Kai pinigai kalba, o tu nežinai, ką pasirinkti
Sėdi tu namuose, gal kavą geri, gal arbatą, ir staiga supranti – reikia automobilio. Arba naujos įrangos verslui. Gal net buto. Pinigų neužtenka visai sumai, bet yra du keliai: lizingas arba paskola. Ir čia prasideda ta pati amžina dilema, kuri kankina ne vieną lietuvį. Banko darbuotojai šypsosi ir siūlo abu variantus, draugai pataria vienaip, internete rašo kitaip. O tu stovi per vidurį ir galvoji – na ir kaip čia dabar?
Tiesą sakant, nėra vieno teisingo atsakymo, kuris tiktų visiems. Tai kaip klausti, kas geriau – kava ar arbata? Priklauso nuo situacijos, nuo tavo poreikių, nuo to, ką planuoji daryti su tuo daiktu, kurį perki. Bet yra keletas labai konkrečių dalykų, kuriuos verta žinoti prieš priimant sprendimą. Ir ne, aš nesu banko atstovas, kuris dabar bandys tau parduoti kažkokį produktą. Tiesiog papasakosiu, kaip yra iš tikrųjų, be tų visų gražių žodžių ir smulkaus šrifto.
Kas iš tikrųjų yra lizingas ir kodėl jis ne visai toks, kaip atrodo
Lizingas – tai tarsi nuoma su galimybe nusipirkti. Įsivaizduok, kad nori automobilio. Eini į lizingo kompaniją, ji nuperka tą automobilį ir tau jį išnuomoja. Tu moki kas mėnesį tam tikrą sumą, o pasibaigus sutarčiai gali arba išpirkti tą automobilį už likutinę vertę, arba grąžinti ir pasiimti kitą. Skamba paprasta, tiesa?
Bet štai kur slypi įdomybės. Pirma, tas automobilis (ar bet kas kitas) nėra tavo. Jis priklauso lizingo kompanijai tol, kol neišmokėsi visos sumos ir neišpirksi. Tai reiškia, kad negali tiesiog taip pasiimti ir parduoti to daikto, jei staiga prireikė pinigų. Negali jo įkeisti kaip užstato kitai paskolai. Ir jei nutiktų kažkas blogo – pavyzdžiui, verslui nepasisektų – lizingo kompanija gali atsiimti turtą greitai ir be ceremonijų.
Antra, lizingas dažniausiai brangiau kainuoja nei paskola. Taip, mėnesinės įmokos gali atrodyti mažesnės, bet jei suskaičiuosi visą sumą, kurią sumokėsi per visą laikotarpį, dažnai pamatysi, kad išėjo daugiau. Kodėl? Nes lizingo kompanijos taip pat nori užsidirbti, ir jos pelnas įskaičiuotas į tavo mokėjimus.
Bet lizingas turi ir privalumų. Pavyzdžiui, jei esi verslininkas, lizingo mokėjimai dažnai gali būti įtraukti į sąnaudas ir sumažinti mokesčius. Tai gali būti labai naudinga. Be to, pradinis įnašas lizingui dažnai mažesnis nei paskolai – kartais gali būti net 10-15 procentų, kai paskolai reikia 20-30 ar daugiau.
Paskola – tradicinis, bet ar visada geresnis kelias?
Paskola yra paprastesnė koncepcija. Eini į banką, jie tau duoda pinigų, tu nusiperki ką nori, ir tas daiktas iš karto tampa tavo. Tada tiesiog grąžini bankui pinigus su palūkanomis per tam tikrą laikotarpį. Viskas aišku ir paprasta.
Didžiausias paskatos privalumas – turtas iš karto tampa tavo nuosavybe. Gali jį parduoti, jei reikia (nors bankas gali būti įkeitęs, tai šiek tiek apsunkina procesą), gali su juo daryti ką nori. Jautiesi tikras savininkas, ne nuomininkas.
Palūkanos paskoloms paprastai būna mažesnės nei lizingo kainos. Ypač jei turi gerą kredito istoriją ir gali pasiūlyti solidų užstatą. Bankai konkuruoja tarpusavyje, tad galima rasti tikrai gerų pasiūlymų. Yra mačiau atvejų, kai žmonės gavo paskolas su 3-4 procentų metinėmis palūkanomis, kai tuo tarpu lizingas jiems būtų kainavo efektyviai 7-8 procentus ar daugiau.
Bet yra ir trūkumų. Pirma, bankai būna griežtesni. Jie tikrai patikrina tavo kredito istoriją, pajamas, esamus įsipareigojimus. Jei esi savarankiškai dirbantis ar turi nestabilias pajamas, gauti paskolą gali būti sudėtinga. Lizingo kompanijos kartais būna lankstesnės šiuo klausimu.
