Kai NASA pradėjo auginti gėles kosminėse stotyse
Turbūt niekada nebūčiau pagalvojęs, kad NASA – ta pati organizacija, kuri siunčia raketas į kosmosą ir tyrinėja Marsą – gali turėti ką nors bendro su mano kambario gėlėmis. Bet štai tau – 1980-ųjų pabaigoje NASA mokslininkai ėmėsi tyrinėti, kaip augalai galėtų padėti išvalyti orą uždarose erdvėse. Ir ne bet kokiose erdvėse, o kosminėse stotyse! Problema buvo akivaizdi: astronautai gyvena hermetiškai uždarose patalpose, kur cheminės medžiagos iš plastiko, elektronikos ir kitų medžiagų kaupiasi ore ir negali niekur išgaruoti.
Tyrimo vadovas Dr. Bill Wolverton su komanda sukūrė eksperimentus, kurie vėliau tapo legenda namų augalų mylėtojų tarpe. Jie patalpino įvairius augalus į uždaras kameras, pripildė jas toksinų kaip formaldehidas, benzenas ar trichloretilenas, ir stebėjo, kas nutiks. Rezultatai buvo stulbinantys – kai kurie augalai tiesiog „rijo” šiuos toksius kaip desertas po pietų.
Kodėl mūsų namuose oro kokybė gali būti blogesnė nei lauke
Dabar galbūt galvojate: „Na gerai, kosmose suprantu, bet kam man to reikia namuose?” Čia ir prasideda įdomiausia dalis. Pasirodo, oro kokybė mūsų namuose dažnai yra 2-5 kartus blogesnė nei lauke gatvėje. Skamba neįtikėtinai, tiesa? Bet pagalvokite – mes apsupti sintetinių kilimų, laminuotų baldų, plastiko, dažų, valymo priemonių, oro gaiviklių. Visa tai išskiria lakiuosius organinius junginius (LOJ), kurie kaupias uždarose patalpose.
Formaldehidas sklinda iš medienos plokščių, kilimų, uždangų. Benzenas – iš dažų, plastiko, cigarečių dūmų. Trichloretilenas – iš valiklių ir tirpiklių. Ksilenai ir toluenas – iš spausdintuvų, žymeklių, klijų. Ir visa tai mes kvėpuojame kasdien, ypač žiemą, kai langai atidaryti retai.
Aš pats pastebėjau skirtumą, kai pradėjau auginti daugiau augalų namuose. Anksčiau ryte dažnai jaučiausi užgulęs, tarsi oras būtų per sunkus. Dabar, kai turiu apie dešimt įvairių augalų, rytas prasideda kitaip – lengviau, gaiviau.
Geriausi oro valytojai pagal NASA tyrimus
Chlorophytum (Žirnienė) – tai turbūt pats nekonfliktiškiausias augalas, kokį tik galima įsigyti. Mano močiutė juokaudavo, kad šį augalą gali užmiršti laistyti mėnesį ir jis vis tiek žaliuos. NASA tyrimai parodė, kad žirnienė puikiai šalina formaldehydą ir ksileno dujų. Vienas augalas gali išvalyti orą apie 2 kvadratinių metrų plote. O dar ji gamina mažus „vaikus” – atžalas, kurias galite atskirti ir padovanoti draugams.
Spathiphyllum (Spatifilis) – elegantiškas augalas su baltomis gėlėmis, kuris man primena mažas buriuojančias valteles. Jis ne tik gražus, bet ir tikras oro valymo čempionas. Šalina visus penkis pagrindinius toksinų tipus: formaldehydą, benzeną, trichloretileną, ksileną ir amoniaką. Tik įspėju – jei turite kates ar šunis, būkite atsargūs, nes lapai gali būti toksiški gyvūnams.
Sansevieria (Uošvės liežuvis) – augalas su juokingu pavadinimu, bet rimtomis savybėmis. Skirtingai nei daugelis augalų, jis gamina deguonį naktį, todėl puikiai tinka miegamajam. Labai atsparus – gali gyventi tiek šviesoje, tiek pusšešėlyje, atlaikia retą laistymą. NASA tyrimai parodė, kad jis efektyviai šalina formaldehydą, benzeną ir trichloretileną.
