Tokios temos neradau.
Tiems, kas beveik nieko nezino apie budizma:
http://www.budizmas.lt
http://www.budizmas.visiems.lt
http://www.budizmas.ten.lt
Apie:
Budizmas – pasaulinė religija, atsiradusi šiaurės Indijoje I tūkstantmečio pr. m. e. viduryje, vėliau išplitusi Pietryčių bei Centrinėje Azijoje ir Tolimuosiuose Rytuose. Budizmo pradininku laikomas Sidharta Gautama (apie 560-480 m. pr. m. e.), gavęs Budos (Buddha sanskrito kalba reiškia „atbudęs, praregėjęs, nušvitęs“) vardą. Tai istorinis (pagal kai kuriuos šaltinius – pusiau legendinis) indų princas, laisva valia išsižadėjęs karališkųjų rūmų prabangos.
Budos mokymas propaguoja žmogaus tobulėjimą ir moko, kad žmogus pats kuria savo likimą. Budistinis mąstymas nepripažįsta vieno asmens garbinimo – žmogaus ar dievo. Budizmo esmė – tikėjimas, kad atbusti, arba nušvisti, gali bet kuris žmogus, kuris vis besikartojančių įsikūnijimų (Samsara) tėkmėje vadovausis Budos pavyzdžiu bei mokymu ir remsis savo asmeninėmis pastangomis. Budistų tikslas – atbusti pačiam ir padėti išsigelbėti iš skausmingų atgimimų visoms kitoms būtybėms; galutinis atbudimo (nušvitimo) tikslas – nirvana.
Budizmo simbolis – dharmos ratas
Budistų šventykla. Pietų KorėjaBuda, atsakydamas į tuo metu vos ne pagrindinį klausimą Indijos pasaulėžiūrų sistemoje apie tai, kaip esybės įsisuka į būties ratą ir ar yra galimybių iš jo ištrūkti, paskelbė [Keturias tauriąsias tiesas, jo mokymo pagrindą ir šerdį, kurias jis įsisąmonino atbudimo metu. Gyvenimas, pasak Budos įžvalgos, yra laikinas (skr. anitya), neturi savasties (skr. anātman) ir yra sklidinas kančios. Žmogus priėmęs domėn šiuos tris būties požymius įžengia į budistinį kelią. Būtyje vyrauja kentėjimas, nes jį sąlygoja laikinumo gimdomi troškimai ir neišmanymas. Pašalinus šituos veiksnius galima išsilaisvinti iš samsaros. Būtybių įsisukimas į būties ratą budizme aiškinamas dvylikanare Sąlygotosios kilmės grandine, o ištrūkimas iš šio rato prilygsta įžengimui į nirvaną. Juk ištrūkti galima vien asmeninėmis pastangomis, žengiant Tauriuoju aštuonialypiu keliu, kuris iš tikrųjų yra ėjimas dvylikanare Sąlygotosios kilmės grandine atgal.
Taigi galima apibendrinti, kad budizmo kelio gairės yra: Keturios tauriosios tiesos, nesavastingumas (skr. anātman), Taurusis aštuonialypis kelias, šyla (skr. śīla), t.y. pratybos ugdančios drausmę ir dorovę, dhjana (skr. dhyāna), arba meditacija, bei pradžnia (skr. prajñā), arba išmintis ir įžvalga.
Budizmo mokymo pagrindų raštai yra surinkti į Tripitaką. Budistų bendruomenę – sanghą sudaro vienuoliai (skr. bhikṣu), vienuolės (skr. bhikṣunī) ir pasauliečiai (skr. upāsaka).
Keturios tauriosios tiesos
(skr. ārya-satya; pali ariya-sacca)
Tiesa apie kančią (skr. duḥkha; pali dukkha): visa būtis yra kančia;
Tiesa apie kančios atsiradimą (skr. samudāya; pali samudaya): kančia turi priežastį;
Tiesa apie kančios įveikimą (skr., pali nirodha): kančią galima įveikti;
Tiesa apie kelią vedantį iš kančios (skr. mārga; pali magga): yra kelias vedantis iš kančios – Taurusis aštuonialypis kelias.
