Kai daržas tampa vikšrų valgykla Prisimenu tą rytą, kai išėjau į daržą ir radau kopūstų lapus, kurie atrodė tarsi kas nors juos būtų šaudęs iš šratinuko. Skylutės visur. Lapai sugraužti iki gyslų. O p...
Kiekvienas, kas bent kartą bandė auginti daržoves ar gėles, žino tą jausmą – pasodi, laistai, tręši, o augalai vis tiek atrodo liūdni. Lapai geltonuoja, augimas vangus, derlius menkas. Dažnai kaltinam...
Kodėl vis daugiau žmonių atsisako cukraus uogienėse Prisimenu, kaip mano senelė kiekvieną vasarą virtuvėje sukdavosi prie didelių puodų, o oras būdavo prisotintas saldaus uogų kvapo. Ji niekada neklau...
Kodėl šiltnamyje taip greitai tampa per karšta? Kiekvienas, kas bent kartą yra žengęs į šiltnamį karštą liepos dieną, žino tą jausmą – durys atsidaro ir į veidą trenkia kaip iš krosnies. Temperatūra v...
Kai chemija nustoja būti atsakymu Prisimenu, kaip mano kaimynas Algirdas kiekvieną pavasarį ištraukdavo didžiulį purškiklį ir eidavo per savo daržą tarsi kariuomenės generolas prieš mūšį. Kvapas plisd...
Yra kažkas archetipinio tvoroje. Ji egzistuoja tūkstančius metų – nuo akmeninių sienų, skiriančių senovės Romos valdas, iki šiuolaikinių kompozitinių plokščių, kurios kainuoja kaip nedidelis automobil...
Kai žemė buvo gyva – įvadas į senovės ūkininkavimą Šiandien, kai matome milžiniškus traktorius, besisukančius GPS valdomi, kai sėklos yra genetiškai modifikuotos, o trąšos maišomos laboratorijose – su...
Kodėl gėlės vazoje žydi taip trumpai? Turbūt kiekvienas esame patyrę tą nedidelį nusivylimą – nupirktos ar iš sodo nupjautos gėlės po kelių dienų jau kabo galvas žemyn, lapai gelsta, o vanduo vazoje t...
Kiekvienas, kas bent kartą bandė virti brokolius ar žirnelius, žino tą nusivylimą, kai ryškiai žalia spalva virimo metu virsta kažkokia pilkšvai ruda mase. Daržovės atrodo lyg praradusios gyvybę, o lė...
Kai žemė pati tampa muziejumi Yra tokių vietų, kur sustoji ir tiesiog negali patikėti, kad tai tikra. Ne koks nors žmogaus sukurtas parkas su sutvarkytais takeliais ir informacinėmis lentomis – o kažk...
Kodėl verta atsisakyti herbicidų? Kiekvienas, kas turi daržą ar sodą, žino tą jausmą – ateini rytą su kava, žiūri į lysves, o ten jau vėl tie patys nepageidaujami svečiai. Kiaulpienės, varpučiai, rūgš...
Kodėl sodas be takų – tai tik gražus chaosas Kiekvienas, kas bent kartą bandė prižiūrėti sodą po lietaus, žino tą jausmą – batus suvelki purvinus, žolė išmindžiota, o tu stovi ir galvoji, kodėl iš vis...
Kai sodas tampa dažų fabriku Kažkada močiutės negalvodavo apie tai kaip apie kažką ypatinga – tiesiog žinojo, kad iš svogūnų lukštų gaunasi gražus auksinis atspalvis, kad mėlynės nudažo pirštus taip, ...
Kai fotoaparatas tampa kelionės draugu Prisimenu pirmą kartą, kai išėjau į laukus su fotoaparatu rankose. Buvo ankstus rytas, rasa dar nebuvo išdžiūvusi, o saulė tik kilo virš horizonto. Galvojau, kad...
Kai sodas atsisuka nugara į saulę Kiekvienas, kas yra bandęs auginti gėles po medžiais ar prie šiaurinio namo sienos, žino tą specifinį nusivylimą – nupirktos gražios gėlės, pasodinta su viltimi, o po...