Antra, pradinis įnašas dažnai didesnis. Jei neturi sukaupęs 20-30 procentų sumos, bankas gali arba atsisakyti duoti paskolą, arba pasiūlyti ją su didesnėmis palūkanomis. O kai pinigų trūksta čia ir dabar, tai gali būti rimta problema.
Mokesčiai ir buhalterija – nuobodu, bet svarbu
Dabar truputį nuobodesnė, bet labai svarbi dalis. Jei perki asmeniniam naudojimui – pavyzdžiui, automobilį sau važinėti – mokesčiai tau nelabai rūpi. Bet jei esi verslininkas ar savarankiškai dirbantis, čia reikalai tampa įdomesni.
Lizingas verslui gali būti tikrai patrauklus. Lizingo mokėjimai dažniausiai gali būti įtraukti į sąnaudas, o tai sumažina apmokestinamąjį pelną. Reiškia, moki mažiau pelno mokesčio. Be to, jei esi PVM mokėtojas, gali atgauti PVM iš lizingo mokėjimų. Tai gali būti solidžios sumos.
Su paskola šiek tiek kitaip. Pačios paskolos grąžinimas nėra sąnaudos – tai tiesiog tavo skolos mažinimas. Bet palūkanos, kurias moki už paskolą, gali būti įtrauktos į sąnaudas. Taip pat, jei perki turtą paskolai, tas turtas tampa tavo, ir gali skaičiuoti nusidėvėjimą, kuris taip pat mažina mokesčius.
Kuri sistema geresnė? Priklauso nuo daugelio dalykų – tavo verslo struktūros, pajamų, mokesčių situacijos. Čia tikrai verta pasikonsultuoti su buhalteriu ar mokesčių konsultantu. Nes skirtumas gali būti keli tūkstančiai eurų per metus, o tai jau rimti pinigai.
Automobiliams – atskira istorija
Automobiliai yra specifinė kategorija, nes jie labai greitai praranda vertę. Naujas automobilis, kai tik išvažiuoji iš salono, jau praranda 10-15 procentų vertės. Per pirmus trejus metus gali prarasti 40-50 procentų. Tai svarbu suprasti renkantis tarp lizingo ir paskolos.
Lizingas automobiliams yra labai populiarus, ir ne be priežasties. Jei planuoji keisti automobilį kas 3-4 metus (o daugelis žmonių taip ir daro), lizingas gali būti patogus. Pasibaigus sutarčiai, tiesiog grąžini seną automobilį ir pasiimi naują. Nereikia galvoti apie pardavimą, apie vertės kritimą, apie nieko. Tai tarsi automobilių prenumerata.
Bet jei planuoji naudoti automobilį ilgai – 7, 10 ar daugiau metų – paskola dažnai būna ekonomiškesnė. Taip, pirmus kelerius metus mokėsi, bet paskui automobilis tavo, ir gali jį naudoti be jokių mokėjimų. Su lizingu taip nebūna – arba moki nuolat, arba turi išpirkti.
Yra dar vienas dalykas – draudimas. Su lizingu dažnai reikalaujama KASKO draudimo, kuris gali būti brangus. Su paskola irgi dažnai reikalaujama, bet kartais galima derėtis ar atsisakyti po kelerių metų. O jei perki seną automobilį už grynuosius ar mažą paskolą, KASKO gali visai nereikėti.
Nekilnojamasis turtas – čia jau rimtai
Butams ir namams lizingas Lietuvoje nėra labai populiarus, nors teoriškai įmanomas. Dažniausiai žmonės renkasi būsto paskolas, ir tam yra priežasčių.
Pirma, būsto paskolos palūkanos Lietuvoje yra tarp mažiausių iš visų paskolų rūšių. Galima rasti pasiūlymų su 2-3 procentų metinėmis palūkanomis, ypač jei perki pirmą būstą ir naudojiesi valstybės subsidijomis. Tai tikrai geras dalykas.
Antra, būstas paprastai brangsta arba bent jau išlaiko vertę (nors, žinoma, būna išimčių). Tai reiškia, kad investuoji į kažką, kas turi realią vertę. Su automobiliu ar kompiuterine įranga taip nebūna – jie tik pinga.
Trečia, būsto paskola duoda tau stabilumą. Žinai, kad tas butas tavo, gali jį remontuoti kaip nori, gali įrašyti vaikus į mokyklą pagal gyvenamąją vietą, gali jaustis tikras šeimininkas. Su lizingu (jei tokį pasirinktum) toks jausmas būtų daug silpnesnis.
Bet būsto paskola turi ir iššūkių. Reikia solidaus pradinio įnašo – paprastai bent 15-20 procentų, o geriau 30. Tai gali būti 15-30 tūkstančių eurų ar daugiau, priklausomai nuo buto kainos. Ne visi turi tokias sumas. Be to, bankai labai kruopščiai tikrina tavo pajamas ir finansinę situaciją. Jei dirbi ne pagal darbo sutartį arba turi nestabilias pajamas, gauti būsto paskolą gali būti sudėtinga.