Taurusis aštuonialypis kelias
(skr. aṣṭangika-mārga, pali atthangika-magga)
Tobulos pažiūros (teisingas Keturių tauriųjų tiesų ir būties nesavastingumo supratimas);
Tobulas nusiteikimas (arba teisingas ketinimas, teisingas ryžtas);
Tobulas kalbėjimas (susilaikymas nuo melo, šmeižto, apkalbų);
Tobulas elgesys (susilaikimas nuo elgesio besikertančio su šyla);
Tobulas pragyvenimo šaltinis (susilaikymas nuo darbų, kurie kenkia kitoms gyvoms būtybėms);
Tobulos pastangos (priešinimasis viskam, kas kuria nesveiką karmą, ir puoselėjimas to, kas kuria sveiką karmą);
Tobulas budrumas (nuolatinis kūno, jausmų, mąstymo ir minčių objektų budrumas);
Tobulas susitelkimas (sąmonės nedrumsčia jokie veiksniai).
Taurųjį aštuonialypį kelią galima suskirstyti į tris dalis:
Išmintis – 1, 2 gijos;
Dora – 3, 4, 5 gijos;
Susikaupimas – 6, 7, 8 gijos.
Iš Wikipėdijos.
Labai sudomino "atbudimas". Gal kas turi ka papasakoti?
Kiek as suprantu atbudimas yra auksciausio tikslo pasiekimas, auksciausios buties pasiekimas ir tai gali padaryti kiekvienas zmogus. Kas man labiausiai patinka budizme, kad atbusti ir izengti i auksciausia lygmeni, tapti ta dieviskaja realybe gali bet kuris, o ne isrinktieji…
Papasakokit man apie Šambalą? Kokia tai vieta?
Jet rašė:
mistine salis vieta kalnuose 🙂
avietinis_ debeselis rašė:
Cia kazkiek apie sambala 🙄
Budizmo nelaikau religija
Faint rašė:
Kodel?
Faint rašė:
Mano manymu, Budizmas yra atviriausia ir mažiausiai iškreipta religija.
Jet rašė:
Pritariu.
S1n1 rašė:
Religija laikau judejima paremta dievo ar dievu garbinimu. Mano poziuriu, cia labai ispletota dvasine filosofija. Zinoma, cia tik mano nuomone.
Faint":2wgfdmjl] S1n1 rašė:
Religija laikau judejima paremta dievo ar dievu garbinimu. Mano poziuriu, cia labai ispletota dvasine filosofija. Zinoma, cia tik mano nuomone.
pritariu visiskai
man budizmas net labai prie širdies 🙂
Faint":306hyqka] S1n1 rašė:
Religija laikau judejima paremta dievo ar dievu garbinimu. Mano poziuriu, cia labai ispletota dvasine filosofija. Zinoma, cia tik mano nuomone.
Va va.
Budizmas tarsi nei priestarauja, nei patvirtina Dievo egzsitavima. Galu gale, is kur gali zinot?
Tai man budizme patinka labiausiai. Tarsi patvirtina taisykle, kad zmogui nera lemta zinoti viska.
Budizmas mano akyse yra tarsi religine civilizacija. Auksciau visu kitu. Be to, ir seniausia, jeigu neklystu. Joje tiek isminties, kad niekas kitas prilygt neistengia. Tuo paciu, nejauciu, kad joje butu koks spaudimas. Tarsi "pasirink pats, zmogau, kaip tu nori gyventi. Bausme tebus tavo paties nuodomiu pasekme".
Is kitos puses, viskas cia beprotiskai abstraktu. truksta konkretumo, tera tik pora taisykliu sekmingo gyvenimo (sio). Is to kyla sioks toks nepasitikejimas. Tarsi tai tebutu gausybe skambiu zodziu, be isliaupsintos esmes.
..Bet kai kalba eina apie religija, ar imanomas vienas atsakymas? Jeigu gerai pajusit, suprasit, kad ieskodami tikejimo, mes tik lakstom beribej erdvej, bandydami abciupti kazka, dar budami ir visiskai akli.
Kada kita diena butinai pasiskaitysiu daugiau.
Butu nerealu, jeigu kas imestu idomios info.
