Galbūt kas nors turėjote neįkainojamos patirties, kuomet jutote, matėte ar girdėjote žmogų (galbūt artimą), iškeliavusį anapilin? Gal kada nors pastebėjote is viršaus siųstus ženklus? Ką tuomet jutote, kas po to pasikeitė jūsų gyvenime? Būtų įdomu sužinoti…
Tie, kurie eksperimentavote kviesdami dvasias ar šiaip medžiodami vaiduoklius rašykite į Mistiką. Čia daugiau iš religinės pusės.
Na, o aš galiu papasakoti keletą nutikimų, galbūt daug kas juos vadinsite tik sutapimais, ar būtinai rasite logiškų paaiškinimų. Prieš bemaž 16-17 metų, kuomet buvau dar mažas keckas mirė mano prosenelė, protinga, be galo gera ir tvirta moteris. Prieš mirtį kažkur ji buvo pirkusi lovoms užtiesalus, tačiau kai ji užgeso močiutė, mano mama ir jos seserys turjo iškraustyti mano prosenelės kambarį, kad galėtų jame pašarvoti (seniau tai būdavo iprasta šarvoti namie). Moteriškės per daug nekreipė dėmesio kas ten per daiktai, tiesiog sunešė juos į garažą ir paliko. Po kelių dienų, paėjus laidotuvėms mano krikšto mama (viena iš anūkių) susapnavo sapną, kuriame prosenelė jai liepė eiti į garažą ir susirasti ten padėtus visiškai naujus "čecholus". Teta nežinojo arba per kraustymą neprisiminė apie tuos užtiesalus, todėl nuėjus garažan ir ten juos radusi labai nustebo. Šis nutikimas ir mane nustebino, nežinia, gal tuos užtiesalus teta buvo pastebėjusi, tik po to pamiršo ir jai tas isirėžė į pasąmonę, o gal tai išties buvo geras ženklas iš mamytės (taip dabar ir mano senelis, mano mama ir mes pronūkiai vadinam amžiną atilsį prosenelę).
Taip pat gana keistas nutikimas buvo, kai mano sesė prieš porą metų grįžusi iš mokyklos, vedama kažkokio nepaaiškinamo jausmo sumąstė nueiti į kapus ir sutvarkyti tos pačios prosenelės kapą. Jau ko ko, bet iš mano sesės to tikėtis būtų sunku. Visų nuostabai ji sutvarkė tą kapą, už kišenpinigius nupirko gėlių ir žvakučių, o kai grįžo- sužinojo, jog tą dieną buvo mamytės metinės. Mama su močiute jautėsi ganėtinai sukrėstos, o sesė tik naiviai į jas žiūrėjo ir pati nesuprato kodėl taip pasielgė. Vienintelis jos psakymas buvo "Šiaip…".
Atrodo nieko ypatingo, bet sąsajų tarp mano sesės ir mirusios prosenelės tikrai yra. Prieš mirtį mama persileido, dabar gal būčiau turėjus dvi sesutes, tačiau nepraėjus nė metams mama vėl pastojo ir pagimdė man sesę, kuri gimė rugsėjo mėn., tą patį, kurio metu mirė prosenelė. Iš šalies atrodo gana simboliška- mano mama netenka kūdikio, tačiau prosenelė iš dangaus atsiunčia į žemę naują gyvybę- t.y. mano sesę, kur po kažkiek metų būdama paauglė, instinktyviai nujausdama Buvimo danguje sukaktį, "pasveikina" prosenelę.
Tai tiek… Gal ir jūs turite kokių nors išgyvenimų?
Kadangi man šitie nutikimai yra labai mieli ir brangūs, nenoriu, kad savo skeptiška gaida juos intrepretuotų tokie kaip Realistas 😀
Puiku, nekomentuosiu, tik leisk paklausiu: Argi reikia mistifikuoti savo prosenele, jog ji tau butu brangi? Nejau be tavo ivardintuju stebuklu dingtu tavo grazus prisiminimai apie ja?
