Ilgai mąsčiau nuo ko pradėt šią temą , kad suprastumėt situaciją ir galbūt patartumėte. Idomu tiek merginų tiek vaikinų nuomonė, galbūt aš paprasčiausiai nesuprantu vaikinų ir darau iš to katastrofą? Aš be proto įsimylėjusi ir esu visiškoj nevilty dėl vaikino elgesio. Santykių pradžioje viskas idealu, gražūs žodžiai, dėmesys, jaučiausi tikrai kad jam rūpiu, domėjosi mano reikalais ir pan. na kaip normaliuose santykiuose. Sakyčiau būtų ištikusi santykių krizė kada išdraugauji ten kelis metus ar kai esi susituokęs, tačiau mano atvejis visai netoks. Internetu bendravome šešis mėnesius kol galiausiai susitikom, nuo to karto negalėjom išsiskirt nė minutei, tiesiog skraidžiau padebesiais, jo šypsena mane padarydavo laimingiausią. Jis taip pat man kartodavo ir parodydavo elgesiu kad jam esu svarbi, kad nori su manim būti, kad su manim jaučiasi savimi be galo nuostabu ir bla bla…taip buvo du mėnėsius. Tačiau dabar, gal kelios savaitės kaip aš jo neatpažystu. Jis visiškai pasikeitė ir vis suku galvą kas galėjo jį pakeist, nes nieko tokio neįvyko. Pasidarė šaltas kaip akmuo, neberodo jokio dėmesio, net sms neparašydavo, ką kalbėt apie siūlimus susitikt, tai jam egzai tai runktynės. Na supratau kelis kartus nieko nepriekaištavau. Tačiau kai jau tapo visiškas ignoravimas į mano sms nebeiškenčiau, pradėjau skųstis kad aš tau nerūpiu, kas atsitiko kad šitaip elgiesi ir pan, gal turi problemų išsipasakok, o jis-aš pats susitvarkysiu, nepulk manęs.Jis man visiškai nieko nepasakoja tai ką man galvoti? Klausiu, gal susiradai kitą? Jis- net nekalbėk tokių nesąmonių, pasitikėk manim.Po kiek laiko papasakojo, kad turėjo problemų su kažkokiais mafiozais bet dabar jau viskas sutvarkyta. Kalba užuominomis. Visiškai nustojo man rašyti. Gerai, sakau nepristosiu prie jo, pasiilgs, parašys, pasiūlys susitikt. Kur tau. Kažkada minėjo kad nemėgsta visų šitų susirašinėjimų ir pan, bet c’mon šešis mėnesius bendravo tik virtualiai iki paryčių sėdėdavom. Vakar parašiau kaip einas ir pan, numykė kažką, kai pasiūliau susitikt nieko. absoliučiai. Nebeiškenčiau, labai susinervinau, parašiau kad nebegaliu taip kaskart viena stengtis palaikyt normalius santykius, jei net minutės neranda man laiko. Kai parašau jam vos ne gal baikim visa tai jis man atrėžia kas čia per ultimatumai, nebesvaik, ką nori palikt ir pan? Visiškai nesuprantu kas vyksta… Aš jo klausiu, jis man apie orą pradeda pasakot nu tai wtf? Kaip man elgtis, man dzin būtų jei jis man nerūpėtų, bet rūpi, labai, jo bėdos-mano bėdos, bet deja jis man nk nesako, draugų jo nepažystu negaliu nk kito paklaust…Ir kankinuosi taip nežinioje ir laukime… Parašys man ar nebe.
30 thoughts on “Atšalęs, keistas vaikino elgesys, ignoravimas”
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.
Baigėsi jausmai. Taip būna. Ir labai dažnai. Nieko čia nepakeisi – patikėk. Vienintelis būdas bandyt jį paveikti tai palik jį. Duodu 70% kad jis norės grįžti. Bet vėl neilgam…
Aišku, nėra tai super situacija, tu čia dar gerai laikais. Kadangi atstovauju vaikinų pusę, tai pasakysiu štai ką :
Myli tu jį- myli. myli jis tave- myli. (bent jau taip sako.) Tu juk juo tiki, pasitiki ir tikrai neabejosi. Palauk, nedaryk nieko. Sunku jam, prašo pastovėt nuošaly- padaryk taip, bent jau neteks kaltint savęs, jei kas.
