Kai meilė baigiasi: ko iš tikrųjų reikia, kad skyrybos nevirstų košmaru
Skyrybos – tai vienas iš tų gyvenimo momentų, apie kuriuos niekas nesvajoja, bet su kuriais susiduria labai daug žmonių. Statistika Lietuvoje nėra džiuginanti: kasmet išsiskiria tūkstančiai porų, ir didelė dalis jų pereina per procesą, kuris tampa ne tik emociškai, bet ir biurokratiškai varginantis. Tačiau ar tikrai turi būti taip sunku? Ar skyrybos būtinai turi reikšti mėnesius teismuose, krūvas dokumentų ir pinigų išleidimą advokatams?
Atsakymas – ne visada. Daug kas priklauso nuo to, kaip jūs ir jūsų buvęs partneris elgiatės, ką žinote apie procesą ir ar sugebate rasti bendrą kalbą bent jau dėl praktinių dalykų. Šiame straipsnyje pabandysime išnarplioti, kaip skyrybų procedūros veikia Lietuvoje, kur galima sutaupyti nervų ir laiko, ir ką daryti, kai viskas atrodo per sudėtinga.
Dvi skyrybų rūšys, apie kurias verta žinoti nuo pat pradžių
Lietuvos civilinis kodeksas numato kelias skyrybų formas, ir tai, kurią pasirinksite, lems visą tolesnį procesą. Paprasčiausia ir greičiausia forma – skyrybos bendru sutarimu. Jei abu sutuoktiniai sutinka išsiskirti ir gali susitarti dėl pagrindinių klausimų – turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos, alimentų – procesas gali būti gerokai greitesnis ir pigesnis.
Tokiu atveju abu sutuoktiniai paduoda bendrą pareiškimą teismui. Teismas paprastai paskiria trijų mėnesių apmąstymo laikotarpį – tai savotiškas buferis, per kurį galima apsigalvoti. Jei po šio laikotarpio abu vis dar nori skirtis, teismas santuoką nutraukia. Skamba paprastai, ir iš esmės taip ir yra – jei nėra ginčų.
Kita situacija – skyrybos vieno sutuoktinio iniciatyva, kai kitas nesutinka arba tiesiog neatsiliepia. Čia jau reikia nurodyti priežastis: santuoka faktiškai iširo (sutuoktiniai gyvena atskirai daugiau nei metus), vienas iš jų padarė rimtą kaltę (neištikimybė, smurtas, priklausomybės ir pan.). Šis kelias paprastai ilgesnis, sudėtingesnis ir brangesnis.
Praktinis patarimas: jei tik įmanoma, stenkitės susitarti su partneriu bent dėl pačių skyrybų fakto, net jei dėl visko kito nesutariate. Tai leis pasirinkti greitesnį kelią ir vėliau spręsti ginčus atskirai.
Dokumentai: ko reikia ir kaip nesusipainioti
Vienas iš dalykų, kurie žmones labiausiai gąsdina, – tai dokumentų krūva. Tačiau iš tikrųjų sąrašas nėra toks baisus, jei žinote, ko ieškoti.
Bendru sutarimu skyryboms paprastai reikia:
- Abiejų sutuoktinių pasirašyto pareiškimo teismui
- Santuokos liudijimo (arba jo kopijos)
- Vaikų gimimo liudijimų, jei yra nepilnamečių vaikų
- Susitarimo dėl vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir alimentų
- Susitarimo dėl turto padalijimo (arba pareiškimo, kad turto nėra arba jis jau padalytas)
- Žyminio mokesčio sumokėjimo kvito
Žyminis mokestis – tai valstybės rinkliava, kurią reikia sumokėti paduodant pareiškimą. Jos dydis priklauso nuo bylos pobūdžio. Paprastoms skyryboms be turto ginčų jis gali būti gana nedidelis – keliasdešimt eurų. Tačiau jei bylinėjatės dėl turto, mokestis skaičiuojamas procentais nuo ginčijamo turto vertės, ir čia skaičiai gali tapti gerokai didesni.
Svarbu žinoti: jei neturite originalių dokumentų, juos galima gauti iš Registrų centro ar civilinės metrikacijos skyriaus. Tai užtrunka, todėl geriau pradėti rinkti dokumentus kuo anksčiau, o ne laukti paskutinės minutės.
Vaikai skyrybų procese: kaip apsaugoti juos nuo suaugusiųjų karų
Tai jautriausia tema, ir čia norisi kalbėti atvirai. Vaikai skyrybų metu kenčia ne nuo pačių skyrybų fakto – jie kenčia nuo to, kaip suaugusieji elgiasi. Tyrimai rodo, kad vaikai, kurių tėvai išsiskyrė ramiai ir išlaikė gerus santykius, ilgainiui susitvarko geriau nei tie, kurių tėvai metų metus kariauja teismuose.