Epipremnum aureum (Auksinis epipremnas) – vijoklis, kuris gali augti praktiškai bet kokiomis sąlygomis. Aš turiu vieną virtuvėje, ir jis jau apraizgė pusę spintelės. Puikiai valo orą nuo benzeno, formaldehido ir anglies monoksido. Tik vėlgi – toksiškas augintiniams, todėl kabinkite aukščiau.
Kiek augalų reikia, kad jie tikrai veiktų
Čia prasideda matematika, kuri man niekada nebuvo stiprioji pusė, bet pabandysiu paaiškinti paprastai. Originalūs NASA tyrimai rekomendavo 15-18 augalų 170 kvadratinių metrų namui. Tai maždaug vienas augalas 10 kvadratiniams metrams. Skamba kaip daug, tiesa?
Bet nereikia iškart versti namų į džiungles. Pradėkite nuo kelių augalų patalpose, kur praleidžiate daugiausiai laiko – miegamajame, svetainėje, darbo kabinete. Svarbu ne tik kiekis, bet ir augalo dydis. Vienas didelis fikusas su gausiu lapija dirbs efektyviau nei trys maži kaktusai.
Dar vienas svarbus dalykas – augalai turi būti sveiki. Ligoti, apvytę augalai su pažeistais lapais neveiks taip efektyviai. Tai kaip tikėtis, kad peršalęs žmogus bėgs maratoną – teoriškai įmanoma, bet praktiškai…
Kaip augalai iš tiesų valo orą
Gal skamba kaip magija, bet procesas yra visai suprantamas. Augalai sugeria oru sklindančias chemines medžiagas per lapų poras – tas pačias, per kurias kvėpuoja. Toksinai patenka į augalo audinį, o ten mikroorganizmai šaknų zonoje juos skaido į nekenksmingus komponentus. Taip, jūsų gėlių vazone gyvena tikrieji herojiai – bakterijos ir grybai, kurie „suvalgo” toksius.
Be to, augalai didina oro drėgmę per transpiraciją – procesą, kai vanduo garuoja per lapus. Tai ypač svarbu žiemą, kai šildymas išdžiovina orą. Sausas oras dirginant kvėpavimo takus, džiovina odą, sukelia galvos skausmą. Augalai gali padidinti oro drėgmę 5-10 procentų, o tai jau jaučiamas skirtumas.
Dar vienas įdomus aspektas – didesnis lapų paviršius reiškia didesnį valymo efektą. Todėl augalai su dideliais, plačiais lapais (pvz., fikusai, filodendronai) paprastai efektyvesni nei tie, kurie turi smulkius lapus ar adatas.
Praktiniai patarimai, kaip maksimaliai išnaudoti augalų galią
Pirma – išmokite teisingai laistyti. Tai skamba banaliai, bet daugelis augalų žūva ne nuo trūkumo, o nuo pertekliaus. Aš pats esu nužudęs ne vieną augalą per daug jį mylėdamas ir laistydamas. Bendras principas: geriau šiek tiek per mažai nei per daug. Dauguma augalų mėgsta, kai viršutinis dirvožemio sluoksnis truputį išdžiūsta tarp laistymų.
Antra – dulkės ant lapų trukdo augalui kvėpuoti ir vykdyti fotosintezę. Kartą per mėnesį nuvalykite lapus drėgna šluoste. Tai ne tik pagerina augalo išvaizdą, bet ir padidina jo efektyvumą. Aš tai darau šeštadienio rytais su kava rankoje – tokia meditacija.
Trečia – tinkama šviesa. Net jei augalas toleruoja pusšešėlį, tai nereiškia, kad jis gali augti tamsiausiame kampe. Stebėkite savo augalus – jei lapai blanksta, tampa šviesiai žali ar geltonuoja, tikriausiai reikia daugiau šviesos. Jei lapai nudega ar rudai dėmėti – per daug tiesioginių saulės spindulių.
Ketvirta – tręšimas. Augalai vazone negali gauti maistinių medžiagų iš dirvožemio, kaip gamtoje. Nuo pavasario iki rudens tręškite kas 2-4 savaites specialiu skystuoju trąšomis. Žiemą augalai „miega”, todėl tręšimas nebūtinas.
Kokie augalai tinka konkrečioms patalpoms
Virtuvė – čia dažnai būna drėgna, keičiasi temperatūra, sklinda kvapalai. Puikiai tiks epipremnas, filodendronas, chlorophytum. Jie atlaikys ir garą, ir temperatūros svyravimus. Dar vienas puikus variantas – žolelės ant palangės. Bazilikas, mėta, rozmarinas ne tik valo orą, bet ir pravers gaminti.
