Kodėl mes mokame daugiau nei reikia?
Kiekvieną rudenį tas pats scenarijus: šildymo sezonas prasideda, sąskaitos šokteli į viršų, ir mes tiesiog susitaikome su tuo kaip su neišvengiama blogybe. Lyg tai būtų kažkoks gamtos dėsnis – žiemą šalta, vadinasi, mokėk. Bet iš tikrųjų didelė dalis to, ką mes sumokame už šildymą, tiesiog iškeliauja pro langą – ir tai ne metafora, o pažodinis aprašymas to, kas vyksta daugelyje namų.
Centrinis šildymas Lietuvoje – tai sudėtinga sistema, kurioje dalyvauja tiekėjai, daugiabučių administratoriai, šilumos punktai ir, galiausiai, mes patys su savo radiatoriais. Ir kiekviename šiame grandinės žingsnyje yra galimybė arba sutaupyti, arba prarasti pinigus. Dažniausiai prarandame – ne dėl to, kad esame neprotingi, o tiesiog todėl, kad niekas mums to tinkamai nepaaiškino.
Šiame straipsnyje kalbėsime apie tai, ką kiekvienas iš mūsų gali padaryti pats – be didelių investicijų, be remonto ir be specialių žinių. Ir taip, 200 eurų per žiemą – tai realistinis skaičius, ne rinkodaros triukas.
Kaip iš tikrųjų veikia centrinis šildymas daugiabučiuose
Prieš kalbant apie taupymą, verta suprasti, kaip visa tai veikia. Centrinis šildymas daugiabučiuose – tai ne tas pats, kas autonominis šildymas privačiame name. Čia jūs esate dalis didesnės sistemos, ir tai turi savo ypatumų.
Šiluma ateina iš centralizuoto šilumos tiekėjo (dažniausiai tai miesto katilinė arba kogeneracinė jėgainė) per požeminius vamzdžius iki jūsų namo šilumos punkto. Šilumos punkte karštas vanduo paskirstomas po visą pastatą – per stovus ir horizontalius vamzdžius iki kiekvieno buto radiatorių.
Svarbu suprasti vieną dalyką: jūs mokate ne tik už savo buto šildymą. Sąskaitoje yra dvi dalys:
- Individualus šilumos suvartojimas – tai, ką sunaudoja jūsų buto radiatoriai
- Bendro naudojimo patalpų šildymas – laiptinės, rūsiai, techninės patalpos, taip pat šilumos nuostoliai per pastato vamzdynus
Antroji dalis yra paskirstoma visiems butams pagal plotą, ir čia jūs turite labai mažai įtakos. Bet pirmoji dalis – tai jūsų teritorija, ir čia galima daug ką padaryti.
Termostatiniai ventiliai – pigiausia investicija su didžiausiu grąžos potencialu
Jei jūsų radiatoriuose vis dar yra seni rankiniai ventiliai – tie, kuriuos reikia sukti rankomis ir kurie turi tik „atidaryta” arba „uždaryta” poziciją – tai yra pirmoji vieta, kur prarandate pinigus.
Termostatinis ventilis yra nedidelis įrenginys, kuris jungiasi prie radiatoriaus ir automatiškai reguliuoja karštojo vandens srautą priklausomai nuo kambario temperatūros. Kai kambarys sušyla iki nustatytos temperatūros, ventilis prisidaro. Kai atvėsta – atsidaro. Viskas automatiškai, be jokių jūsų pastangų.
Kaina? Vienas termostatinis ventilis su galva kainuoja nuo 15 iki 40 eurų, priklausomai nuo gamintojo. Montavimas – paprastas, daugeliu atvejų jį gali atlikti bet kuris santechnikas per 15-20 minučių vienam radiatoriui. Kai kurie modeliai yra sukurti taip, kad juos galima sumontuoti pačiam, jei turite minimalių santechnikos žinių.
