Blogio atakos ir alternatyva
Ar pagrįstai mėginama žiūrėti į Vakarus iš geros pusės, o Rytuose esančius dalykus traktuoti tik blogus. Dvasingumo įžvalgomis plačiose masėse yra akivaizdžiai atvirkščiai. Iš vakarų skilndanti holivudo produkcija, svaiginančią ekstazę kelia šou ir pop kultūra, sumenkina ir primityvina jauną žmogų tik vaipytis ir kraipytis. Brutalus blogis – puikybė, išnaudotojiškoji valdžia, griovimo galia, pinigai, seksas, demonai, narkotikai, autanazija, abortai, savižudybės smagiai įsitaisė vartotojiškoje kultūroje, kur beja kaip ir rytuose dar įsišaknyjęs alkoholizmas. Tuštybė žemina žmogų, išnyksta kilnūs idealų siekiniai, neįprasminamas gyvenimas meilėje. O vis dėlto sugebėti duoti, dalintis ir daryti gera yra ir tikėjimui, ir vilčiai, ir meilei būtina. Siūlau alternatyvą – įtikėti ir pasitikėti Dievu. Dievo vaikas labai dažnai šypsosi iš širdies gelmių, kupinas geranoriškumo ir yra santarvėje su savimi, Dievu ir visais. Šiuo keliu einant galimi geriausi pasirinkimai ir sutinkama dvasinė sklaida – žmogiškas tobulumas teisinguose bei prasminguose pasirinkimuose.
Vakarų kultūra – supuvusi kultūra dar kitaip įvardijama kaip mirties kultūra.. ir popiežius apie tai yra kalbėjęs ne kartą..
simtu procentu pritariu. kuo skurdesnis krastas tuo religingesnis.
Manau krikščionys turi būti aktyvesni ir tvirtesni tikrųjų vertybių gynėjai ir klystkelių, Tiesos nušvietėjai. Jei mes vieningai gintume Dievo garbę, Bažnyčią, tikinčiuosius, galėtume pastebėti ir suprasti savo indetitetą, pagrįstą buvimą pasaulyje Jėzaus mokiniu… Jei pažįstama šalia esanti siela lekia pražutin, o mes abejingai susigūžtame, tai nemylime artimo. Nėra didesnės meilės kaip gyvybę už draugus atiduoti…
matai, visu pirma, reikia idet nemazai pastangu, kad pasiekt toki savo bendrystes su Baznycia ir Dievu suvokimo lygi, ir tik tada budamas visiskai orientuotas gali det pastangas gelbstint kitu sielas. deja, patirtis rodo, kad dar savo paciu ssirdis turime issikuopt, nors zinoma, daug lengvaiu pamatyt kito klystkelius nei pripazint savo nuopuolius… sio laikmecio kontekste gali but stipriai nesuprastas, jei pradesi moralizuot tam, kuriam dvasinis gyvenimas yra svetimas.
Turime pareigą rūpintis išmintingumo dorybe, kad pasakytume reikiamui žmogui reikiamus žodžius. Jei konkretaus blogio pasirinkimus nušviesime kur jie veda ir pateiksime pagal Dievą alternatyvą atliksime gera sielai: nemokantį pamokyti, abejojančiam patarti, nuliūdusį paguosti, piktą darantį sudrausti, įžeidimus atleisti, nuoskaudas nukęsti, melstis už gyvus ir mirusius…
Faint rašė:
Idomu, kodel ? 😆
Aura101 rašė:
zinau, ka turi omenyje. seip visiskai sutinku, kad zmones nerasdami laimes turte, iesko vilties ir protekcijos bent dvasiniame plotmeje. taip yra visuose skurdziuose krastuose. bet supranti, tokie zmones yra daug nuosirdesni ir aplamai linke palaikyt vienas kita, solidarizuotis ne tik kai kalbama apie Dieva, bet ir gyvenimiskose situacijose, kai tuo tarpu turtingose salyse kiekvienas uz save ir lipa vienas kitam per galvas kad tik daugiau naudos turetu.
Sutinku su tavim tuo poziuriu apie nuosirduma. Bet prie ko cia relgija? Ar tuo pasakymu norejai nukreipti netikincius ta linkme, kad skurdas skatina religinguma ir tipo tai yra pliusas jusu naudai?
Aura101 rašė:
Biski nesupratau tavo klausimo. Skurdas, kaip jau minejau paskutiniame savo poste, skatina alternatyvu laimingam ir aprupintam gyvenimui zemeje ieksojimams. Tokie zmones yra labiau imlus religijoms, kuriose iesko vilties. O religija joms tai suteikia – vien kalbant Jezaus zodziais: "Palaiminti turintys vargdienio dvasią: jų yra dangaus karalystė".
