Katė – ne tyli būtybė, kaip daugelis mano
Yra tokia populiari klaidinga nuomonė, kad katės – tylios, paslaptingos ir savimi pakankintos būtybės, kurioms žmonių bendravimas rūpi tiek, kiek senas batų raištis. Bet jei turi katę namuose, žinai, kad tai – visiška nesąmonė. Katės kalba. Ir kalba daug. Kartais net per daug – ypač penktą ryto, kai tu dar miegai, o ji jau nusprendė, kad laikas valgyti.
Įdomiausia tai, kad mokslininkai išsiaiškino vieną labai keistą dalyką: suaugusios katės beveik niekada nemiaukia viena kitai. Miaukimas – tai kalba, kurią katės išvystė specialiai bendravimui su žmonėmis. Laukiniai katiniai suaugę bendrauja kitaip – kūno kalba, kvapais, garsais kaip spjaudymas ar murksėjimas. Bet naminis katinas, gyvendamas su žmogumi, suprato, kad šis dvikojis padaras reaguoja į garsus, ir pradėjo tą sistemą aktyviai naudoti. Kitaip sakant, katė išmoko kalbėti su tavimi. Klausimas – ar tu moki jos klausytis?
Trumpas, ryžtingas miau – ir ką jis reiškia
Pradėkime nuo klasikos. Tas vienas, trumpas, aiškus „miau” – tai dažniausiai paprastas pasisveikinimas arba dėmesio prašymas. Kai grįžti namo ir katė ateina prie durų ir sako tą vieną žodį – ji tiesiog sako „ei, tu grįžai, pastebėjau”. Tai ne drama, ne desperacija. Tiesiog konstatavimas fakto.
Bet čia svarbu atkreipti dėmesį į kontekstą. Tas pats trumpas miau prie tuščio dubenėlio reiškia visai ką kita – „duok valgyti, ir greičiau”. Prie uždarų durų – „atidaryti, prašau” (nors „prašau” čia labai sąlyginis žodis, nes katės prašo taip, kaip imperatoriai prašo savo tarnų). Kai katė sėdi prie lango ir mato paukštį – tas miau gali būti nusivylimas, kad negali jo pasiekti.
Praktinis patarimas: stebėk, kur katė yra, kai miaukia, ir į ką žiūri. Tai duoda daugiau informacijos nei pats garsas. Katė prie virtuvės spintelės ir katė prie tavo kojų – visiškai skirtingos situacijos, net jei garsas panašus.
Ilgas, ištęstas miau – kai katė nori, kad tikrai išgirstum
Štai čia prasideda tikras teatras. Ilgas, melodingas, kylantis ir krintantis miau – tai jau ne paprastas pranešimas. Tai pareiškimas. Katė nori, kad žinotum, jog ji kenčia (bent jau jos nuomone). Šis garsas dažnai pasirodo, kai:
- Valgymo laikas artėja, bet tu dar neatsikėlei nuo sofos
- Katė buvo užrakinta kambaryje ir nori išeiti
- Ji nori dėmesio ir tu jau per ilgai žiūri į tą ekraną
- Kažkas namuose pasikeitė ir ji nėra tuo patenkinta
Šis miau dažnai turi tokią savybę – jis kartojasi. Ir kartojasi. Ir dar kartą. Kol tu reaguoji. Čia svarbu žinoti vieną dalyką: jei tu reaguoji kiekvieną kartą, kai katė taip miaukia, tu ją mokini, kad ši taktika veikia. Ir ji tą žino. Katės yra nuostabiai geri mokymosi eksperimentų subjektai – tik čia eksperimentuoja jos su tavimi, ne tu su jomis.
Jei tavo katė naktimis ištęstai miaukia be aiškios priežasties, tai gali būti ir medicininė problema – ypač vyresnėms katėms. Kognityvinis sutrikimas (katiškas demencijos atitikmuo), hipertireozė ar skausmas gali pasireikšti kaip neįprastas naktinis miaukimas. Tokiu atveju – pas veterinarą, ne į „YouTube” ieškoti atsakymų.