Praktinis patarimas: Rinkdamiesi termostatinį ventilį, atkreipkite dėmesį į skalę. Standartinė skalė nuo 1 iki 5 atitinka maždaug tokias temperatūras:
- 1 – apie 12°C (tik apsauga nuo šalčio)
- 2 – apie 16°C (miegamasis)
- 3 – apie 20°C (gyvenamasis kambarys)
- 4 – apie 24°C (vonios kambarys)
- 5 – maksimumas, apie 28°C
Tyrimai rodo, kad temperatūros sumažinimas vos 1 laipsniu sutaupo apie 6% šilumos energijos. Tai reiškia, kad jei miegamajame vietoje 22°C palaikysite 18°C, sutaupysite apie 24% šilumos tame kambaryje. Per visą sezoną tai – jaučiama suma.
Programuojami ir išmanieji termostatai: kada verta investuoti
Termostatiniai ventiliai – puiku, bet jie turi vieną trūkumą: jie reaguoja į esamą temperatūrą, bet nemoka „galvoti į priekį”. Programuojami termostatai yra kitas žingsnis.
Idėja paprasta: jūs nustatote grafiką, pagal kurį temperatūra kinta per dieną. Pavyzdžiui:
- 6:00-8:00 – 21°C (rytas, kyla ir ruošiasi)
- 8:00-16:00 – 17°C (visi darbe ar mokykloje)
- 16:00-22:00 – 21°C (vakaro laikas namuose)
- 22:00-6:00 – 18°C (miegas)
Centralizuoto šildymo sistemose tai veikia šiek tiek kitaip nei autonominiame šildyme, nes jūs negalite tiesiogiai kontroliuoti, kiek šilumos ateina į jūsų butą iš sistemos. Tačiau galite kontroliuoti, kiek jos „praleisti” per savo radiatorius.
Šiandien rinkoje yra išmanieji termostatiniai galvutės, kurios jungiasi prie jūsų telefono per „Bluetooth” arba „Wi-Fi”. Tokios galvutės kaip „Danfoss Eco”, „Honeywell Evohome” arba „Tado” leidžia nustatyti skirtingus grafikus kiekvienam kambariui atskirai, valdyti temperatūrą iš bet kur telefonu ir net gauti ataskaitas apie suvartojimą.
Ar verta? Jei jūsų butas turi 4-5 kambarius ir jūs reguliariai išvykstate arba turite nereguliarų darbo grafiką – taip, verta. Viena išmanioji galvutė kainuoja 40-80 eurų, bet jei ją naudojate teisingai, investicija atsipirks per vieną šildymo sezoną.
Jei gyvenate vieno kambario bute ir jūsų gyvenimo ritmas yra gana nuspėjamas – pakaks paprastų termostatinių ventilių. Nereikia permokėti už technologijas, kurių neišnaudosite.
Radiatoriai: ką mes darome ne taip
Net ir turėdami geriausius ventiliuos, galite prarasti didelę dalį šilumos dėl paprastų klaidų, kurių daugelis žmonių net neįtaria.
Oro pašalinimas iš radiatorių. Tai bene dažniausia ir lengviausiai ištaisoma problema. Kai radiatoriuje susikaupęs oras, šiltas vanduo negali laisvai cirkuliuoti per visą radiatorių. Rezultatas – radiatorius šiltas apačioje, bet šaltas viršuje. Arba šiltas tik iš vienos pusės. Arba tiesiog neefektyviai šildo.
Kaip tai pataisyti: kiekviename radiatoriuje yra mažas ventilis (paprastai viršutiniame kampe), kurį galima atidaryti specialiu rakteliu arba net plokščiu atsuktuvu. Atidarote, laikote šalia indą, ir laukiate, kol išeis oras (girdėsite šnypštimą). Kai pradės bėgti vanduo – uždarote. Visas procesas trunka 2-3 minutes. Rekomenduojama tai daryti kiekvienų šildymo sezono pradžioje.
