Kai skolos tampa kasdienybės dalimi
Žinot, yra toks keistas jausmas, kai atsibundi vidury nakties ir galvoji apie sąskaitas, kurias reikia apmokėti. Arba kai gauni atlyginimą ir jau iš anksto žinai, kad didžioji dalis išgaruos į įvairius mokėjimus. Skolos – tai tema, apie kurią ne itin mėgstam kalbėti vakarėliuose ar pietų pertraukų metu, bet kuri slypi daugelio mūsų gyvenime kaip tas neprašytas svečias.
Statistika rodo, kad vidutinis lietuvis turi bent vieną aktyvią paskolą – būsto kreditą, vartojimo paskolą ar tiesiog įsiskolinimą artimam žmogui. Ir čia nėra nieko gėdingo. Problema prasideda tada, kai skolos pradeda valdyti mus, o ne mes jas. Kai kiekvienas mėnuo tampa išgyvenimo maratonu, o finansinė laisvė atrodo kaip tolima svajonė, prieinama tik laimingos lemties išrinktiesiems.
Bet štai kas įdomu – iš šitos situacijos galima išbristi. Ne per naktį, ne per stebuklą, bet per apgalvotą planą ir nuoseklumą. Ir ne, nereikia turėti ekonomikos diplomo ar būti matematikos genijumi. Reikia tik noro pakeisti situaciją ir kelių praktinių įrankių.
Kodėl mes apskritai įklimpstam į skolas
Prieš pradedant kalbėti apie sprendimus, verta suprasti, kaip mes čia atsiduriam. Ir ne, ne visada kalti esam mes patys, nors visuomenė mėgsta kaltinti „neprotingą” elgesį su pinigais.
Gyvenimas tiesiog atsitinka. Automobilis sugenda pačiu netinkamiausiu momentu. Dantų gydymas, kurio negalima atidėlioti. Netikėtas atleidimas iš darbo. Kartais skolos atsiranda ne dėl to, kad pirkome dar vieną porą batų, kurių neprireikė, o dėl to, kad gyvenimas mums pateikė sąskaitą, kurios nesitikėjom.
Bet yra ir kita pusė. Gyvename vartojimo visuomenėje, kur kreditas prieinamas greičiau nei kavos puodelis. „Pirkite dabar, mokėkite vėliau” – šis šūkis skamba iš kiekvieno kampo. Socialiniai tinklai pilni žmonių, kurie keliauja, perka, gyvena „svajonių gyvenimą”, ir mes jaučiame spaudimą neatsilikti. Tik niekas nepasakoja, kad už tą Instagram nuotrauką iš Balio galbūt mokama dar trejetą metų.
Dar viena priežastis – finansinio raštingumo trūkumas. Mokykloje mus mokė spręsti lygtis su X ir Y, bet niekas nepaaiškino, kaip veikia palūkanos ar kodėl mokėti tik minimalų kredito kortelės įmoką – pats blogiausias pasirinkimas. Taigi daugelis mūsų mokosi per klaidas, o kai kurios klaidos kainuoja brangiai.
Pirmasis žingsnis: susidoroti su tikrove
Gerai, turim skolas. Dabar kas? Pirmasis ir svarbiausias žingsnis – sustoti ir pažiūrėti tiesiai į situaciją. Žinau, tai gąsdina. Kartais lengviau ignoruoti problemą ir tikėtis, kad ji kažkaip išsispręs pati. Bet ji neišsispręs.
Pasiimkit popieriaus lapą arba atidarykite Excel lentelę (jei draugaujat su kompiuteriu). Užsirašykite visas savo skolas. Visas. Būsto kreditą, automobilio paskolą, vartojimo kreditus, kredito kortelių likučius, įsiskolinimus draugams ar šeimai. Prie kiekvienos skolos užrašykite:
– Bendrą skolos sumą
– Mėnesinį mokėjimą
– Palūkanų normą
– Kada turi būti išmokėta
Taip, tai nemalonu. Kai matai visas sumas sudėtas į vieną vietą, gali pasidaryti bloga. Bet žinot ką? Tai jau pergalė. Nes dabar žinot, su kuo kovojat. Priešas turi veidą ir vardą.