Trileris penktą ryto: kodėl katė žadina tave miaukimu
Tai tikriausiai labiausiai paplitusi katininkų problema. Katė puikiausiai miega visą dieną, bet kai tik tu užmiegi – ji nusprendžia, kad dabar tinkamas laikas pokalbiui. Kodėl taip vyksta?
Katės iš prigimties yra prieblandos gyvūnai – aktyviausi aušros ir sutemų metu. Tai evoliucinis dalykas, susijęs su medžioklės įpročiais. Naminis gyvenimas šiek tiek keičia jų ritmą, bet tas biologinis laikrodis vis tiek egzistuoja. Penktą ryto katei – tai beveik vidurdienis.
Be to, jei tu bent kartą atsikėlei ir pamaitinai katę po jos naktinio miaukimo – sveikinu, tu esi oficialiai užprogramuotas. Katė žino, kad tai veikia. Ji tai darys vėl. Ir vėl. Ir dar kartą.
Ką daryti? Keletas dalykų, kurie iš tikrųjų padeda:
- Nevalgyk katės prieš miegą – tai prieštarauja intuicijai, bet sotus katinas dažnai ramiau miega
- Žaisk su kate vakare – intensyvus žaidimas prieš miegą imituoja medžioklę ir išvargina katę
- Nereaguok – žinau, lengva pasakyti. Bet jei tu nereaguosi kelias naktis iš eilės, katė supras, kad ši taktika nebegalioja. Tam reikia valios ir ausų kištukų
- Automatinis maisto tiektuvas – jei problema yra alkis, šis prietaisas gali išgelbėti tavo miegą
Čirpimas, staksėjimas ir tie keisti garsai prie lango
Tai vienas įdomiausių kačių garsų. Esi matęs – katė sėdi prie lango, mato paukštį ar voverę, ir pradeda daryti tą keistą, virpantį, beveik dantų taksėjimo garsą. Kartais tai skamba kaip „ek-ek-ek”, kartais kaip greitas čirpimas. Ir tai nėra miau – tai visai atskira kategorija.
Mokslininkai nėra visiškai vieningi, ką tai reiškia. Viena teorija – tai nusivylimo garsas: katė mato grobį, bet negali jo pasiekti, ir tas frustracijos jausmas išsiveržia kaip šis keistas garsas. Kita teorija, paremta stebėjimais laukinėje gamtoje, sako, kad kai kurios katinių rūšys imituoja grobio garsus, kad priartėtų prie jo. Galbūt naminis katinas daro kažką panašaus – instinktyviai bando „prisijungti” prie paukščio garso.
Praktiškai tai reiškia, kad tavo katė yra visiškai sveika ir normali. Šis garsas – ne skausmo ar baimės ženklas. Tai tiesiog medžiotojo instinktas, kuriam nėra kur išsiveržti. Jei nori katei padaryti gerą, suteik jai daugiau galimybių žiūrėti pro langą – tai kačiai yra kaip televizija. Paukščių lesyklėlė prie lango? Katė tau bus dėkinga visą gyvenimą (savaip, žinoma).
Murksėjimas – ne visada laimės ženklas
Čia reikia sustoti ir pakoreguoti vieną labai paplitusį mitą. Daugelis žmonių mano, kad murksėjimas = laiminga katė. Ir dažniausiai taip ir yra. Bet ne visada.
Katės murksėja ir tada, kai yra patenkintų, ir tada, kai yra streso, skausmo ar baimės būsenoje. Tai savotiškas savęs raminimo mechanizmas. Veterinarai tai žino gerai – dažnai katė, kuri murksėja ant stalo per apžiūrą, yra ne laiminga, o labai išsigandusi. Murksėjimas jai padeda susidoroti su stresu.
Yra net mokslinių duomenų, rodančių, kad murksėjimo dažnis (paprastai 25-150 Hz) gali turėti gydomąjį poveikį – skatina kaulų ir audinių gijimą. Todėl katės murksėja ir tada, kai skauda. Tai tarsi natūrali terapija sau pačiai.
