Labas visiems 😐 Galvojau viskas taip ir baigsis, bet visgi susibendravom, susirašinėjom, kartais susitikdavom, išsiskiriant apsikabindavom, kartais ir bučkį pakšteldavom. O man tokie santykiai labai dviprasmiški atrodo. Nei pora, nei draugai. Po kurio laiko užsiminiau jai, jog man ji patinka labiau nei draugė. Nesitikėjau kažkokio "super" atsako, tai tąkart viskas tuo ir baigėsi. Ir iki dabar nežinau, ar susimoviau. Visai neseniai vėl kartu šventėm ir vėl baigėsi tuo, kad bučiavomės. Toks "tūsų bičo" statusas netenkina manęs.. Norėčiau kažko daugiau. Bėda tame, kad už ~2 mėnesių ji išvažiuoja, visam, gyventi į užsienį ir tai sužinojau tik prieš keletą dienų. Nežinau kaip elgtis toliau.. Rodyt daugiau dėmesio, ar tiesiog palikt viską taip kaip yra ir galbūt su laiku pasistengti viską pamiršt. Galbūt temos pavadinimui konkretumo trūksta. Tikiuosi ne vien dominuojančios vaikinų nuomonės ar tiesmukų atsakymų "pasikalbėk su ja", įdomu, kaip jūs pasielgtumėt tokioj situacijoj..
11 thoughts on “Dilema”
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.
Palikt viską taip kaip yra ir galbūt su laiku pasistengti viską pamiršt.
Bet nesinori taip visko palikt. Ji protinga, faina, miela, graži, daug kuo besidominti.. Mažai tokių, tas ir susuko man galvą.
Brolau, mudu panašioj situacijoj. Mano širdies dama išskrenda iš Lietuvėlės liepos vidury. Aš us ja pradėjau draugaut kažkur Vasario pabaigoj. Ir tik tada kai supratau, jog šis žmogus yra man be galo įdomus ir man tiesiog fainai su juo leist laiką, sužinojau jog jos nebus čia greit.
Tad teko galvot. Ar verta pradėt santykius, kai jie trūks porą mėnesių (tada tiap galvojau). Bet nusprendžiau, kad geriau tai bus tikrai šviesūs 5 mėnesiai mano gyvenime, negu mėnesiai graužaties, kodėl aš to nepadariau.
Tai va, dabar bendraujam nuostabiai, geriau ir būt negali. Po to kai ji išvažiuoja, susitarėm, jog aš ją aplankysiu, pagyvensiu pas ją. Pabūsiu šioks toks ramstis jai naujoj šaly, turės kam pasipasakot.
Tad tikrai siūlau tiesiog bendraut ir negalvot apie tai, kad jos nebebus. Padaryk jai geriausius 2 mėnesius jos gyvenime, tu sugebėsi 😉
O aš kaip tik manau, kad nereikia sunkint situacijos. Taip, gal ji ir nuostabi, bet nu kiekvienas žino, kaip skaudu yra skyrybos ir kaip sunku yra atsirišt nuo viens kito. Tai kam kankint ir save ir ją? Manau ji todėl ir nesileidžia, nes puikiai supranta kokia situacija. Geriau paturėk ją kaip draugę tą porą mėnesių.
Yra dar viena pasirinkimo galimybė – važiuoti paskuj ją 😮 ..stogas konkrečiai pavažiavęs
Nemanau, kad vaziuosi paskui ja 🙂
Taip, geriau klausyk mūsų nuomonių [-( Nepakeičiamų nėra.
kraken rašė:
Atrodo, visgi teks bandyt su ja pasikalbėt..
Nesamone viska mesti ir atsiriboti… Beto visko buna gal neisvaziuos, buna stebuklu… Ps. man taip buvo kai drauge turejo isvaziuot uz 2men. praejo tie 2men ir jau 4 men ir nieko dar lt 😀
Kažin kokie stebuklai gali vykti, kai jau baldus vežasi :- Na bet ne pasaulio pabaiga