Sunku čia rašyti, bet esu visiškai susimakalavusi savam gyvenime. Atsiprašau, jei padrikai parašysiu, bet mintys laksto nuo vienos į kitą. Taigi, mano gyvenime sugebėjo atsirasti naujas vyras – jis man labai patinka, aš jam taipogi patinku. Jis dabar draugės neturi, o aš gyvenu su savo draugu kurį taipogi vis dar myliu, bet jis jau pradėjo nujausti, kad kažkas vyksta. Nežinau ką daryti, juokingiausia, kad jie abu labai panašūs – charakteriu ir išvaizda. Bijau padaryti didžiulę klaidą, stengiuosi laikytis, bet labai sunku. Stengiuosi viską išlaikyti ramiai iki kol baigsis sesija, kai galbūt mintys susidėlios į vietas ir priimsiu protingą sprendimą. Pati galvoju, kad galbūt išsikrausčiau gyventi su savo draugu per anksti, man 20 metų o aš jau gyvenu ganėtinai šeimynišką gyvenimą… Kaip priimti protingą sprendimą, nes stogas važiuoja ne tik nuo mokslų bet ir nuo meilės/nežinios.
22 thoughts on “Įsimylėjau (?) kitą”
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.
Vistiek gi turi linkti sirdis ar ten ar ten?
Beabejo, naujas suteikia daugiau siurpuliuku ir adrenalino, nes tai NAUJA. Manau, jei tau tikrai atrodo, kad myli antraji tai nemanau, kad kas nors bus is tavo senuju santykiu.
Siaip tu jauna. Ir neturetum bijoti keisti. Jei ne naujasis tai bus dar ir treciasis.
Man buvo irgi kai stovejau ant tokios pasirinkimo ribos, tik man buvo lengviau, nes su senaja meile buvo daug nuoskaudu ir problemu. Pasirinkau nauja, kartais gailiuos, kartais ne. Bet vat kaip tik cia nesenai nemazai susirasinejau su senaja meile ir supratau gal dabartinis ir nebus amzinai, bet su senuoju nebutu vistiek nieko iseje…
Žinoma, kad linksta širdis prie naujojo vaikino. Jis man kaip gaivaus oro gūsis, bet protas nepasiduoda, maniškis man nieko nepadarė, mes gyvenam gražiai, draugiškai, jis geras draugas ir aš jį myliu, bet tiesiog man nusibodo toks gyvenimas – mūsų pasimatymai yra namuose po mokslų ir darbų, net į kiną neišeinam dviese, apskritai beveik nieko tokio romantiško ir faino nebedarom, toks jausmas, kad mes vedę 10 metų 😀 ). Na, su juo jaučiuosi 20metė. Plius mes turim daug bendrų temų, panašius gyvenimo tikslus..
Tiesiog, nežinau, spėju jei mes dviese iškentėsim iki Kalėdų (nes jei dabar reiktų kraustytis atgal pas tėvus, man stogas nuvažiuotų visiškai), tai spėju skirsiuosi su saviškiu, nors ir labai sunku bus…
Na, matau viena tikrai priezasti kas gali jus isskirti tai jo noras grizti i LT. Cia svarus reikaliukas.
Zinok, nuobodybe visad prasideda kai pradedi kartu gyventi 🙂
Na, jis zyst apie tai pradėjo prieš kelis mėnesius, bet tuo metu dar to kito net nebuvo mano gyvenime. Iš tiesų, dabar galvoju kad tai būtent ir būtų išskyrę mus, žinoma, ne taip greitai.
Aš tiesiog esu toks žmogus, atrodė nereali įdėja išeiti gyventi su saviškiu, bet dabar galvoju kad mums reikėjo bent metus ar dvejus palaukt.
Šiandien su naujuoju einam pavakarieniaut, laukiu nesulaukiu ;;)
as tai uz senaji…nes su nauju pabusi menesi ir dar pamatysi kad nieko nesigauna….meile ir draugyste yra viskas ko reikia…na aisku del lietuvos tai cia jau problema
Kiek imanoma pratemk su naujuoju, bandyk pazinti ir pamatysi blogasias savybes…
Dauguma naujų pažinčių iš pirmo žvilgsnio atrodo saldžios, nemanau, kad reiktų taip neapdairiai skirtis 🙂
Na, po vakar įvykių galiu pasakyti, kad 99% skiriuosi su savo dabartiniu draugu. Pasilikau miegoti pas "naująjį". Tik miegoti, nieko daugiau 🙂
Parasyk kaip sekes.