Lietuvos teismai, spręsdami vaikų gyvenamosios vietos klausimą, vadovaujasi vaiko interesų prioriteto principu. Tai reiškia, kad teismas žiūri ne į tai, ko nori tėvai, o į tai, kas geriausia vaikui. Paprastai teismai linkę palikti vaiką su tuo iš tėvų, kuris gali užtikrinti stabilesnę aplinką, geresnę priežiūrą, ir kuris netrukdo vaikui bendrauti su kitu tėvu.
Keletas praktinių patarimų tėvams:
- Niekada nenaudokite vaikų kaip derybų įrankio. Tai žaloja vaikus ir teismai į tai žiūri labai rimtai.
- Stenkitės susitarti dėl bendravimo tvarkos patys, nepalikdami šio sprendimo teismui. Jūs pažįstate savo vaikus geriau nei bet kuris teisėjas.
- Rašykite susitarimą kuo detaliau – ne tik kur vaikas gyvens, bet ir kaip bus sprendžiami klausimai dėl atostogų, švenčių, medicininių sprendimų.
- Jei nesutariate, kreipkitės į mediatorių, o ne iš karto į teismą. Tai pigiau, greičiau ir mažiau traumuoja vaikus.
Alimentų klausimas taip pat dažnai tampa ginčų šaltiniu. Lietuvoje alimentų dydis paprastai skaičiuojamas kaip procentas nuo mokančiojo pajamų – 25% vienam vaikui, 35% dviem, 50% trims ir daugiau. Tačiau teismas gali nukrypti nuo šių normų, jei yra ypatingų aplinkybių.
Turto padalijimas: kur slypi didžiausi spąstai
Turto padalijimas – tai dažniausiai ta dalis, kuri skyrybas paverčia ilgu ir brangiu procesu. Ir čia svarbu suprasti keletą pagrindinių dalykų, kurie daugeliui žmonių nėra akivaizdūs.
Pagal Lietuvos teisę, santuokos metu įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kieno vardu turtas įregistruotas, jis priklauso abiem po lygiai. Išimtys – turtas, gautas dovanojimo ar paveldėjimo būdu, ir turtas, turėtas iki santuokos.
Dažniausios klaidos, kurių žmonės daro:
Klaida Nr. 1: Manoma, kad turtas priklauso tam, kieno vardu jis įregistruotas. Jei automobilis ar butas yra vieno sutuoktinio vardu, tai nereiškia, kad kitas neturi į jį teisių, jei jis įgytas santuokos metu.
Klaida Nr. 2: Pamiršstamos skolos. Bendroji nuosavybė apima ne tik turtą, bet ir skolas. Jei santuokos metu buvo paimtas kreditas, abu sutuoktiniai yra atsakingi už jo grąžinimą – net jei kredito sutartį pasirašė tik vienas.
Klaida Nr. 3: Delsimas. Turto padalijimo ieškinys gali būti pareikštas per trejus metus nuo santuokos nutraukimo. Daugelis žmonių galvoja, kad gali spręsti šį klausimą vėliau, ir tada paaiškėja, kad terminas praleistas.
Jei turto yra nedaug ir abu sutariate, kaip jį padalyti, galite sudaryti turto padalijimo sutartį pas notarą. Tai paprasčiau ir pigiau nei teismo procesas. Notaras patvirtins sutartį ir ji turės juridinę galią.
Mediacija: alternatyva, apie kurią per mažai kalbama
Lietuvoje mediacija vis dar nėra tokia populiari, kaip galėtų būti, nors situacija pamažu keičiasi. Mediacija – tai procesas, kurio metu neutralus tarpininkas (mediatorius) padeda abiem šalims rasti sprendimą, priimtiną abiem pusėms. Mediatorius nesprendžia, kas teisus ir kas ne – jis padeda žmonėms kalbėtis ir susitarti.
Kodėl verta apsvarstyti mediaciją?
Pirma, ji yra gerokai pigesnė nei teismo procesas. Mediatoriaus paslaugos kainuoja kelis šimtus eurų, o ilgas teismo procesas su advokatais gali kainuoti kelis tūkstančius.
Antra, ji yra greitesnė. Teismo procesai Lietuvoje gali užtrukti metus ar net ilgiau. Mediacija dažnai baigiasi per kelias sesijas.
Trečia, ir tai galbūt svarbiausia – mediacija leidžia išsaugoti santykius. Jei turite vaikų, jūs su buvusiu partneriu bendrausite dar daugelį metų. Kaip baigsite skyrybas – kariaujant ar susitarę – turės įtakos tam, kaip tas bendravimas atrodys.