Ką daro protingi žmonės (ir ką turėtum daryti tu)
Dabar pabandysiu suformuluoti keletą praktinių patarimų, kurie gali padėti priimti sprendimą. Tai ne taisyklės, kurios tinka visiems, bet gairės, kurios padės galvoti teisinga kryptimi.
Jei perki asmeniniam naudojimui ir planuoji naudoti ilgai – rinkis paskolą. Ypač jei kalba apie būstą ar automobilį, kurį naudosi 7-10 metų. Taip ilgalaikėje perspektyvoje sutaupysi pinigų ir turėsi savo nuosavybę.
Jei esi verslininkas ir perki įrangą ar automobilį verslui – rimtai apsvarstyk lizingą. Mokesčių privalumai gali būti labai reikšmingi. Bet būtinai pasikonsultuok su buhalteriu, nes kiekviena situacija skirtinga.
Jei neturi daug pinigų pradiniam įnašui ir reikia kažko čia ir dabar – lizingas gali būti vienintelis įmanomas variantas. Bet žinok, kad ilgalaikėje perspektyvoje mokėsi daugiau.
Jei perki kažką, kas greitai sensta ar praranda vertę (pavyzdžiui, kompiuterinę įrangą), ir planuoji keisti kas kelerius metus – lizingas gali būti protingas pasirinkimas. Nereikės galvoti apie pardavimą ar utilizavimą.
Bet svarbiausia – visada skaičiuok bendrą sumą, kurią sumokėsi per visą laikotarpį. Ne tik mėnesines įmokas, o būtent bendrą sumą. Pridėk pradinį įnašą, visus mokėjimus, galutinį išpirkimo mokėjį (jei toks yra), draudimo kaštus. Tada palygink su paskola. Kartais skirtumas būna šokiruojantis.
Ir dar vienas dalykas – skaityk sutartį. Taip, žinau, nuobodu, smulkus šriftas, daug teisinių terminų. Bet būtent ten parašyta, kas nutiks, jei pavėluosi su mokėjimu, ar gali anksčiau grąžinti paskolą be baudų, kokios yra visos papildomos išlaidos. Yra girdėjęs istorijų, kai žmonės pasirašė sutartį neskaitę ir paskui labai gailėjosi.
Kai skaičiai susitinka su realybe
Pabaigai norėčiau papasakoti keletą realių situacijų, kurios gali padėti geriau suprasti, kaip visa tai veikia praktikoje.
Pažįstu vieną verslininką, kuris perka visus automobilius lizingu. Jam tai puikiai veikia – keičia automobilį kas trejus metus, visus mokėjimus įtraukia į sąnaudas, atgauna PVM. Suskaičiavęs pasakė, kad mokesčių privalumai jam kompensuoja didesnę lizingo kainą, tad faktiškai išeina panašiai kaip su paskola, bet be rūpesčių dėl automobilio pardavimo.
Kita situacija – jaunų žmonių pora, kuri pirko pirmą butą. Paėmė būsto paskolą su valstybės parama, palūkanos 2,5 procento. Pradinį įnašą padėjo tėvai. Dabar moka apie 400 eurų per mėnesį, kas yra mažiau nei mokėtų už panašaus buto nuomą. Po 20 metų tas butas bus jų, ir tai bus solidus turtas. Lizingas čia net nebuvo svarstomas kaip variantas.
Dar vienas pavyzdys – žmogus, kuris pirko automobilį lizingu, nes neturėjo pinigų pradiniam įnašui paskolai. Mokėjo trejus metus, paskui norėjo išpirkti. Pasirodė, kad likutinė vertė buvo 8000 eurų, nors tokio amžiaus automobilis rinkoje kainavo apie 6000. Turėjo pasirinkti – arba mokėti 8000 ir išpirkti, arba grąžinti ir likti be nieko. Galiausiai grąžino ir paėmė paskolą kitam automobiliui. Pasakė, kad jei būtų žinojęs, būtų iš karto taupęs pradiniam įnašui ir ėmęs paskolą.
Matai, kiekviena situacija skirtinga. Nėra vieno teisingo atsakymo. Bet yra protingas požiūris – suprasti, ką perki, kiek tai kainuos iš tikrųjų, ir ar tai atitinka tavo poreikius ir planus.
Taigi, lizingas ar paskola? Atsakymas slypi tavo situacijoje, tavo planuose, tavo finansinėje padėtyje. Bet dabar, tikiuosi, turi daugiau informacijos, kad galėtum priimti protingą sprendimą. Nesiskubink, paskaičiuok, pasikonsultuok, ir tik tada pasirašyk. Nes tai sprendimas, su kuriuo gyventi teks ne vienus metus.