Gal tikrai kas atsitiko ? Na, žinai, jis juk neignoruotų tiesiog tavęs, tai nesąmonė, tuo labiau, kad jeigu tu jam rašinėjai dažnai. Galiu pasakyt tiksliai- kiekvienas žmogus pastebi kito žmogaus pastangas. Ir jeigu tarp jūsų yra kažkas, jis tai įvertins.
Aišku. Jeigu jis nesėdi ten su draugeliais ir nekikena iš tavęs vakarais garaže arba su kokia panike sienamiesty 😉
bet jei būtų atšalę tie jausmai kodėl jis nenori skirtis? Aš taip ir darau, laukiu, ir kankinuos, nes matau kad sėdi prisijungęs tiek skype tiek fb o man nieko nepraneša,nesako. Jau verčiau imtų ir pasakytų ok atsibodai skiriamės, tai bent žinočiau, pasinervuočiau savaitę ir stengčiaus pamiršt o dabar? Nemanau kad jis toks bailys, gal nenori skaudint manęs. Dar vienas pastebėjimas, jis 1.5m yra jaunesnis. Jis abiturientas aš antrakursė. Susipažįstant tikrai nesijautė to skirtumo, iš bendravimo lyg suaugęs normalus vaikinas o ne mokyklinukas. Žinau galbūt aš iš jo reikalvau per daug to dėmesio, man jau norisi šilumos, rimtų santykių o ne susitikimo kartą į savaitę ir šalam balam. Gal aš jam per niurzga kokia pasidariau ir tiesiog ignoruoja tipo kol praeis man audros. ech visokios kvailos mintys lenda į galvą. Bet aš nebenoriu žemintis, nes tikrai jaučiuosi kaip kvaiša, vos ne prašau kad man ką pasakytų, stengiuosi viena. Bet nujaučiu jei tik man parašytų aš iš tos laimės ir atleisčiau ir pulčiau į glėbį. Pati savęs neatpažystu, turbūt niekada taip nebuvau isimylėjusi nes aš su vaikinais elgdavaus taip kaip jis su manim dabar. Pasitvirtina tas kad viskas gryžta bumerangu :-s
palik ji…nebera jausmus..skirtis bijo..
100%, kad jis nebemyli taves, o skirtis bijo del kazkokiu priezasciu. Gal bijos kitos nerasias, gal bijo, kad gali suklysti.
Bet faktas, kad jam dzin ant taves ir nera cia jokiu jo asmeniniu bedu, jei turetu jis problemu kaip tik tada norisi paguodos, kompanijos, kazko silto ir tikro. Gal jis kita isimylejo. Nezinia.
But isdidi ir palik ji. ZInau, kad sunku kai esi isikliopinus, bet nieko cia nebesigaus jums.
Nereikia taip list prie jo, apipilt demesiu. Sioj situacijoj nuo to, ko gero, tik blogiau bus.
Nu blyn, lygiai tokioje pacioje situacijoje esu. Dabar suprantu, kodel vyrai taip musu nemegsta, kai mes jiems aiskinam ir skiriam demesio. Geriau patyleti ir nusispjauti i ju problemas. As ir su vaikinu susitinku karta i savaite, jis siaubingai pyksta, kad keliu pavydo scenas. jis su draugais eina su visur, o su manim ne. Aplamai vyrai bijo protingu ir issilavinusiu moteru. Todel renkasi "tustutes’. O po to sako, kad patinka paprastos merginos. Turbut jie nesupranta, kas yra paprastumas. Jie galvoja, kad lengvai uzlaus paprastas merginas link sekso. Jie nesuopranta, kas yra meile, svelnumas, intymus santykiai bei isipareigojimas. Jie galvoja, kad mes esam jiems daiktai, jie nezino, kas yra isipareigojimas ir kaip sunku mums, kai mes nematom ju. Daznai apsipykstu su vaikinu, zinojau, jog jis naudojasi mano svelnumu ir rupestingumu, turbut nepatyre is savo seimos rato ir nezino, kas yra stiprus rysys tarp zmoniu. Svarbiausia tureti su tokiais vaikinais kantrybes. Na reikia pailseti kazkiek vienas nuo kito kol negyvenat kartu. Svarbiausia tiketi, kad viskas bus gerai. Aciu Dievui, man praejo depresija issiverkiau. Dazniausiai vyrai savo jausmus islieja gerdami alkoholi, o po to mes jiems reikalingi tik seksui.
panikė rašė:
Wtf..taip iseina kad vyrai isvis kaazkokios egoistiskos bejausmes kiaules,kuriom rupi tik seksas ir alkoholis? 😮
Na vaikinais nusivyliau visiškai, bet aš esu rami dėl vieno, kad tas asilas sexo iš manęs nespėjo gaut 🙂
:babatuke: rašė:
sandrite rašė:
Ačiū 🙂
Šaunuolė. Aukštyn nosį ir pirmyn 😉
panikė rašė:
1.Neklauso? 😀
3.Nemyli,atsipeikek. Mylimo zmogaus niekas nemusa.