Beje, kiek laiko bendraujat su naujuoju vaikinu? 🙂
Ceibhfhionn rašė:
gerai kad parasei jog tau 20m., nes maniau kad kokie 16… Karoc darai klaida, o pritarima tam gauni is tokiu pat forumieciu mergu, kurios pacios pasimetusios savo santykiuose, ir tai nereiskia, kad ir tau reikia eiti ju keliu… Juk ir taip aisku, kad visad yra smagiau ir geriau su naujuoju, KOL JIS NAUJAS!!! Senasis tau istikimas, myli tave, gerbia, ko gi daugiau reikia? jei nuobodu ir pan., bandykit kazka kartu idomaus veikti o ne eiti lengviausiu keliu pas kita…manai su situo visad bus siurpuliukai ir pan.??? Suauk!!!
Aguras, nežinau ko tu čia taip nervuojiesi. Esmė ne šiurpuliukuose, esmė tame, kad su nauju draugu aš turiu daugiau bendro nei su savo dabartiniu. Pas mus problema su Lietuva-Airija jau beveik pusę metų rutuliavosi. Šiandien jis turėjo parskrist, bet dėl oro sąlygų skrydis atšauktas, tai kai paskambino jis man, atrodė, kad laimingiausias žmogus pasaulyje aka "aš dar negrįžtu". Aš jau pati nujaučiu, kad jis ilgai nebetemps Airijoje ir važiuos namo. Ar nuobodu su juo? Taip – nuobodu, ir ką, tu manai aš nebandžiau kažko daryti? Bandžiau, bet jo mėgstamiausi užsiėmimai yra pareiti namo, pavalgyti ir su xbox’u savo žaist :).
Ceibhfhionn rašė:
Išsiskyriau su saviškiu ir po truputį reikalai rutuliuojasi su naujuoju. Niekur neskubame, tiesiog leidžiame laiką kartu, vienas kito kompanijoje :).
Kaip regavo senasis?
Nu bet tai jomajo, nera realiu draugu, su kuriais galetum apie tai pasikalbet ? O tai tokius santykius tiesiog mest i foruma – tebunie tai mano "kvailas" poziuris, bet niekad nesuprasiu, kam det kazka asmenisko i foruma, kur gali skaityt visi ir realiai jiems yra px kaip tau gausis – ta prasme, jog jiems nuo to kaip tu pasielgsi nieko nebus. Siaip ar taip, sekmes su tuo naujuojiu – parasyk po pusmecio ar daugiau kaip einas, ar nebus vel kad "jau viskas atsibode ir pan" ir atsiras naujas "naujasis". Nepagalvok, jog smerkiu – tikrai ne. Tik sakau, kad jei leidai jau karta santykiuose isivyrauti monotonijai, tai bent dabar pasistenk kad to nebutu.
Cia jos nepazysta niekas ir nemanau, kad cia labai kazkas toookio ko butu galima gedytis…
O kas sako, jog cia kas gedingo ?
O ka norejai pasakyt rasydamas posta pries tai?
Na jei tu nesupratai, gal supras kas kitas ;p
Pinky, labai ramiai sureagavo. Atsisėdom ir pasišnekėjom, pasisakėm ką galvojam apie mūsų ateity ir jis pasakė, kad Airijoje jokiu būdu nepasiliks, nes jis čia neranda savo vietos. Buvo ašarų, bet jis žino, kad į Lietuvą aš tikrai nežadu grįžti, nes man Lietuvoje būtų tokia pati situacija kaip ir jam Airijoje, aš šioje šalyje jau 7 metai, čia mano namai. Pasakiau, kad yra vaikinas kuris man patinka, išklausinėjo kas jis toks, ar kas nors įvyko – bet kol su saviškiu neišsiaiškinau ir neišsiskyriau, nieko ir nevyko (išskyrus pokalbius, susitikimus, kiną – apie bučiavimasį ar seksą nebuvo nė kalbos), nes nesu žmogus kuris galėtų išdavinėti savo draugą, tuo labiau kai ir "kitas" žinojo, kad turiu vaikiną.
Kas įvyko – mano dabar jau eks, tvarkosi popierius, toliau jis mokysis nuotoliniu būdu ir skraidys į Airiją per sesijas ty du kartus į metus, atsiskaityti savo darbų, nes mokslų mesti jis nežada ir jis grįžta į Lietuvą :), nes nuobodžiavimas būtent dėl tos šeimyniškos rutinos ir atsirado.
tam ir yra sitas forumas, viskas cia normaliai.