Kitas svarbus dalykas – suprasti savo pajamas ir išlaidas. Kiek tiksliai uždirbat per mėnesį? Kiek išleidžiat ir kam? Čia daugelis žmonių nustebsta. „Kaip taip, kad nelieka pinigų? Gi aš nieko tokio neperkam!” Bet kai pradedi fiksuoti kiekvieną kavą, kiekvieną spontanišką pirkimą, kiekvieną prenumeratą – staiga paaiškėja, kur tie pinigai dingsta.
Strategijos, kurios tikrai veikia
Gerai, turim vaizdą. Dabar reikia plano. Yra keletas patikrintų metodų, kaip tvarkytis su skolom, ir skirtingi metodai tinka skirtingiems žmonėm.
Sniego gniūžtės metodas – tai vienas populiariausių būdų. Idėja paprasta: išsirikiuojat visas skolas nuo mažiausios iki didžiausios. Už visas mokate minimalius mokėjimus, bet už mažiausią skolą mokate kiek tik galite daugiau. Kai ją išmokat – pereinat prie kitos mažiausios. Ir taip toliau.
Kodėl tai veikia? Nes greitai matot rezultatus. Kai po poros mėnesių išmokat pirmą skolą, jautiesi nugalėtoju. Tas psichologinis efektas neįkainojamas. Jis duoda motyvacijos tęsti toliau.
Lavinos metodas – čia šiek tiek kitaip. Rikiuojat skolas pagal palūkanų normą, nuo didžiausios iki mažiausios. Pirmiausia atakuojat tą, kuri turi didžiausias palūkanas. Matematiškai tai efektyviau, nes taupot daugiau pinigų ilgalaikėj perspektyvoj. Bet psichologiškai gali būti sunkiau, ypač jei ta didžiausių palūkanų skola yra ir didžiausia suma.
Kuris metodas geresnis? Tas, kurio laikysitės. Jei jums reikia greitų pergalių motyvacijai – rinkitės sniego gniūžtę. Jei esate racionalūs ir galite kantriai laukti – lavina gali sutaupyti daugiau.
Refinansavimas ir konsolidacija – kartais protingiausia sujungti kelias skolas į vieną su mažesnėm palūkanom. Ypač jei turit kelias kredito korteles su didelėm palūkanom. Bet čia reikia būti atsargiems – nesusikurkite naujos problemos spręsdami seną. Konsolidavę skolas, neprisidarykite naujų.
Kaip rasti pinigų skoloms mokėti
„Viskas gerai,” galvojat, „bet aš ir taip vos galus su galais suvedu. Kur aš rasiu papildomų pinigų?” Suprantu. Bet patikėkit, beveik visada galima rasti.
Pirmiausia – peržiūrėkit savo išlaidas be gailesčio. Tos prenumeratos, kuriomis nebesinaudojat? Atšaukite. Tas sporto klubas, į kurį neinat jau pusmetį? Sustabdykit narystę. Pietūs restorane kiekvieną dieną? Gal galima pasiruošti namuose bent kelis kartus per savaitę?
Ne, aš nesakau, kad turit gyventi kaip vienuolis. Bet laikinai, kol sprendžiat skolų problemą, kai kurie patogumai gali palaukti. Pagalvokite taip – kiekvienas sutaupytas euras yra euras, kuris dirba jūsų naudai, o ne banko.
Papildomi pajamų šaltiniai – šiais laikais yra daugybė būdų užsidirbti papildomai. Laisvalaikio darbai, freelancing’as, dalykų, kurių nebenaudojat, pardavimas. Turit hobį? Gal galima jį paversti papildomų pajamų šaltiniu? Mokate anglų kalbą? Gal galėtumėt korepetituoti vaikus?
Taip, tai reikalauja papildomo laiko ir pastangų. Bet jei rimtai norit išbristi iš skolų, tai investicija į savo ateitį. Ne amžinai – tik tol, kol situacija pagerės.
Psichologinė pusė: kaip nepasiduoti
Štai apie ką mažai kas kalba – skolų grąžinimas yra ne tik matematika, bet ir psichologija. Galite turėti tobulą planą, bet jei neturit tinkamos nuostatos, jis žlugs.
Pirmiausia, būkit realistai. Jei prisiėmėte skolas per kelerius metus, jos neišnyks per du mėnesius. Nustatykite pasiekiamus tikslus. Geriau planuoti išmokėti skolą per dvejus metus ir tai padaryti, nei svajoti apie šešis mėnesius ir pasiduoti po trijų.