Kur rasti mediatorių? Lietuvos mediatorių sąrašą galima rasti Teisingumo ministerijos svetainėje. Taip pat kai kurie teismai siūlo mediaciją kaip alternatyvą prieš pradedant teismo procesą.
Advokatai: kada jų tikrai reikia ir kada galima apsieiti be jų
Čia reikia būti sąžiningais. Advokatai yra brangūs, ir daugelis žmonių bando apsieiti be jų. Kartais tai įmanoma, kartais – ne.
Galite apsieiti be advokato, jei:
- Skyrybos vyksta bendru sutarimu
- Neturite vaikų arba jau susitarėte dėl visų su jais susijusių klausimų
- Turto yra nedaug arba jis jau padalytas
- Abu sutuoktiniai bendradarbiauja ir yra pasirengę spręsti klausimus taikiai
Advokato pagalba tikrai reikalinga, jei:
- Yra ginčų dėl vaikų gyvenamosios vietos
- Turto yra daug ir jo padalijimas yra sudėtingas
- Kitas sutuoktinis turi advokatą (tada jūs esate aiškiai silpnesnėje pozicijoje)
- Yra smurto ar kitų rimtų problemų istorija
- Kitas sutuoktinis vengia bendradarbiauti ar slepia turtą
Jei nusprendžiate kreiptis į advokatą, verta pirmiausia pasikonsultuoti su keliais – daugelis siūlo nemokamą ar pigią pirmą konsultaciją. Tai leis palyginti ir pasirinkti tą, kuriuo pasitikite. Taip pat galite kreiptis į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, jei jūsų pajamos yra mažos – tai nemokama paslauga.
Emocinė pusė: ką daryti su savimi, kai viskas griūva
Apie tai rašoma mažiausiai, bet tai galbūt svarbiausia. Skyrybos – net jei jos vyksta taikiai ir greitai – yra vienas iš labiausiai stresą keliančių gyvenimo įvykių. Ir čia nėra jokio „teisingo” būdo jaustis.
Kai kurie žmonės jaučia palengvėjimą. Kiti – kaltę, liūdesį, pyktį, baimę. Dažnai visi šie jausmai maišosi vienu metu. Tai normalu. Problema kyla tada, kai šie jausmai pradeda valdyti sprendimus, kuriuos reikia priimti dėl praktinių dalykų.
Keletas dalykų, kurie tikrai padeda:
Atskirti emocijas nuo sprendimų. Jei esate labai piktas ar labai liūdnas, tai ne geriausias metas priimti svarbius sprendimus dėl turto ar vaikų. Duokite sau laiko nusiraminti.
Kalbėtis su žmonėmis, kuriais pasitikite. Draugai, šeima, psichologas – bet kas, kas gali išklausyti be teisimo. Skyrybos nėra gėda, ir jums nereikia su tuo susidoroti vienam.
Rūpintis savimi fiziškai. Miegas, mityba, judėjimas – tai skamba banaliai, bet kai esate strese, kūnas kenčia pirmiausia. O kai kūnas kenčia, sunkiau mąstyti aiškiai.
Nepamiršti, kad tai laikina. Net jei dabar atrodo, kad viskas griūva, skyrybos baigiasi. Gyvenimas tęsiasi. Daugelis žmonių po skyrybų suranda laimingesnį gyvenimą – ne nepaisant skyrybų, o iš dalies dėl jų.
Kai viskas baigsis: naujas pradžios taškas
Skyrybos nėra gyvenimo pabaiga – nors pačiame proceso viduryje taip gali atrodyti. Jos yra vieno skyriaus pabaiga ir kito pradžia. Ir kaip tas kitas skyrius atrodys, labai priklauso nuo to, kaip jūs pereisite per šį procesą.
Jei išsinešite iš skyrybų tik vieną dalyką, tegul tai būna šis: kuo mažiau energijos išleisite kariaujant, tuo daugiau jos liks gyventi. Susitarimas nėra silpnumo ženklas. Tai praktiškas sprendimas, kuris taupo jūsų laiką, pinigus ir nervus.
Procedūros supaprastinimas prasideda ne nuo teisės normų – jos yra tokios, kokios yra. Jis prasideda nuo požiūrio. Nuo sprendimo, kad norite šį procesą pereiti kuo sklandžiau, net jei santykiai su buvusiu partneriu yra sudėtingi. Nuo pasirengimo ieškoti kompromisų ten, kur tai įmanoma, ir kreiptis pagalbos ten, kur jos reikia.
Mediacija, bendras susitarimas, notaro patvirtinta turto padalijimo sutartis, valstybės garantuojama teisinė pagalba – tai ne tik biurokratiniai instrumentai. Tai keliai, kurie gali padėti jums greičiau pasiekti kitą krantą ir pradėti gyventi toliau. O tai, galiausiai, ir yra tikslas.
