Ar tikit Biblija? ir atskirai klausima uzduodu: ar tikit dievu pagristu biblija?
13 thoughts on “Biblijos patikimumas”
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.
Įtraukiančios diskusijos visomis gyvenimo temomis
Ar tikit Biblija? ir atskirai klausima uzduodu: ar tikit dievu pagristu biblija?
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.
taip, tikiu. tai mano tikejimo kertinis akmuo. Biblija yra parasyta Dievo ikveptu zmoniu, kiekviena fraze persmelkta liudijimu apie gyvaji Dieva, taip pat Naujajame testamente apie Geraja naujiena. cia, aisku, neisvengiamai prasides samokslo teoriju ieskojimai, idejos apie sufalsifikuota Biblija ir tt, apie ka jau buvo kalbeta simtus, netgi tukstancius kartu praeitose temose, todel neketinu giliai veltis i busimus gincus, nes savo pozicija ir turimus duomenis esu issakes praeitose temose. kam labai idomi mano nuomone, nepatinges ir atsiras.
as irgi nebekartosiu savo daug kartu issakytu argumentu, jog NT parasytas zmoniu niekada nemaciusiu Jezaus, o velesni tekstai daugybe kartu perrasyti ir suredaguoti taip, kad atitiktu doktrina; taciau tai, kad NT yra zmoniu, o ne dievo kurinys, niekaip nepaneigia Dievo, kaip Auksciausios Dvasios egzistavimo tikimybes
Mantas_svecias rašė:
Tikimybes nepaneigia, bet ar atitinka NT "Dievo" "doktrinas"?
Dievas ir be Naujojo Testamento yra dievas; jeigu NT niekas nebutu parases, kazkas butu parases kitoki dokumenta apie Dieva pagal savo isivaizdavima; priminsiu sena istorija: kai antrasis rusu kosmonautas Germanas Titovas grizo is kosmoso pareiske, kad pabuvojo danguje, bet dievo ten nemate; i ka popiezius jam atsake: "kas neturi Dievo sirdy, tas ir kosmose jo nesuras"; parafrazuodamas popieziaus minti, pasakysiu, kas turi Dieva sirdy, tam ir Naujasis Testamentas nesutrukdys juo tiketi 8)
Katalikų Bažnyčia moko, kad Dievas Apsireiškia per Šv. Raštą, Tradiciją ir Bažnyčios mokymą. Bibliją įraštino Šventosios Dvasios įkvėpti liudininkai ir rašytojai. Jos pagrindui buvo pirma iš tiesioginės patirties žodinis kraitis, o įraštinimas sekė nuosekliai. Krikščionybė yra apreikštoji religija, kuri Dievo valią suvokia ir gauna iš Dievo ir po to tik atsiliepia iš apačios į viršų tikėjimu ir malda. Taigi tai Dievo iniciatyva, Jis pirmesnis. Iš didelės pagarbos Dievui ir Žmogui – Jėzui, Evangelija bažnyčioje skaitoma atsistojus, nes patikimai tikima, kad Jėzus atskleidė Tėvą, pažadėjo Šventąją Dvasią visų vėlesnių kartų mokiniams.
Aisku Dievas yra, bet biblija, baznycia, tai tik valdzios irankiai kazkada tureja milziniska galia, dabar kiek apsilpusi valdzia ir tai itaka didele, as dievo neneigiu, bet biblija ne tik dievo ir jo ikveptu zmoniu kurinys, o ir tu, kurie norejo savo valdzia itvirtinti. Duok dieve as klystu.
Jėzus laidavo: "Petrai, aš tau duodu Dangaus Karalystės raktus: ką suriši žemėje bus surišta ir Danguje, o ką atriši žemėje bus atrišta ir Danguje… Ant tavęs aš pastatysiu savo Bažnyčią ir jos pragaro vartai nenugalės" Bažnyčia ir valdžios tikėjimo ir doros dalykuose yra suteikta ir norėta paties Jėzaus. "Ir štai aš esu su jumis iki pasaulio pabaigos" Viešpaties mokiniai ir tarnai rūpinasi visais Jėzaus reikalais. Apaštalauja ir rodo teisingo tikėjimo gilaus pasitikėjimo ir meilės kelius. Petro įpėdinis popiežius ir su juo esantys kolegialiai vyskupai yra Jėzui artimi Bažnyčios vadovai, todėl jiems padėti paremti ir pasitarnauti yra teisinga ir bus pagerbtas kiekvienas, kuris Dievo valios ieško, pagal ją gyvena ir brangina viską, kas brangu ir norėta Dievo…
visa beda, kad nezinome, ka is tikruju kalbejo Jezus, ar Petras; tai tik doktrina, skirta itvirtinti popieziaus zemiskaja valdzia; beje, Rytu Baznycios (kurios taip pat nautojasi NT) nelaiko Romos popieziaus vienteliu ipediniu; tokiu popiezius pasiskelbe pats; Rytu Baznycios laiko, kad kiekvieno is apastalu ipedinis yra lygiavertis popieziui;
matai, cia visa problema slypi susikaldime, kadangi tavo minetos rytu baznycios atskilo nuo katalikybes pries koki tukstanmeti, esant nesutarimams del keletos dogmu, pvz katalikai teigia, kad sventoji dvasia yra Teve ir Sunuje, juos abu vienija, o Staciatikiai teigia, kad Sventoji dvasia sklinda tik is Tevo ir yra vienybeje su juo. Taip pat, nesutariama del skaistyklos bei kai kuriu kitu smulkmenu. Tai pagrindines priezastys. visgi, kataliku Baznycia sieka ekumenizmo. as visus krikscionis, nesvarbu ar tai protestantai ar anglikonai ar staciatikiai, nesvarbu ten tos mus skiriancios smulkmenos, man jie tokie pat broliai kaip ir katalikai.