Švęskite mažas pergales. Išmokėjot vieną kreditą? Padarykite kažką malonaus sau (bet ne pernelyg brangaus!). Sumažinot bendrą skolą 10%? Tai verta paminėjimo. Šie maži džiaugsmai palaiko motyvaciją.
Kalbėkit apie tai. Tylėjimas apie finansines problemas tik jas didina. Raskite žmogų, kuriam pasitikite – partnerį, draugą, šeimos narį – ir pasidalinkite savo kelione. Jie gali būti jūsų palaikymo sistema, kai norėsis pasiduoti.
Ir dar viena svarbi mintis – nesmerkit savęs. Taip, galbūt priėmėte ne geriausių sprendimų praeity. Kas gi jų nepriima? Svarbu ne tai, kaip čia atsidūrėt, o tai, ką darote dabar.
Kaip nepakliūti atgal į tą pačią duobę
Gerai, tarkime, jūs jau rimtai sumažinot skolas arba net visiškai jas išmokėjot. Sveikinu! Bet dabar prasideda kitas iššūkis – nesugrįžti į senąsias vėžes.
Pirmiausia, sukurkite avarinį fondą. Tai pinigų suma, skirta netikėtoms situacijoms. Idealiu atveju – 3-6 mėnesių išlaidų. Skamba daug? Pradėkite nuo mažiau – net 500-1000 eurų gali būti gelbėjimo ratas, kai sugenda skalbimo mašina ar reikia netikėto remonto.
Kodėl tai svarbu? Nes dažnai į skolas klimpstam būtent dėl netikėtų išlaidų. Jei turit avarinį fondą, jums nereikės griebtis kredito kortelės ar paskolos.
Mokykitės gyventi pagal išgales. Tai nereiškia, kad negalit sau nieko leisti. Bet reiškia, kad pirmiausia apmokat sąskaitas, atidėdat santaupoms, o tada leidžiat tai, kas lieka. Ne atvirkščiai.
Būkit atsargūs su naujais kreditais. Vien tai, kad jums pasiūlo paskolą, nereiškia, kad turit ją imti. Prieš pasirašydami bet kokią sutartį, paklauskite savęs: ar man tikrai to reikia? Ar galiu tai sau leisti? Ar yra alternatyvų?
Ir dar vienas patarimas – mokykitės apie pinigus. Skaitykite knygas, žiūrėkite video, klausykitės podkastų apie asmenines finansus. Kuo daugiau žinot, tuo geresnius sprendimus priimsite.
Kai kelias tampa gyvenimo būdu
Žinot, kas įdomiausia? Daugelis žmonių, kurie išbrido iš skolų, sako, kad tai buvo viena geriausių dalykų, kurie jiems nutiko. Ne pati skolų turėjimo patirtis, žinoma, bet kelionė iš jų.
Nes šis procesas moko daugiau nei tik finansinio valdymo. Jis moko disciplinos, kantrybės, atkaklumų. Moko atsisakyti trumpalaikio malonumo dėl ilgalaikės naudos. Moko vertinti tai, kas tikrai svarbu.
Finansinė laisvė – tai ne apie tai, kad turit milijoną eurų sąskaitoje. Tai apie tai, kad nebijai pažiūrėti į savo banko balansą. Kad gali priimti sprendimus remdamiesi tuo, ko nori, o ne tuo, ko reikalauja skolos. Kad gali miegoti ramiai naktį, negalvodamas apie sąskaitas.
Kelias gali būti ilgas. Bus dienų, kai norėsis pasiduoti. Bus momentų, kai atrodys, kad nepasikeis niekas. Bet kiekvienas sumokėtas euras jus artina prie tikslo. Kiekvienas mėnuo be naujų skolų yra pergalė.
Ir štai kas svarbiausia – pradėti niekad nevėlu. Nesvarbu, ar jums 25, ar 55. Nesvarbu, ar jūsų skolos yra 1000 eurų, ar 100 000. Svarbu pradėti. Šiandien. Dabar.
Nes finansinė laisvė nėra svajonė. Tai pasirinkimas. Jūsų pasirinkimas. Ir jei skaitote šį straipsnį iki galo, vadinasi, jau esate pasiruošę jį padaryti.