Radiatoriai uždengti baldais. Jei jūsų sofa stovi tiesiai prie radiatoriaus, arba radiatoriaus priekyje kabo ilgas užuolaidos kraštas – jūs šildote sofą ir užuolaidą, o ne kambarį. Šiluma turi laisvai cirkuliuoti. Palikite bent 10-15 cm tarpą tarp radiatoriaus ir bet kokio daikto.
Radiatoriai su dekoratyviniais dangteliais. Gražu, bet brangu. Mediniai arba plastikiniai radiatorių dangteliai gali sumažinti šilumos perdavimą iki 20-30%. Jei jau turite tokius dangtelius – įsitikinkite, kad jie turi pakankamas ventiliacijos angas viršuje ir apačioje.
Atspindintis ekranas už radiatoriumi. Tai vienas pigiausių ir efektyviausių sprendimų. Specialios folijos, klijuojamos ant sienos už radiatoriumi, atspindi šilumą atgal į kambarį vietoje to, kad ji šiltų išorinę sieną. Kainuoja kelias eurus, montuojama per 10 minučių, o efektas – 5-10% šilumos sutaupymas iš to radiatoriaus. Ypač aktualu, jei radiatorius yra prie išorinės sienos.
Langai, durys ir „šaltieji tiltai” – kur dingsta šiluma
Reguliuoti radiatorius yra svarbu, bet jei šiluma laisvai bėga laukan pro nesandarius langus ar duris – tai lyg bandyti pripildyti kibirą su skylėmis. Prieš investuojant į pažangias reguliavimo sistemas, verta įsitikinti, kad jūsų butas pats savaime yra pakankamai sandarus.
Patikrinkite savo langus. Paprastas testas: žiemą, kai lauke šalta, prieikite prie lango ir pajuskite ranka. Jei jaučiate šaltą orą, einantį iš tarpų tarp rėmo ir stiklo arba tarp rėmo ir sienos – jūs turite problemą. Kitas testas: laikykite degantį žvakę prie lango kraštų. Jei liepsna svyruoja – yra skersvėjis.
Sprendimai:
- Sandarinimo juostos – kainuoja 3-10 eurų už 5-6 metrus, klijuojamos ant lango rėmo. Tai laikinas, bet efektyvus sprendimas senesniems langams.
- Silikono sandarinimas – tarpams tarp lango rėmo ir sienos. Kainuoja apie 5-8 eurus už tūbelę.
- Langų plėvelė – skaidri plėvelė, klijuojama ant lango iš vidaus, sukuria papildomą oro tarpą. Efektyvus sprendimas, bet vizualiai ne pats gražiausias.
Durys į laiptinę – dar viena dažnai pamirštama vieta. Jei laiptinė nešildoma arba šildoma prastai, pro nesandarias duris į jūsų butą nuolat veržiasi šaltas oras. Patikrinkite durų sandariklius ir, jei reikia, pakeiskite juos. Tai kainuoja 10-20 eurų ir gali labai pastebimai pagerinti situaciją.
Grindys pirmame aukšte ir lubos paskutiniame – tai „šaltieji tiltai”, apie kuriuos daugelis net nepagalvoja. Jei gyvenate pirmame aukšte, grindys gali būti reikšmingas šilumos nuostolių šaltinis. Kilimas ant grindų – ne tik estetinis sprendimas, bet ir praktinis izoliacinis sluoksnis.
Šilumos apskaita ir sąskaitos: kaip perskaityti ir ką reikalauti
Daugelis žmonių gauna šildymo sąskaitą, pamato sumą ir tiesiog sumoka. Bet sąskaitoje yra daug informacijos, kurią verta suprasti – ir kartais verta užduoti klausimus.
Pirmiausia – ar jūsų bute yra šilumos skaitiklis? Daugiabučiuose, kurie buvo modernizuoti arba kuriuose buvo įrengta individuali šilumos apskaita, kiekvienas butas turi savo skaitiklį arba šilumos daliklį ant kiekvieno radiatoriaus. Jei tokios apskaitos nėra – jūsų suvartojimas skaičiuojamas pagal buto plotą, ir jūs mokate tiek pat, nepriklausomai nuo to, ar jūsų radiatoriai atidaryti ar uždaryti.
