Tikriausiai visiems jau nusibodo tokios temos, bet tikrai prasau padeti susigaudyt.
Pirmiausia isklausykit isorija:
Pamilau savo klasioka, o jis mane, po puse metu sisirasinejimu ir taip tokiu bendravimu ivairiuose renginiuose, mes pradejom draugausi kaip pora. Viskas buvo taip kukliai apie puse metu, po to truputi pradejom i buciniuos ir iglamones isijaust. Man jis tikrai patiko ir nzn manu tikrai buvau ji isimylejus, bet po metu draugystes susipykom ir issiskyrem. kadangi dar buvom klasiokai, vienas kita matem kasdien, kelis kartus bandeme taikytis, bet viskas baigdavosi tik vienas kito izeidinejimais ir pan. Labai sunkiai visa tai isgyvenau. jau vien tai kai teko ji matyti taip gerai sutariaunt su kitom merginom (seniau jis su jom beveik nebendraudavo). po pusemecio (5men) kai jau atrodo buvau susitaikius su ta mintim, kad jis manes nebemyli ir kad uzteks man matyti ji besisypsnti mokykloje (net jei bus skaudu ji matyti su kitom), jis vel pradejo rodyti man demesi. gerai, as ji "priemiau atgal" nors nesakaiu kad ji myliu, o jis karts nuo karto tai dar pasakydavo. bendravom kaip ir aknsciau. Man jis tikrai patiko, nuosirdziai ji mylejau. susitaikem pries pavasari, o si rudeni (si rudieni jis perejo i kita mokykla, mano sesers rekomenduojamas, nes ten yra gersne mokytoja nebu musu mokykloj vienos pamokos, kurios jam lb reiks ateity) kartais taip apimdavo noras jam pasakyti kad ji myliu, bet galvojau pasiliksiu tuos mielus zodzius jo gimtadieniu, ziemos pradioj. jis net karta tai isprovokavo mane pasakyti, bet abu supratom kad tai "nesiskaito". ir ne karta jis sakydavo "tikiuosi kad ateity tai pasakysiu", kad tiki jok as taip jauciu. Bet dabar atrodo viskas… viskas isbleso. nebezinau ka daryti, man jis TIKRAI patinka, bet… myliu? nezinau. Zinau tai kad jei jis vel iseitu is mano gyvenimo man butu sunku, man jo reikia, man jis patinka, patinka buti salia jo, bet… kar ta meile kaip anksciau? 🙁
11 thoughts on “Ar verta laukti?”
Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.
Speju, pagal viska, kad esat labai jauni.
Tai vat paklausyk senos tarkos…
Zinai kiek dar bus tu bernu? Dar kol baigsi mokykla, kol studijuosi ir veliau… Ju dar pasikeis ne vienas. Ir vel atrodys, kad myli, kad negali, bet tai bredas. Nera nepakeiciamu. Meile ateina ir iseina.
Nezinai ar myli, bet patinka buti su juo? Tai ir buk!!! O jei kazkas netinka tai palik. Pasirinkimas paprastas. Cia tau paprasciausias prisirisimas. Gyvenk ir dziaukis akimirkomis, kurios dziugina, o kai nebedziugins tai paliksi. Gyvenimas ziaurus, bet labai paprastas ir aiskus.
Sekmes.
Pinky, kiek jums metu? 😀
na as tai patarciau nelaukti… nors pats savo drauge matau tik savaitgaliais,nes skiria apie230km na o savaitgali atstumas sumazieja iki100km. tai labai nervina,nes man reikia jos….. ;;)
mums po 17metu. Svarbiausia tai kad kai bunam kartu viskas baigiasi glamonemis ir pan. ir apskritai dazniausiai as siulau susitikti nei jis man :ymsigh:
Nenoriu jo skaudint, ar saves ji palikdama… ;(
…bet as nenoriu jo palikti, man jis tikrai lb brangus,neistverciau jei pamatyciau ji su kita… o gal as tiesiog uzmirsau kaip tas jausmas apibudinamas? ka jis reiskia?
tonto rašė:
nes neisivaizduoju ar tikrai tas jausmas dar yra ir ar jis dar kada beatsiras
Pati kartais galvoju ar JIs mane myli, o gal tik buna tik del malonumu, nors nzn nei ka galvoti
Man atrodo tau lengva depresijos forma 🙂
na, aciu. tikiuosi kad praeis 🙂
praeis, visada praeina, o is sito kada nors pasijuoksi 😉
Ir labai skardziai 😀