintojai" .
    Žmonės kalti dėl BEVEIK VISŲ žemėje vykstančių problemų (rašau beveik , nes meteoritai , tektoninių plokščių pasislinkimai , ugnikalnių išsiveržimai ( nors mokslininkai mano , kad dėl šiuo metu padidėjusio aktyvių ugnikalnių skaičiau gali būti kaltas šiltnamio efektas) . Šiltnamio efektas , upių , jūrų užterštumas , skylės ozono sluoksnyje , masinis miškų kirtimas . Žmonės yra žemės "virusas" . Virusų elgesys primena žmones . Įsiskverbimas į ląstelę ( šiuo atveju žemę ) , naudojimasis ląstele dauginant virusus ( šiuo atveju masinis natūraliųjų resursų eikvojimas ir milžiniškas žmonių populiacijos augimas ) , ląstelės sunaikinimas ( žemės sunaikinimas ) , skverbimasis į kitas ląsteles ( žmonių svajonės apie kosmoso kolonizaciją ) .

    O manymas , kad "dievas" mus "globoja" iškart praeina paskaičius porą ištraukų iš senojo testamento – Samuel 15 : 3 .

    "Dabar eikit , užpulkit Amaleką , sunaikinkite viską ką jie turi . Nepasigailėkite nei vieno : išžudykite vyrus ir moteris , vaikus ir naujagimius , galvijus ir avis , kupranugarius ir asilus . "

    Štai jums dievas sergėtojas . Tikriausiai užmiršo , kad vienas iš jo paties sukurtų įsakymų yra NEŽUDYK …

    Ir jei jau prakalbom apie religijas , tai pilnai tikiu , kad dėl klimato atšilimo ir gamtos naikinimo kalti tiek pat krikščioniai , kiek ir musulmonai , kiek ir visai netikintys …

    Taigi kokia žmogaus paskirtis ? Tokio dalyko nėra , o jei aš klystu ir paskirtį turime tai ji yra žemės sunaikinimas , nes tai mes mokame daryti geriausia …

  90. Renagade rašė:

    Žmogaus paskirtis . Manau žmogus greičiau gamtos klaida …
    Atrodo viskas gamtoje turi savo vietą . Augalai (gamintojai) , gyvūnai (vartotojai) , mikroorganizmai ( skaidytojai ) , o kur žmonės ? Biologai žmones priskiria prie vartotojų , bet aš žmonėms sugalvojau naują pavadinimą – "naikintojai" .
    Žmonės kalti dėl BEVEIK VISŲ žemėje vykstančių problemų (rašau beveik , nes meteoritai , tektoninių plokščių pasislinkimai , ugnikalnių išsiveržimai ( nors mokslininkai mano , kad dėl šiuo metu padidėjusio aktyvių ugnikalnių skaičiau gali būti kaltas šiltnamio efektas) . Šiltnamio efektas , upių , jūrų užterštumas , skylės ozono sluoksnyje , masinis miškų kirtimas . Žmonės yra žemės "virusas" . Virusų elgesys primena žmones . Įsiskverbimas į ląstelę ( šiuo atveju žemę ) , naudojimasis ląstele dauginant virusus ( šiuo atveju masinis natūraliųjų resursų eikvojimas ir milžiniškas žmonių populiacijos augimas ) , ląstelės sunaikinimas ( žemės sunaikinimas ) , skverbimasis į kitas ląsteles ( žmonių svajonės apie kosmoso kolonizaciją ) .

    O manymas , kad "dievas" mus "globoja" iškart praeina paskaičius porą ištraukų iš senojo testamento – Samuel 15 : 3 .

