Melavimas antrai pusei

Sveiki, noreciau papasakoti savo istorija.. Apie mane ir mano drauga, labai lauksiu jusu patarimu, nes jau viena to pakelti nebegaliu. Sutikau nuostabu vaikina, zmogu, drauga. Tiesiog nuostabia asmenybe, jis man neiskart patiko, bet galiausiai jam atiteko mano sirdis prabuvome nemazai laiko kartu, viskas budavo kaip ir gerai isskyrus tie nuolatiniai pykciai. Niekada jis ant manes nepyko nors ir pati budavau kalta jis nenorejo manes prarasti, zinojau kad as jam esu labai svarbi ir galvojau, kad galiu gyventi ir be jo. Bet labai stipriai klydau.. Man isdalies budavo gera matyti kai jis kankinasi kai mes susipykdavom, taip patenkindavau savo ego. Bet juk taip visada nesitese, viena diena supykau ant jo eilini kart del nieko, aprekiau ji, laukiau kada jis atsiprasys ir vel lys prie manes. Bet taip sykart nebuvo.. Jo kantrybe truko ir man neberase, nebeskambino, nebeidavo su gelem pas mane ir t.t Del to pasijauciau labai blogai supratau kaip man jo reikia ir ka as darau su juo. Atsiprasiau jo, pasakiau kaip myliu, bet jam jau buvo nesvarbu jis negalejo paziureti man i akis negalejo man atleisti. Jam jau buvo per sunku… As kiekviena diena vis meginau, nugalejau savo principus ir meginau sugrazinti pati nuostabiausia zmogu mano gyvenime.. Nieko man neisejo.. Bet nebuciau intrigante ir paskutine kvaile, pasakiau jam kad laukiuosi, tam kad jis gryztu pas mane.. Jis nenorejo vaiko, bent jau dabar, kadangi jis tures isvaziuot i kariuomine,pasakiau jam kad yra daug kalbos ir susitikom. Pradejau viska kurti, kad as nescia ir t.t jis labai susinervavo patikejo manim.. Tada dar jis manim pasitikejo ir neviskas taip blogai atrode kaip dabar.. Jis pasake, kad as per jauna, as pasakiau kad pasidarysiu aborta jis sutiko, ta visa vakara snekejom pasakiau kad ji myliu ir visa kita. Susitaikem, bet jis nebebuvo toks kaip anksciau, gal del to kad kai buvom susipyke buvo kelius kartus su kita susitikes? Nezinau, bet dabar jis virto kitu zmogumi.. Nebebuvo jau kaip anksciau.. viskas buvo kitaip.. pasakiau jam kad pasidarysiu, jis norejo mane palydeti bet as neleidau jam.. pasakiau kad pasidariau jis patikejo ir sake kad visada bus su manim, kartais jis budavo kaip seniau, bet jauciau kad as jam vis maziau reikalinga.. Susipykome vel, man reikejo jo, bet as negalejau prie jo lyst, jau geriau man buvo melu susigrazinti ji. Pasakiau, kad nepasidariau aborto, jis paluzo.. as sakiau kad auginsiu vaika, jis sake kad dar turesim mes vaiku bet veliau, nes nera kur vaika auginti ir is ko ji rengti. Jis manes maldavo kad pasidaryciau, as jam saltai sakydavau ne. Ir matydavau ji visiskai palauzta. Jis manes prase sake, kad manes nebepazysta, kad jis myli senaja mane, bet juk as nei kiek nepasikeiciau.. Pasakiau kad pasidariau, jis nebepasitikejo manimi visiskai, liepe man jam tai irodyt.. sakiau kad irodysiu, bet kazkodel norejau padaryti taip kad jis kankintus, net nezinau kas uzejo man, man reikejo kad jis manes siektu, kad jis liudetu ir verktu del manes.. Tada mano sesuo pasake kad as net nebuvau poliklinikoje, jog gulejau lovoje ir miegojau.. As ji palikau, vel sakiau kad auginsiu vaika ir man jo nebereikia.Jis man sakydavo nuostabius zodzius kad myli mane tokia kaip seniau, kad man reikia pasikeist.. 2savaites tada jis nuo manes neatstojo.. Prase susitikt, susitikom.. Susitaikiau su juo, o kita diena vel "pasidariau" aborta.. viskas buvo savo vietose bet ir vel buvom susipyke 4 kartus ir vis susitaikydavome, pasakiau kad vaiko jau nebera, bet vistiek pykciu buvo, del nesamoniu, nes jis pasikeite.. Buvom susitike uzvakar kaip draugai pasnekejom, jis pasake kaip jam sunku, kad jis mane nuosirdziai myli kokia as buvau ir jis neistenge manes pakeisti, kad jam per sunku.. O juk vakar buvo mano gimtadienis ir prasiau jo jog paskutini karta pabutu su manimi… Susirinko 5 artimiausi draugai, kokias 5valandas nieko nesnekejom, o poto pradejom jsi prase, kad pasikeisciau kad siekciau kazko gyvenime ir niekeno taip daugiau nebeskaudinciau.. Kalbejom apie viska, jis turejo isvaziuoti 12valanda nes jam reikejo anksti keltis ryte, bet mes pabuvom iki puses 5 jis pats to norejo, norejo kad kaip graziai prasidejo kad ir graziai pasibaigtu.. jis sake kad isvaziuos 4 as ji apkabinau ir verkiau, jis man dar daug moralu pasake.. kuriuos atsiminsiu visa gyvenima ir tada jis paleiido mane ir pasake kad jam jau laikas, nusisukusi nuo jo verkiau taip nuosirdziai nes nesitikejau kad taip pabaiga… Gailiuosi del savo klaidu, draugai ragino ji kad jis vaziuotu i namus nes juk jam po valandos i darba. jis apsirenge as atsiguliau i lova verkiau, jis atejo sako iki net nekrustelejau tada vel pakartojo, o as i ji net negalejau paziuret.. Visi sake kad jis nenorejo iseit, bet kai jis isejo verkiau iki pacio ryto puiki gimtadienio dovana sau pasidovanojau.. dabar nebezinau ka daryti man, nebegaliu nustot verkusi, kaltinti save.. Pirma kart gyvenime sutikau toki nuostabu zmogu ir pirma kart gyvenime tikrai pajutau kas yra meile..