Aura101 rašė:
na bet ir nusišneki, net gėda jau skaityti…
Faint":2shhwzn1] Aura101 rašė:
zinau, ka turi omenyje. seip visiskai sutinku, kad zmones nerasdami laimes turte, iesko vilties ir protekcijos bent dvasiniame plotmeje. taip yra visuose skurdziuose krastuose. bet supranti, tokie zmones yra daug nuosirdesni ir aplamai linke palaikyt vienas kita, solidarizuotis ne tik kai kalbama apie Dieva, bet ir gyvenimiskose situacijose, kai tuo tarpu turtingose salyse kiekvienas uz save ir lipa vienas kitam per galvas kad tik daugiau naudos turetu.
be abejo, kuo turtingesnis kraštas, tuo mažiau ne tik dvasinio pasaulio, bet ir žmogiškumo… taip žmonės vista bedieviais ir bedvasiais… Turtingas pinigais, nebūtinai bus geras žmogus ir turtingas dvasiškai…
Aura101 rašė:
Katalikų Bažnyčia teigia, kad žmogaus dvasinė siela yra nemirtinga. Po mirties atsiskyrusi nuo kūno siela vadinama vėle. Ji patenka į asmeninį Teismą ir sprendžiamas jos tolesnis likimas. Šventi tikintieji mylėję ir išsiilgę Dievo, būdami Dievo vaikais, pateks į Dievo Karalystę – regės Jo veidą ir gyvens visiškame džiaugsme amžinoje Laimėje, kur viskas yra tobula ir gera. Sielos kurios klausėsi sąžinės, darė gera žmonėms ir stengėsi gyventi pagal Dievo valią, bet neatsiteisę-neapgailėję(neišpažinę) už savo nuodėmes pateks į kenčiančios Bažnyčios buveinę – skaistyklą. Iškentėjusios ištyrinimą jos po to taip pat pasieks amžinąją Laimę Dievo artumoje. Žmonės niekinę Dievą, skriaudę silpnesnius ir užkietėję sunkiose nuodėmėmse pasirinkę piktosios dvasios vergystę eis į pragarą amžinajai kančiai. Antrojo galutinio Teismo po pasaulio pabaigos vėlės bus įkūnytos į tobulą nemirtingą kūną taps vėl žmonėmis dalyvauti arba Gėrio Karalystėje arba Blogio vergystėje. Kas savo noru rinkosi pragarą už tuos žmones melstis beprasmiška ir nereikia. Tačiau kas pateko į skaistyklą tiems galima palengvinti kančias užtariant šventiesiems, aukojant už mirusiuosius Šv.Mišias ir Komuniją (ypač vėlinių šventėje galima laimėti visuotinus atlaidus mirusiojo naudai). Tiems kurie yra Dievo artumoje yra prasminga melsti čia žemėje esantiems artimiesiems Viešpaties užtarimo malonės. Pavyzdžiui jei mirė pakrikštytas kūdikėlis jis tėvams, kaip angeliukas yra galingas užtarėjas pas Dievą. Jo užtarimo kreiptis tikslinga.
P.S. pomirtinėje būsenoje anapus yra laiko ir erdvės tikrovė skirtinga. Dievui laikas – yra visuomet amžinas dabar. Kaip mes suprantame chronologinę(praeitis-dabartis-ateitis) laiko tėkmę čia žemėje, tai anapusybėje tokio laiko nėra. Žemiškoji istorija yra nuosekli, o "kairos" laikas – malonės metas, atsivertimo įtikėjimo laikas yra atsiejamas nuo chronologinio ir siejasi su amžinuoju dabar. Viešpats gali pasiekti betkurį žmogų, bet kurios kartos, bet kurioje vietoje. Todėl chronologine eiga suvokti pomirtinius vyksmus neteisinga.
Faint rašė:
Klausiau ar si fakta dedi kaip " +1 " tikinciuju naudai? 🙂
DangausIlgesys rašė:
Nemanau, kad meldimaisi ir visokios ceremonijos kazka pakeis. Juk dievas yra dievas ir jis sprendzia, nemanau, kad butu teisinga jo atzvilgiu spresti pagal zmoniu maldas. Jis juk viska zino, jam nereikia maldu. t.y. neturetu reiketi.