Miegamasis – kaip minėjau, sansevieria čia karaliauja, nes gamina deguonį naktį. Dar tinka orchidėjos (taip, jos irgi gamina deguonį naktį!), aloe vera, gerbera. Vengti reikėtų stipriai kvepiančių augalų – jie gali trukdyti miegui.
Vonios kambarys – jei turite langą, tai džiaugsmas! Vonios drėgmė puiki tropiniams augalams. Papartis, bambukas, orchidėjos čia jaučiasi kaip rojuje. Tik įsitikinkite, kad yra bent šiek tiek natūralios šviesos.
Darbo kambarys – čia reikia augalų, kurie sumažins stresą ir pagerins koncentraciją. Tyrimai rodo, kad žaluma biure padidina produktyvumą 15 procentų. Tinka sansevieria (nes nereikalauja daug priežiūros), kaktusai (jei turite saulėtą langą), zamioculcas (beveik nenunykstantis).
Ką svarbu žinoti apie augalų saugumą
Ne visi augalai yra draugiški visiems namų gyventojams. Jei turite mažų vaikų ar augintinių, būtinai patikrinkite, ar augalas nėra toksiškas. Daugelis efektyvių oro valytojų, deja, yra toksiški, jei juos suvalgyti: spatifilis, epipremnas, filodendronas, dieffenbachia.
Tai nereiškia, kad negalite jų turėti – tiesiog laikykite nepasiekiamoje vietoje. Kabinkite ant sienų, dėkite ant aukštų lentynų. Arba rinkitės saugius alternatyvius: chlorophytum, peperomija, kalatea, maranta – visi jie nesukelia problemų, net jei smalsus kačiukas ar mažylis nuspręstų paragauti.
Dar vienas aspektas – alergijos. Kai kurie augalai gali sukelti alergines reakcijas. Jei pastebite, kad pradėjus auginti tam tikrą augalą atsiranda niežulys, čiaudulys ar odos dirginimas, geriau jį atiduokite kam nors kitam.
Kai augalai tampa namų dalimi, o ne tik dekoracija
Praėjo jau treji metai, kai rimtai įsitraukiau į augalų auginimą. Pradėjau nuo vienos žirnienės, kurią gavau gimtadienio proga. Dabar turiu dvidešimt šešis augalus (taip, skaičiuoju). Ir žinote ką? Namai tikrai pasikeitė. Ne tik vizualiai, nors žaluma tikrai daro patalpas gyvesnes ir jaukesnes.
Pasikeitė oro pojūtis – jis tarsi švaresnis, lengvesnis. Žiemą nebereikia naudoti oro drėkintuvų, nes augalai natūraliai palaiko drėgmę. Ryte juntu daugiau energijos. Galbūt tai placebo efektas, galbūt tikrai veikia NASA tyrimai – bet man svarbu, kad jaučiuosi geriau.
Be to, augalų priežiūra tapo savotiška terapija. Šeštadienio rytas su kava, kai apžiūriu kiekvieną augalą, nuvalu dulkes, patikrinu dirvožemį – tai mano meditacija. Lėtas, ramus procesas, kai galiu atsiriboti nuo telefonų ir ekranų.
Augalai moko kantrybės. Negali priversti augalo augti greičiau – jis auga savo tempu. Negali ignoruoti jo poreikių – jis tau parodys geltonais lapais ar vytulimu. Tai savotiškas santykis, kuris reikalauja dėmesio, bet atsimoka su kaupu.
Taigi, jei dar neturite nė vieno augalo namuose, galbūt laikas pradėti? Nebūtina iškart pirkti dešimt skirtingų rūšių. Pradėkite nuo vieno – chlorophytum ar sansevieria puikiai tiks pradedantiesiems. Stebėkite, kaip jis auga, mokykitės jo poreikių. O kai pajusite pasitikėjimą, pridėkite dar vieną. Ir dar vieną. Ir prieš tai net nesusigaudę, turėsite savo mažą džiungles namuose – džiungles, kuri ne tik gražiai atrodo, bet ir rūpinasi jumis, valydama orą, kurį kvėpuojate kiekvieną dieną.
