Tai… norejau pasiklausti jusu nuomones del situacijos , kuri istiko mane. Susipazinau su viena mergina viskas buvo idealu… 3-4 savaites bendravom … o poto prasidejo visokie buciniai , glamones… nu nes is pradziu as jai patikau ir ji man labai patiko…. poto draugavom… gal pora savaiciu ir po tiek laiko ji pradejo sakyt kad abejoja savo jausmais… o praejus dar kaskiek laiko isvis… sako kad patinku jai kaip draugas… o as atrodo isimylejau… jei imanoma mano amziuje… truksta jos ir t.t. zdz… man 17 jai 16… tai norejau paklausti ar apsimoka man puoseleti viltis .. ir stengtis jos siekti … ar ne??
4 thoughts on “Išblėso jausmai”
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.
Manau ne, nes tai tipine situacija kai isblesta jausmai.
Neskaitant to, kad pasisavinai mano genialuji paties sugalvoja nick’a, as tau padesiu.
Buvo panasi situacija. Dabar su tuom zmogum esam geriausi draugai, viskuo galim pasidalint manau. Abudu zinome ir matyt prisimename, kad kazkada mus siejo grazi draugyste (bent jau as taip manau, nes nesikalbam apie tai). Esme, kad tikrai neverta ten kazka skirtis del to, arba versti ja kad tu jai patiktum. Bendraukit nemaziau, bukit salia. Bet damn, ne kaip vaikinas ir mergina, bus sunku pirma, bet veliau, viskas bus chiki ;). Pamatysi, tau jos netruks, tik nesusikompleksuok ir nemanyk, kad jai tapai neidomus, arba kazkoks tolimesnis zmogus, nei buvai.
as tavim tikiu vyre !
wiskas bus chiki tj mes liksim draugai? tj turejai omeni? ;D nes draugais likt as maziausiai noriu… o del to bendravimo… daug bendruajam , bet netiek kiek anksciau… matyt , del to nes nebejaucia ji man nieko. o stengtis as stengsiuos ir darysi uwiska kad ji butu mano 🙂
Someone rašė:
Būtent tai ir prieštarauja bent jau mano meilės sampratai, nes meilė yra dovanojama, jos neįmanoma užsitarnaut. Ir mano nuomone, jeigu kažką myli, tai net nereikia tikėtis atsaklo į savo jausmus. tau jų tiesiog nereikia. Jeigu myli-mylėk, kam reikalaut to paties? Aišku, tai nėra tiesioginis reikalavimas ar prašymas, bet still. Gal aš koks romantikas, arba mano supratimas šiek tiek susimuša su realybe, bet aš manau, jog kai myli- tu tiesiog dėkingas esi už tai.
Pavyzdžiui kai žmogus myli gamtą, arba mamą, jis nesitiki atsako, tu tiesiog myli tai ir esi dėkingas už tai, kad tai egzistuoja. Aghm, galima sakyt, kad šios meilės skiriasi, bet meilė yra aukščiausias ir nekompromisinis jausmas. Nėra kažko tarp.
Taip, kad arba ji tua tiesiog patinka ir tu nori glamoniu arba meilė neegzistuoja 😉