Tikejimo ispazinimo maldoje yra tokie zodziai : "tikiu i sventuju bendravima"
tai reiksia sventieji esantys jau pas Dieva jo karalysteje mato mus – sio pasaulio sventuosius, gyvenancius cia ir dar kovojancius dvasineje kovoje ir einancius link Dievo karalystes, jie meldzia uz mus uztarimo maldomis prasydami pagalbos ir pan. bei padeda su dievo valia, ta pati mes darome cia – meldziames Dievui uztardami juos, prasydami jiems gailestingumo ir atleidimo
bet yra ir kita medalio puse – piktosios dvasios , kurios gali klaidint apsimetinet ..uztat negalima labai jau sureiksmint ir ieskot liguistai zenklu ir apsireiskimu mirusiuju , juju patarimu ir t.t.
Liguistai… To nera, nes nesu megeja kapstytis po anapusionio pasaulio subtilybes. Tikrai ne 😯
saunuole taip ir toliau . o "liguistai" taikyta buvo visiem:)
Dažnai į bažnyčią užsakyti šv.Mišių už savo artimuosius mirusiuosius ateina tikintieji, kuriems jie dažnai sapnuojasi ypač kaip patiriantys kančią. Žinia, kad nemažai vėlių(mirusiųjų sielos) gali dėl nuodėmių ir neatliktos atgailos už jas patekti į skaistyklą. 😈
DangausIlgesys rašė:
siek tiek nesupratau sio tavo teiginio. pakomentuok placiau. kad ir koks priesiskas ir nuodemingas bebutu, jis kad ir paskutine minute apsisprendes, turi vilti ir pilnas galimybes i atleidima.
Faint rašė:
Esminis yra nuolatinis susitikimas su Dievu širdyje, prote, sąžinėje. Kas piktnaudžiauja duota laisva valia ir jei priešinasi įtikėjimui, nors turi labai daug tam pagrindo priimti Dievą Dievu, žmogus tampa piktojo vergu. Vakumo būti negali. "Kas išveja pro duris tikėjimą veržiasi prietarai per langus." Girdėjau tokį pasakojimą apie ateistą, kuris priešiškai kritikavo Dievą ir kai netikėtai susirgo, jam burnoje užaugo pūliuojanti dvokianti votis. Jis nusižemino pripažindamas, kad buvo neteisus ir prieš mirtį kvietėsi kunigo, atsivertė. Atšaukė visą skleistą melą ir šmeižtą, nuoširdžiai atgailojo prašydamas atleidimo.
Lemtinga ištartis TAIP Dievui yra lūžis apsisprendime, nes pasirinkimo galimybė yra tik iki mirties. Po mirties kiekvienas iš mūsų atsakysime už nueitą gyvenimą, santykius su Tiesa, talentų realizavimą, dvasinę veiklą… Po mirties yra trys buveinės: Dangus (palaimintas gyvenimas su Dievu Jo Karalystėje) skaistykla (kančios vieta išskaistinanti ir ištyrinanti nuo visokių neatgailotų nuodėmių. Laikina būsena pakeliui į Dangų), pragaras (satanistų, bedievių, užkietėjusių nusidėjėlių – Dievo priešų šutvė – amžina kančia su panašiais į save niekintojais, naikintojais…)
visiskai sutinku. tai yra kertiniai katalikybes akmenys
DangausIlgesys rašė:
– galima, pakomentuosiu? Visu pirma as save kaip ir priskirciau prie ateistu, tad tu savo snekomis mane izeidi. Antra – kritikuoti ar suabejoti kazkuom nera nuodeme. Trecia – ateistas reiskia tik netikintis dievu, O NE SKLEIDZIANTIS MELA IR SMEIZTA – kaip kad tu cia issireiskei. Ketvirta – argi ne zema per prievarta ir skausma kazka priversti zmogu padaryti? Kaip isgamos ismusinejantys is zmogaus jog jis prisipazintu padares buta ar nebuta dalyka – o taip, skausmas gali priversti zmogu pripazinti padarius ir nebutus dalykus. Ketvirta – jeigu dievas ir yra, tai pagal tavo pasakojima jis nenustojo kankinti to zmogaus net kai sis ir atsiprase, mano nuomone, nezinia uz ka, taip sakant davare iki mirties.
O tai ateistai tiki i nieka ar jie yra tam tikros rusies nihilistai ar kaip?
Kokia prasme ateistui gyventi?
Na daug yra prasmiu gyventi. 🙂