    "Dabar eikit , užpulkit Amaleką , sunaikinkite viską ką jie turi . Nepasigailėkite nei vieno : išžudykite vyrus ir moteris , vaikus ir naujagimius , galvijus ir avis , kupranugarius ir asilus . "

    Štai jums dievas sergėtojas . Tikriausiai užmiršo , kad vienas iš jo paties sukurtų įsakymų yra NEŽUDYK …

    Ir jei jau prakalbom apie religijas , tai pilnai tikiu , kad dėl klimato atšilimo ir gamtos naikinimo kalti tiek pat krikščioniai , kiek ir musulmonai , kiek ir visai netikintys …

    Taigi kokia žmogaus paskirtis ? Tokio dalyko nėra , o jei aš klystu ir paskirtį turime tai ji yra žemės sunaikinimas , nes tai mes mokame daryti geriausia …

    Pati viruso egzistencija, parazitavimas yra uz zmogaus morales normu ribu, tai nera visuotine etikos norma, nera sektinas pavizdys, demokratija nera tokio charakterio pavizdys, taciau dabartine situacija pasaulyje yra tokio charakterio pavizdys, kadangi viskas pasaulyje sukasi ant pinigu monopolio, tas kas turi pinigu gali daryti vos ne ka nori. Kaip "organizmas" zmonija dabar yra blogas pavizdys, taciau po viena mes esame kitokie ir didziaja dauguma, siekiantys gero, musu shaknys yra blogos, nera ko noret kad vaisiai butu geri. Mes skiriames nuo virusu dar ir tuom kad zudome patys save, taigi bendrai paemus esame kvailesni uz virusus, bet atskirai imant zmogu kaip individa atskirai nuo visuomenes ir atsiribojant nuo sistyemos savo protiniu potencialu esame milijardus kartu protingesni uz bakterijas ir virusus, mes netgi siekiame pazinti savo kureja.

  91. ka as jums pasakysiu. Mes neturim visiskai jokios paskirties, mes tik gyvenam pasauly koki patys sukurem, siekiam geriausiu rezultatu, pripazinimo, kad patiems butu gerai. Visada susidare is nieko, pasklido daug visatu, ir vienoje is ju atsirado viena mazyte bereiksme zeme, kurioje kuresi givybe, bakterijos, pauksciai, gyvunai, zmones po biski protingejo, pasidare savo taisykles, buvo gerieji ir blogieji, turtingesni ir vargsai, valdzios galvos, paprasti zmones. viskas del pasiskirstimo, normos ribu, kaip givybes grandine. Kazkas turi isakineti kazkas vikdyti. Paprasciausiai kaip ir skruzdeles, nugivenam gyvenima, tik ilgesni. Visi susidarom savo tiksla, ir jo siekiam. Bet esam visiskai bereiksmiai didelei visatai, tik paprasciausia givybes forma, kuri turi jausmus. Gimsta, mirsta, gimsta, mirsta.. ir taip is kartos i karta iki pasaulio pabaigos, del geresnio gyvenimo, jo siekio. Tobulejame.

  92. Natural rašė:

    ka as jums pasakysiu. Mes neturim visiskai jokios paskirties

    Natural, kodėl sprendžiate už visus? Jeigu Jūs neturite jokios paskirties, tai dar nereiškia, kad visi planetos žmonės neturi tikslo gyventi.
    Vienas išmintingas žmogus yra pasakęs: "Aiškiai apibrėžtas gyvenimo tikslas bus tau tarsi švyturys, rodantis kelią audroje. Bet jeigu nežinosi, kur eini, kaip tu sužinosi, kad jau atėjai?"

  93. xkopas rašė:

    Natural rašė:

    ka as jums pasakysiu. Mes neturim visiskai jokios paskirties

    Natural, kodėl sprendžiate už visus? Jeigu Jūs neturite jokios paskirties, tai dar nereiškia, kad visi planetos žmonės neturi tikslo gyventi.
    Vienas išmintingas žmogus yra pasakęs: "Aiškiai apibrėžtas gyvenimo tikslas bus tau tarsi švyturys, rodantis kelią audroje. Bet jeigu nežinosi, kur eini, kaip tu sužinosi, kad jau atėjai?"

    Musu paskirtis toliau detis prie musu paciu sukurtos visuomenes, geriausiems rezultatams. Turim tai ka susikurem, ir vis tobulejame. 🙂

  94. Natural rašė:

    Musu paskirtis toliau detis prie musu paciu sukurtos visuomenes, geriausiems rezultatams. Turim tai ka susikurem, ir vis tobulejame. 🙂

    Jeigu teisingai supratau, mes nesame visuomenės dalis, todėl turime prie jos "dėtis". Nesutinku. Kiekvienas gimęs vaikas jau yra visuomenės dalis

Parašykite komentarą