Kaip atskirti laimingą murksėjimą nuo stresinio? Žiūrėk į visą kūno kalbą:
- Laiminga katė: atsipalaidavęs kūnas, pusiau užmerktos akys, gali minkštyti letenomis, uodega ramiai guli arba šiek tiek judasi
- Susirūpinusi katė: įsitempęs kūnas, ausys atgal arba į šonus, plačiai atmerktos akys, uodega priglausta arba judasi nervingai
Jei tavo katė murksėja, bet atrodo įsitempusi – verta pagalvoti, kas galėtų ją stresuoti. Naujas gyvūnas namuose? Pasikeitęs tvarkaraštis? Garsai iš lauko? Katės labai jautriai reaguoja į aplinkos pokyčius.
Ūžimas, spjaudymas ir kiti „nekviesti” garsai
Šie garsai – tai jau aiški komunikacija, kurią suprasti nesunku. Kai katė ūžia ar spjaudo, ji sako vieną dalyką: eik šalin. Jokių dviprasmybių, jokio interpretavimo reikalaujančio konteksto. Tai raudona šviesa.
Ūžimas gali atsirasti dėl kelių priežasčių:
- Baimė – katė jaučiasi įsprusta į kampą ir neturi kur bėgti
- Agresija – teritorinis ginimas arba dominavimo klausimas su kitu gyvūnu
- Skausmas – jei lieti katę ir ji ūžia, tai gali reikšti, kad tai vieta, kuri skauda
- Perkrovimas – kai katė buvo glostoma per ilgai ir pasiekė savo ribą
Tas paskutinis punktas labai svarbus. Katės turi „glostymo tolerancijos” ribą. Kai kurios katės mėgsta ilgus glostymo seansus, kitos – tik trumpus prisilietimus. Kai katė pasiekia savo ribą, ji dažnai duoda ženklus prieš ūžimą: uodega pradeda plakti, oda ant nugaros virpa, ausys sukasi atgal. Jei tuos ženklus ignoruoji – gali gauti ir dantimis, ir nagais. Ir tai bus tavo kaltė, ne katės.
Praktinis patarimas: mokykis atpažinti savo katės individualius ženklus. Kiekviena katė turi savo „įspėjimo sistemą”. Kai išmoksi ją skaityti, išvengsi daugelio nemalonių situacijų.
Kai katė kalba, o tu pagaliau pradedi suprasti
Gyventi su kate – tai ilgas mokymosi procesas. Ir įdomiausia tai, kad tas procesas vyksta abipusiai. Tu mokaisi suprasti katę, o katė – tave. Tyrimai rodo, kad katės, gyvenančios su tuo pačiu žmogumi ilgą laiką, išvysto labai individualų „žodyną” – garsus, kurie reiškia konkrečius dalykus konkrečioje šeimoje. Tavo katės miau gali reikšti visai ką kitą nei kaimyno katės miau, net jei jie skamba panašiai.
Tai reiškia, kad nėra universalaus „kačių kalbos žodyno”, kurį galėtum atsisiųsti ir naudoti. Yra bendros tendencijos – apie jas ir kalbėjome šiame straipsnyje. Bet tikrasis supratimas ateina iš stebėjimo. Iš to, kad atkreipi dėmesį, ką katė daro prieš miaukdama, po miaukimo, kur žiūri, kaip laiko uodegą, ar ausys nukreiptos į priekį, ar atgal.
Jei nori geriau suprasti savo katę, pradėk nuo paprastos praktikos: kitą savaitę, kai katė miaukia, prieš reaguodamas sustok sekundei ir pastebėk visą situaciją. Kur ji yra? Ką daro? Kaip atrodo jos kūnas? Po kelių dienų pradėsi matyti modelius. Ir tada tas ryšys su kate taps kažkuo daugiau nei tiesiog „ji nori valgyti” arba „ji nori dėmesio”. Pradėsi suprasti, kad katė iš tikrųjų su tavimi kalba – savaip, kačiškai, kartais per daug garsiai penktą ryto, bet kalba. O tai, kad ji išvystė šią kalbą specialiai bendravimui su žmonėmis, yra vienas gražiausių dalykų apie šiuos keistus, nepriklausomus, bet vis tiek prie mūsų prisirišusius gyvūnus.
