Kodėl vis daugiau žmonių renkasi naminius paukščius
Pastaruoju metu pastebiu įdomią tendenciją – vis daugiau žmonių, net ir gyvenant mieste, nusprendžia laikyti naminius paukščius. Ne, nekalbame apie papūgas ar kanarėles, o apie visai kitokius sparnuočius – vištų, ančių ar net žąsų. Mano kaimynė Rasa prieš metus įsirengė nedidelį vištyną savo sodelyje, ir dabar kiekvieną rytą džiaugiasi šviežiais kiaušiniais. Kai paklausiau, kodėl nusprendė tai daryti, ji paprasčiausiai atsakė: „Norėjau žinoti, ką valgau.”
Ir tai nėra pavienė istorija. Ekologiškų produktų banga, noras būti arčiau gamtos ir tiesiog praktinis požiūris į maisto šaltinius skatina žmones kurti mažas fermas net ir savo kiemeliuose. Be to, paukščių laikymas nėra toks sudėtingas, kaip daugelis galvoja. Žinoma, reikia tam tikrų žinių ir pasiruošimo, bet rezultatas tikrai to vertas.
Kokius paukščius rinktis pradedantiesiems
Jei dar niekada nelaikėte paukščių, bet idėja jus traukia, pradėkite nuo vištų. Jos yra patikimiausios, lengviausiai prižiūrimos ir duoda geriausią rezultatą. Mano patirtis rodo, kad Rhode Island Red arba Sussex veislės vištos puikiai tinka pradedantiesiems. Jos nereiklios, gerai nešasi ir turi ramų būdą.
Antys – tai jau kitas lygis. Jos mėgsta vandenį, todėl jums reikės bent nedidelio tvenkinio ar baseino. Tačiau ančių kiaušiniai yra didesni ir turtingesni, puikiai tinka kepimui. Mano pusbrolis laiko keturias Pekin veislės antis, ir sako, kad jos kur kas linksmesnės už vištas – nuolat kažką tyrinėja, plaukioja ir sukelia šypseną.
Žąsys – tai jau rimtesnis pasirinkimas. Jos didesnės, garsesnės ir reikalauja daugiau erdvės. Bet jei turite didelį sklypą, žąsys gali būti puikios „sargės” – jos tikrai praneš apie bet kokį nepažįstamą asmenį jūsų teritorijoje. Tiesa, žąsų kiaušiniai nešasi retiau, bet vienas toks kiaušinis prilygsta trims vištos kiaušiniams.
Kiek paukščių reikia šeimai
Praktiškai kalbant, vidutinei šeimai pakanka 3-5 vištų. Geros nešyklos vištos per metus gali išnešti 250-300 kiaušinių, tai reiškia, kad turėsite šviežių kiaušinių beveik kiekvieną dieną. Tik nepamirškite, kad žiemą nešimasis sulėtėja arba visai sustoja – tai natūralus procesas, ir paukščiams reikia poilsio.
Kaip įrengti patogų būstą sparnuočiams
Vištynas neturi būti sudėtinga konstrukcija. Pagrindiniai dalykai, kurių reikia: apsauga nuo oro sąlygų, ventiliacija, vietos miegoti ir nešti kiaušinius. Mano pažįstamas Tomas pasidarė vištyną iš senų palečių – atsiėjo beveik veltui, o vištos labai patenkintos.
Skaičiuokite maždaug 0,3-0,4 kvadratinio metro vienai vištai viduje ir bent 1 kvadratinį metrą lauke, jei planuojate įrengti aptvertą vaikščiojimo zoną. Taip, vištos nori vaikščioti, kapstytis žemėje ir ieškoti vabalėlių – tai jų natūralus elgesys, kuris daro jas laimingesnes ir sveikesnes.
Lizdai kiaušiniams dėti turėtų būti patamsėje, raminančioje vietoje. Pakanka vieno lizdo 3-4 vištoms. Pripildykite juos šiaudais ar drožlėmis, ir vištos pačios suras sau patinkančią vietą. Įdomu tai, kad jos dažnai nori nešti kiaušinius būtent tame pačiame lizde, net jei šalia yra laisvas – matyt, mano, kad kaimynės pasirinkimas yra geresnis.
Apsauga nuo plėšrūnų
Tai rimta tema, apie kurią daugelis pamirštą galvoti. Lapės, kiaunės, šunys, net katės gali kelti grėsmę jūsų paukščiams. Vištynas turi būti gerai uždarytas, o tinklas – įkastas į žemę bent 30 centimetrų gylyje, nes lapės moka kasti. Vienas mano pažįstamas per pirmą savaitę neteko trijų vištų, kol nesuprato, kad lapė pakasa po tvora.
Naktį vištos turi būti uždaromos viduje. Jos pačios grįžta į vištyną sutemus – tai jų instinktas. Jums tereikia uždaryti duris.
Kuo maitinti, kad kiaušiniai būtų skanūs ir maistingi
Dabar pereikime prie labai svarbios temos – mitybos. Jūsų paukščių mityba tiesiogiai veikia kiaušinių kokybę, skonį ir maistingumą. Pagrindas – tai specialūs pašarai vištoms arba antims, kuriuose yra subalansuotas baltymų, angliavandenių ir mineralų kiekis.