Someone rašė:
Man tai skamba , kaip -1 . Zinai kodel? Todel, kad kai zmones yra neturtingi, jie "griebiasi" paskutines vilties… Ir nemanau, kad tai vyksta del nuosirdumo. Tai vyksta del to, kad niekas nebepadeda. (cia kaip tiem, kuriem istinka beda, tai tada jau Dievas egzistuot pradeda)
Tuo labiau skurstanciu saliu yra daug, jose gyvena dar daugiau zmoniu. Kur link as suku? Sitai vel primena masiu valdyma…
nesu visu religiju zinovas, taciau tarp triju didziuju buten katalikybe ypac akcentuoja neturta; protestantai skatino darba ir turtejima – is cia dideli ekonominiai skirtumai tarp protestantisku ir katalikisku krastu; judaizmas tikrai nedraudzia kaupti turto; islamas irgi nedraudzia turteti, bet labai akcentuoja vargsu selpima, jeigu tau pavyko pratureti, tai dievo valia, todel pasidalink su kitais
Aura101 rašė:
Krikščionių Dievas yra Visažinis, tačiau Jis yra ir Visagalis, bet ne anonimiška galia. Tokiu tavo dievo įvaizdžiu ir aš nenorėčiau tikėti. Man būtų nei šilta nei šalta dėl kažkokio dievo, kuris neturi jokio dvasinio ryšio su manimi, o tik aklai ir nepakeičiamai apsprendžia. Bet Dievas yra kitoks, Jis leidosi būti pasiekiamas žemėje tikėjimu ir dovanojo laisvą valią, kad mes apsispręstume ir savarankiškai ir laisvai Jį išpažintume. Šv. Rašte rašoma kaip Dievas bendradarbiauja su žmogumi. Sukūręs augaliją ir gyvūniją, Dievas leido pačiam žmogui savarankiškai suteikti žmogaus kalba jiems pavadinimus. Iš tiesų Dievo galybę suvokti sunku – Jam juk viskas įmanoma, kiekvienas Jo ištartas žodis ir idėja tampa realybe Jam panorėjus. Jis vienintelis visatos Kūrėjas – Priežastis visko kas gera. Dievas mus pakvietė ne vergystei bet bendradarbiavimui tampant Dievo vaiku, bičiuliu – dalintis kūrybine galia, ir kaip būdinga tik asmeniui, išreikšti abipusę dvasinę Meilę.
Dangau? O tu gali ka nors savo zodziais parasyti? Ar copy-paste is kurio nors klerikalinio puslapio yra viskas ka sugebi? Jeigu turi savo minciu, parasyk, o jeigu ne, tai duok mums nuoroda, mes patys paskaitysime.
Mantas_svecias rašė:
Komentuodamas aš nenaudoju būdo Copy/Paste. Tiesa kad gilinuos, skaitau ir formuojuosi Katalikų Bažnyčios palaikomais šaltiniais. Iš atminties cituoju ir komentuoju be tiesioginių šaltinių. Džiaugiuosi, jei doktrina neprasilenkia su Tiesa, tada pasiekiu tikslą – liudiju gyvojo Dievo Kelią ir žmogaus galimybes bei teisingą santykį su Juo.
o galetum ir mums suteikti priejima prie KB palaikomu saltiniu? tada mums bus lengviau sekti, ar nedarai dogmatiniu ir metodologiniu klaidu interpretuodamas doktrina; tai reikalaus is taves didesnes atsakomybes ir susikaupimo, tu dar geriau isigilinsi i Doktrina
Aura101 rašė:
sutinku, kad jei pasaulietine valdzia nepadeda, dedi viltis i kazka auksciau. sutinku ir su tuo, kad religija gali buti masiu valdymo irankiu. taciau nesutinku su tuo, kad skurdziau gyvenantys zmones nera nuosirdesni uz turtingesnius. taip tikrai yra. visi vienijami vienos problemos, budami panasios socialines padeties, solidarizuojasi.
Mantas_svecias rašė:
Na duosiu labai svarbius Katalikų Bažnyčios šaltinius. Yra ir kitų kurių aš negaliu duoti, nes jie yra – studijų konspektai. Mano pasaulėžiūra derinasi prie viso, ką įsigilinau ir skaičiau. Neišmokau mintinai, bet jie turi didžiausią įtaką į mano pasaulėžiūrą, pasaulėjautą, vertybes ir troškimus…
http://www.biblija.lt/ Biblija internete paieška pagal nuorodas ir žodžius.
http://www.katalikai.lt/index.php?id=35 Internetinis Katalikų Bažnyčios puslapis. Gyvenimo pulsas. Aktualūs šaltiniai, žinios.
http://www.katekizmas.lt/ Didysis Katalikų Bažnyčios katekizmas
http://www.katalikai.lt/files/File/reklama/compendium_reklama_1-24.pdf Katalikų Bažnyčios katekizmo santrauka
http://www.lcn.lt/b_dokumentai/vatikano_2s/ II Vatikano susirinkimo dokumentai