Jei apskaita yra – patikrinkite, ar jūsų skaitiklio parodymai reguliariai perduodami administratoriui. Jei ne – jūs galite mokėti pagal skaičiuojamąjį suvartojimą, kuris gali skirtis nuo realaus.
Ką galima reikalauti iš daugiabučio administratoriaus:
- Informacijos apie šilumos punkto nustatymus ir ar jie optimizuoti pagal lauko temperatūrą
- Šilumos nuostolių ataskaitos – kiek šilumos prarandama per pastato vamzdynus
- Informacijos apie planuojamus pastato renovacijos darbus
- Galimybės dalyvauti sprendimuose dėl šilumos tiekimo reguliavimo
Šilumos punkto reguliavimas – tai techninė tema, bet verta žinoti pagrindinį principą: šilumos punktas turėtų būti nustatytas pagal vadinamąjį temperatūros grafiką, kuris automatiškai keičia tiekiamo vandens temperatūrą priklausomai nuo lauko oro temperatūros. Jei šis grafikas nėra tinkamai sukalibruotas – visi buto gyventojai arba perkaitina, arba šąla. Ir abu atvejai kainuoja pinigus.
Kai skaičiai tampa realiais eurais: kaip susidėlioja 200 eurų taupymas
Kalbėjome apie daug skirtingų priemonių. Dabar susumavime, kaip realiai atrodo tas 200 eurų taupymas per sezoną, nes skaičiai padeda geriau suprasti, kur verta investuoti laiką ir pinigus.
Vidutinis dviejų kambarių butas Lietuvoje per šildymo sezoną (spalio–balandžio mėnesiai) sunaudoja šilumos už 400-700 eurų, priklausomai nuo namo amžiaus, izoliacijos ir gyventojų įpročių. Imkime vidutinį atvejį – 550 eurų per sezoną.
Štai kaip gali atrodyti taupymas:
- Termostatiniai ventiliai + temperatūros sumažinimas miegamajame ir virtuvėje: 10-15% sutaupymas = 55-82 eurai
- Oro pašalinimas iš radiatorių: 3-5% = 16-27 eurai
- Langų ir durų sandarinimas: 5-10% = 27-55 eurai
- Atspindinti folija už radiatoriais: 2-4% = 11-22 eurai
- Temperatūros mažinimas dieną, kai namuose nieko nėra: 5-10% = 27-55 eurai
Sudėjus viską – 136-241 eurų sutaupymas. Ir tai be jokios renovacijos, be didelių investicijų. Didžioji dalis šių priemonių kainuoja iki 100 eurų iš viso, o kai kurios – visiškai nieko nekainuoja (oro pašalinimas, baldų patraukimas nuo radiatorių, temperatūros reguliavimas).
Vienas praktinis patarimas, kurį verta pabrėžti atskirai: nenuleiskite temperatūros žemiau 16°C, net kai ilgam išvykstate. Tai gali atrodyti kaip taupymas, bet šaltas butas atšaldo sienas, grindis ir lubas, ir kai grįžtate, reikia daug daugiau energijos viską vėl sušildyti. Be to, žema temperatūra gali sukelti drėgmės ir pelėsio problemas, kurių pašalinimas kainuos daug daugiau nei sutaupyta šildymo sąskaitose.
Šildymo reguliavimas – tai ne vienkartinis veiksmas, o įprotis. Pirmą sezoną reikia šiek tiek pastangų: sumontuoti ventiliuos, patikrinti langus, išmokti skaityti sąskaitą. Bet po to viskas veikia beveik automatiškai, ir kiekvieną žiemą jūsų sąskaita bus mažesnė – be jokio papildomo darbo. O sutaupyti 200 eurų – tai jau geras argumentas pradėti šiandien, o ne kitą sezoną.