Bet štai kur prasideda magija: papildomas maistas. Vištos mielai ėda virtų daržovių likučius, kruopas, duonos trupinėlius (nors per daug duonos nereikėtų), žolę, vabzdžius. Mano vištos tiesiog pamišta dėl arbūzų žievių vasarą ir virtos moliūgos rudenį. Pastebėjau, kad kai jos gauna įvairesnį maistą, kiaušinių tryniai būna ryškesnės spalvos – beveik oranžiniai.
Svarbu užtikrinti, kad vištos turėtų prieigą prie smulkių akmenukų arba specialių kriauklių. Jos reikalingos virškinimui ir kalcio šaltiniui, kuris būtinas tvirtai kiaušinio lukštui. Galite sumalti kiaušinių lukštus ir sumaišyti su pašaru – tai puikus kalcio šaltinis.
Vandens svarba
Girdykla turi būti švari ir visada pilna šviežio vandens. Vištos geria daug, ypač vasarą. Jei trūksta vandens, jos tiesiog nustos nešti kiaušinius. Tai paprasčiausia. Žiemą reikia sekti, kad vanduo neužšaltų – yra specialūs šildomi girdyklų modeliai arba galite tiesiog kelis kartus per dieną pakeisti vandenį.
Kasdienė rutina su paukščiais
Rytai su vištomis prasideda anksti. Jos pabunda su saule ir pradeda kakalioti, signalizuodamos, kad nori išeiti. Jūsų darbas – atidaryti vištyną, patikrinti vandenį ir pašarą, surinkti kiaušinius. Visa tai užtrunka gal 15 minučių.
Vakare – vėl trumpas apsilankymas. Patikrinti, ar visos vištos grįžo namo (kartais kuri nors nusprendžia nakvoti medyje), uždaryti duris, dar kartą surinkti kiaušinius, jei tokių yra. Savaitgaliais galite skirti daugiau laiko – išvalyti vištyną, pakeisti šiaudus, leisti vištoms pavaikščioti didesniame plote.
Tai nėra didelis laiko įsipareigojimas. Mažiau nei šuo reikalauja dėmesio, bet daugiau nei katė. Ir skirtingai nei su katėmis ar šunimis, jūs kiekvieną dieną gaunate apčiuopiamą naudą – šviežius kiaušinius.
Sezoninis laikymas ir žiemos iššūkiai
Žiema – tai laikotarpis, kai reikia šiek tiek daugiau dėmesio. Vištynas turi būti šiltas, bet ne per daug – vištos gerai toleruoja šaltį, jei nėra skersvėjų ir drėgmės. Kai kurie žmonės įrengia šildytuvus, bet tai ne visada būtina. Svarbiau užtikrinti gerą ventiliaciją be skersvėjų.
Žiemą vištos mažiau nešasi arba visai nustoja. Tai normalu. Jų organizmas pailsi ir ruošiasi naujam sezonui. Galite pratęsti nešimosi laikotarpį dirbtine šviesa – vištos reaguoja į dienos trukmę. Jei vištynas apšviečiamas taip, kad „diena” trunka 14-16 valandų, jos ir toliau nešasi. Bet aš asmeniškai nerekomenduoju to daryti – leiskite paukščiams natūraliai pailsėti.
Sveikata ir priežiūra: ko saugotis
Paukščiai paprastai yra gana atsparūs, bet yra keletas dalykų, į kuriuos verta atkreipti dėmesį. Pirma, parazitai. Vištos gali turėti erkių, blusų ar kitų parazitų. Reguliariai tikrinkite savo paukščius, ypač po sparnais ir aplink uodegą. Yra specialūs milteliai ir purškiklai, kurie padeda su šia problema.
Antra, kvėpavimo takų ligos. Jos dažnai atsiranda, kai vištynas per drėgnas arba blogai vėdinamas. Jei pastebite, kad višta čiauduliauja, sunkiai kvėpuoja arba iš snapo teka skystis – laikas kreiptis į veterinarą.
Trečia, kirmėlės. Taip, vištos gali turėti vidinių parazitų. Rekomenduojama kartą per kelis mėnesius duoti profilaktinį vaistą. Jūsų veterinaras gali rekomenduoti tinkamą preparatą.
Dar vienas dalykas – snapo ir nagų priežiūra. Jei vištos turi pakankamai vietos vaikščioti ir kapstytis, paprastai nagas nusidėvi natūraliai. Bet kartais gali prireikti juos patrumpinti, ypač vyresnėms vištoms.
Kada kviesti veterinarą
Ne visi veterinarai specializuojasi paukščiuose, todėl verta iš anksto sužinoti, kas jūsų rajone gali padėti. Pagrindiniai požymiai, kad kažkas negerai: višta neaktyvi, nesėda su kitomis, nevalgo, plunksnos susipūtusios, akys primerštos. Bet kokiu atveju, geriau pasitarti su specialistu nei laukti, kol problema išsispręs pati.