4.Mhm..Pagarba is niekur neatsiranda, turi buti jos v e r t a. Kol suprasi kad laizymasis prie savo vaikino akiu su jo draugu,pagarbos tau nedidina tai jos ir nelauk..
:babatuke: rašė:
Nes ex vaikinas buvo nevertas manęs, jis visiškai nemokėjo atskleisti man savo meilės ženklų, viską aš dariau už jį. Kaip dabartinis vaikinas sako, jis slepiasi už kitų nugarų. Tai, dabar džiaugiuosi, kad jį palikau. Nes jis tikrai nebuvo vertas mano meilės. Jam rūpėjo nepilnametes pakabinti. O ką jau kalbėti apie jo tėvus, kosmonautai kažkokie kaip ir jis.
Panike, savo žodžiais parodai, kad pati nelabai daug pagarbos jauti 🙂
Na jei grįžtant prie mano temos tai šiandien neištvėriau, parašiau jam normalią sms kad esu verta bent paaiškinimo, kad kas buvo netaip kad greit jausmai atšalo ir pan. Tai atrašė taip: su tavim viskas yra labai gerai, esi be galo gera, draugiška, graži, tačiau kai pradėjom dažnai susitikinėt, pats pastebėjau kaip pradėjau rodyt mažiau dėmesio, o pamažu supratau kad esu nepasirengęs rimtiems santykiams, todėl kam kitiems gadint laiką ir jausmus. Aš buvau apšalus, bet supratau viena, kad buvau per naivi ir pasitikėjau juo. Čia mano klaida. Pasimokiau. Man tai pasirodė pernelyg mažvaikiška, toks jo paaiškinimas. Bet jis dar tikrai prisimins mane, ir supras ką praradęs. Nežinau kodėl, bet net paras praėjo, gal todėl kad supratau su kokiu nesubrendėliu buvau susidėjus? #-o
Kai užknisa tokie, kur primeta, jog viskas gerai, o po to galiausiai sugeba išlement, kas jam blogai. Sakytų iškart – abiem pusėm lengviau būtų.
sandrite rašė:
na tai akivaizdu jei jis nepasiruošęs su manimi rimtiems santykiams, vadinasi ne tiek aš jam rūpėjau kaip kad sakė. Bet ir čia vistiek ne mano problema, aš nekalta kad jis nežino ko nori 😀
Ko tu taip pyksti ant jo, juk pati sakei, kad seniau taip pat būdavo tau. Gal šį kart tau jausmai būtų atšalę, tik ne taip greit kaip tau. Be to, labai gražiai atsisveikino su tavim, gal iš pradžių pačiam dar nebuvo viskas aišku, dėl to pradžioje ir vengė tavęs. 🙂
Pyksta, nes nebemyli, o jin vis dar isimylejus.
Visiems taio buna.
Papyks ir praeis.
Nu kažkaip keistas jis elgėsi. Aš taip su mergina elgčiausi tik tada, jei norėčiau su ja likti tik draugais.
P.S. Vaikinai nėra beširdės, bejausmės kiaulės. Jie irgi turi jausmus.
Jei yra jausmai iš vienos pusės tai draugų negali būti. Nebent praėjus kuriam laikui.
Gali, gali, sakau iš patirties ^^
N ataip sutinku gali, bet ne visada. Turi buti protingi zmones, kad palaikyt tokius santykius 🙂
ačiū už jūsų nuomonę, mielieji, audros praeina po truputį, susitaikiau su tuo, dabar stengiuos iš šito įvykio įžvelgti tik pliusus, ir tai padeda, aš laisva ir galiu nevaržomai flirtuoti ir bendrauti su kitais, kas ir padeda užmiršti nelaimingą meilę. Viskas baigta, galim uždaryt šią temą, ir daugiau nebegryžt, į praeitį nesižvalgau ;;)
Banshee rašė:
Kad jo motina tyčiojosi iš manęs, aš su ja mandagiai bendraudavau, o ji mano buvusiam priekaištaudavo.
O tu pati savo buvusiam nepriekaištauji?
boby rašė:
Jokių ryšių neturiu su juo. Ir nenorėčiau jo pamatyti, kur nors gatvėje.