Baznycia skilo deje ne vien dogmatiniu dalyku; jeigu pameni, Nikejos susirinkimas isteige 4 patriarchijas: Romos, Konstantinopolio, Antiochijos ir Jeruzales. Taigi IV a. buvo lyg ir 4 "popieziai". Romos popieziaus niekas ir niekada neskelbe vieninteliu ir nepakartojamu apasatalu sosto ipediniu. Istorija leme, kad Jeruzale ir Antiochija VII a. atsidure po arabais, nors krikscioniu baznycios ten neisnyko. XI a. Romos popiezius eme reikalauti, kad Konstantinopolio patriarchas pripazintu popieziu vienteliu ir nepakartojamu, siam atsisakius ivyko Didysis Baznycios skilimas, del zemisku dalyku: valdzios, garbes, aukso . . . apie tai, is kur pareina sventoji dvasia, jiems padiskutuoti tiesiog nebeuzteko laiko
po Bizantijos zlugimo XIV a. Konstantinopolio patriarchatas lyg ir nuejo i "pogrindi", Ortodoksu baznycia suskilo i autokefalijas; susidare ispudis lyg popiezius liko vienintelis ir nepakartojamas; taciau Rytu baznyciu patriarchai niekur nedingo, jie yra Egipte, Jordanijoje, Izraelyje, Sirijoje, Turkijoje, jie taip pat neabejoja savo apastaliskaja ipedinyste, todel dialogas su ""vieninteliu ir nepakartojamu" vyksta sunkiai ir ne vien dogmatiniu dalyku
tai as ir neteigiu, kad popiezius yra visu krikscioniu galva. kaip Romos vyskupas yra Sv. Petro ipedinis, taip Konstantinopolio patriarchas yra Sv. Andriejaus ipediniu. Man visai nera skirtumo, popieziu bus vienas ar vienuolika, tas mano tikejimo neitakoja, nors as galbut esu labiau uz centralizuota valdzia.
Visgi, tavo minetoji schizma nebuvo Rytu ir Vakaru skilimo asis, netgi po to Konstantinopolis ir Roma tese derybas, ypac paskutiniuosius to amziaus desimtmecius del turku kaliamos gresmes Bizantijai. 1095 urbonas II paskelbe kryziaus zygisu i turkija.
Didziausi nesutarimai prasidejo tada, kai 1182 metais Konstantinopolyje kilo stiprus antilotyniski maistai, o 1204 metais Vakarai, savo ruoztu, nusiaube pati Konstantinopoli. Ir beje, tu klysti, jau nuo 9to amziaus ypatingai paastrejo gincai del Sventosios Dvasios istaku. kaip pabrezia istorikai, prie skilimo buvo eita sistemingai, iskeliant skirtumus, kurie vis astrino padeti.
Biblijos sakinys apie tai, kad …Petras yra uola…traktuojamas ir verčiamas labai skirtingai netgi lietuviškuose vertimuose.
Katalikų bažnyčia tuo remdamasi iškėlė Popiežių kaip Petro tesėją. Bet..
Petros-uola
Petras -akmuo
( aš dabar neturiu laiko ieškoti transkripcijų).
Pavartykit skirtingus biblijų vertimus, o dar geriau rusiškus, angliškus ir rasit skirtingus šio sakinio vertimus ir traktuotes.
Na vertimai skirtingi gali buti, nes kartais tiesiog nera atitikmenu teisingu. Na kartais, kai verti tiesiog neimanoma rasti lygiaverti zodi, tad ir sukies kaip moki 🙂
Taciau del petro – akmuo/uola. As girdejau, kad jis is pradziu buvo vadinamas akmeneliu, ir tik veliau (velesneje biblijos dalyje) pavadinamas uola.