Kiaušinių kokybė ir jų panaudojimas
Dabar pats maloniausias dalykas – kiaušiniai. Kai pirmą kartą paragavau tikrai šviežio, tą pačią dieną išnešto kiaušinio, supratau, kad parduotuvėse parduodami kiaušiniai yra visai kitas produktas. Skirtumas yra milžiniškas – ir skonio, ir spalvos, ir konsistencijos požiūriu.
Šviežias kiaušinis turi storą, geltonai oranžinį trynį, kuris stovi kaip kupolas, o baltymas yra tirštas ir laikosi aplink trynį. Seni kiaušiniai – trynis plokščias, baltymas skystas ir plačiai išsilieja. Skonis? Šviežias kiaušinis turi turtingesnį, sodresnį skonį. Ypač jei vištos vaikšto lauke ir valgo įvairų maistą.
Šviežius kiaušinius nereikia laikyti šaldytuve, jei planuojate juos suvartoti per kelias savaites. Vištos kiaušiniai turi natūralų apsauginį sluoksnį, kuris apsaugo nuo bakterijų. Tik neprauskite jų, kol nenaudosite – prausimu pašalinsite tą apsaugą. Aš laikau kiaušinius virtuvėje krepšelyje, ir jie išlieka puikios kokybės.
Kaip atpažinti šviežią kiaušinį
Yra paprastas testas: įmeskite kiaušinį į stiklinę vandens. Jei jis nuskęsta ir guli horizontaliai – labai šviežias. Jei stovi vertikaliai, bet vis dar ant dugno – dar geras, bet ne pirmosios šviežumo. Jei plaukioja – išmeskite, jis per senas.
Kodėl taip atsitinka? Kiaušinyje yra oro kamera, kuri laikui bėgant didėja, nes drėgmė garuoja pro lukštą. Kuo didesnis oro kiekis, tuo lengvesnis kiaušinis ir tuo labiau jis plaukia.
Ką daryti su pertekliumi
Vasarą, kai vištos nešasi aktyviai, gali susidaryti kiaušinių perteklius. Tai gera problema! Štai keletas idėjų, ką su jais daryti:
Dalinkitės su kaimynais ir draugais. Tai puikus būdas kurti bendruomenę ir dalintis savo šviežių produktų džiaugsmu. Mano kaimynė Rasa reguliariai atneša man kiaušinių, o aš jai atiduodu pomidorų iš šiltnamio – tokia maža natūrali mainų ekonomika.
Konservuokite. Taip, kiaušinius galima konservuoti! Yra keletas būdų: užšaldyti (išplakite ir įpilkite į formeles), marinuoti (virtu kiaušiniu), arba net konservuoti vandenyje su kalkėmis (senas metodas, bet veikia).
Kepkite ir dalinkitės. Pyragų, pyragaičių, biskvitų gamyba – puikus būdas panaudoti daug kiaušinių ir pradžiuginti artimuosius.
Parduokite. Jei turite oficialiai registruotą veiklą, galite parduoti perteklinius kiaušinius. Daugelis žmonių mielai perka tikrai šviežius, iš laisvai vaikštančių vištų kiaušinius ir moka už juos daugiau nei parduotuvėje.
Kai kiaušiniai tampa gyvenimu būdu
Po kelerių metų laikant vištas supratau, kad tai ne tik apie kiaušinius. Tai apie ryšį su gamta, apie ritmo pojūtį, apie supratimą, iš kur ateina mūsų maistas. Kai išeini ryte į sodą ir vištos pribėga pasisveikinti, tikėdamosi skanėsto, kai girdi jų ramų kakaliavimą, kai randi šiltą, ką tik išnešą kiaušinį – tai sukuria ypatingą ryšį.
Vaikai, kurie auga šalia naminių paukščių, išmoksta atsakomybės ir supratimo apie gyvūnų priežiūrą. Mano draugės dukra kiekvieną rytą bėga pirmiausia pas vištas – jos tapo jos draugėmis. Ji žino kiekvienos vardą ir charakterį. Tai neįkainojama patirtis.
Be to, vištos yra puikios kompostininkės. Jos suvalgys beveik visus virtuvės likučius (išskyrus citrusinius, svogūnus ir labai sūdytą maistą), o jų mėšlas yra puikus trąšas sodui. Viskas cikliška – jūs maitinate vištas, jos duoda kiaušinius ir trąšas, trąšos maitina daržoves, daržovių likučiai vėl keliauja vištoms. Tai maža, bet veikianti ekosistema jūsų kieme.
Žinoma, bus ir iššūkių. Bus dienų, kai pavargsite nuo kasdienės rutinos. Bus momentų, kai liga ar plėšrūnas padarys žalos. Bet kai laikote rankoje šiltą, šviežią kiaušinį ir žinote, kad jūsų višta yra laiminga, sveika ir gerai prižiūrėta – visa tai tampa verta. Tai ne tik maisto šaltinis, tai gyvenimo būdas, kuris grąžina mus arčiau prie to, kas tikra ir paprasta. Ir galbūt būtent to mums visiems šiek tiek trūksta šiuolaikiniame skubančiame pasaulyje.