Anksciau nesuprasdavau budizmo. Bet viena diena viskas atsistojo i savo vietas. Atbudimas – vienintelis budas atsikratyti kanciu. 8)
Mano gyvenime buvo dvi knygos, kurios pakeitė visą iki tol buvusį suvokimą į viską: "Kur jūs, ateiviai iš kosmoso?" ir "Ištremtasis Tibetas". Pirmiausia perskaičiau pirmąją. Ten radau labai įdomių teiginių, kurių niekada anksčiau nebuvau niekur skaitęs, bet pats juos kažkokiu būdu visada žinojau. Tada perskaičiau antrąją knygą, kurioje sutikau lygiai tuos pačius teiginius. Tai, ką žinojau aš ir tai, ką radau abiejose knygose – buvo vientisa ir neprieštaravo vienas kitam. Tada aš supratau, kad daug žmonių viską suvokia klaidingai ir tik maža dalis – teisingai. Ir nuo tada, mano mąstymas galutinai pasikeitė. Kaip kad minėjo Smilga, budizmas jūsų neverčia daryti to, ko nenorit, jis jums neaiškina kaip gyventi, tik pataria, bet jei jūs pasirinksit priešingą kelią – nebūsit pasmerkti, nes budizmas teigia, kad kiekvieno žmogaus kelias yra individualus. Budizmas teigia, kad dieviškumas nėra kažkur, bet yra mumyse. Kaip pavyzdį galime paimti TUMO, kas lietuviškai būtų "mistinis karštis". Tumo simbolizuoja tam tikra deivė. Atliekant šią budizmo praktiką, žmogus susitapatina su ta deive, įsijaučia į jos vaidmenį, tarsi jis būtų ta deivė. Tokiu būdu jis perima tos deivės sugebėjimus. Deivės sugebėjimas tas, kad ji gali neribotai pakelti savo kūno temeperatūrą taip, jog visi daiktai aplink gali užsidegti. Taigi, atlikinėdamas šią praktiką, žmogus įgyja sugebėjimą neribotai kontroliuoti savo kūno temperatūrą. Kadangi Tibetas yra labai atšiaurioje vietovėje, tai vienuoliai, pasitelkią šią praktiką, lengvai pakenčia šaltį. Budizmo istorijoje yra daugybė nepaprastų gabumų deivių ir taip pat nepapratais gabumais garsėjusių lamų. Kai Jūrga Ivanauskaitė, būdama Tibete paklausė, kodėl vienuolis nuolat vaikšto su sunkiom grandinėm, jai atsakė, kad jis toks lengvas, jog be grandinių tiesiog pakiltų nuo žemės 🙂 Kai kam gali susidaryti įspūdis, kad budizmo tikslas yra lyg ir išmokyti žmogų nepaprastų sugebėjimų. Taip tikrai nėra. Budizmo tikslas – padėti atrasti kelią tarp savęs ir savo sielos arba esmės. Bet norint tai padaryti, reikia ne vien tikėjimo, bet ir praktikų, specialių praktikų. Tik lavinant savo protą, įmanoma priartėti prie savo dvasios. O kai žmogus priartėja prie savo dvasios, jis priartėja prie visų visatos paslapčių, nes visko yra ta pati kilmė. Visi gabumai, kuriuos žmogus gali įgyti eidamas šiuo keliu, tik kelio ženklai, reiškiantys, kad tu judi iš vietos. Prisirišimas prie jų, vertinamas kaip prisirišimas prie materialių dalykų. Prisirišimas užkerta kelią į tolesnį tobulėjimą. Tai nėra gerai, nes budizmas siekia išsilaisvinimo nuo bet ko. Yra sakoma, kad nušvitęs žmogus įveikia mirtį ir išsilaisvina iš gimimo ir mirties rato. Toks žmogus, stovėdamas saulės šviesoje, nemeta savo šešėlio. O po mirties – jo kūnas tiesiog išnyksta. Nepaisant to, kad jis nepriklauso gimimo ir mirčių ratui, jis gali savo noru gimti žemėje ir skleisti mokymą. tai priklauso nuo jo pačio.
Someone rašė:
– aha… Pats tu tiki ka rasai?
Realistas. Viskas tuo pasakyta.
Jis nemate to venuokio ir nebande nuimti grandiniu, is kur jam zinoti, ar tai melas? 😆
LIZergin rašė:
Pakartosiu: Ar pats gerbiamasis Jet tiki tuom ka parase citatoje? Jei tai parasyta toje knygoje, kuri pakeite jo gyvenima, manau turetu tiketi, ar taip, Jet?
Someone rašė:
Realistas rašė:
Atsiprašau, pirmąjį tavo klausimą pamačiau, bet pamiršau į jį atsakyti.
Taip, tikiu.
Ponas Realistas, zmones buna skirtingi. Jis tiki, ir jus jo nepergincysit.
I sita tegaliu atsakyti citata… Someone rašė:
Jo, teisingai, bet gal tas zmogus, kuris pakeis nuomone, busi tu… 😆
Ir isvis, mes ne i tema snekam. Razveli fludilniu.
Realistas rašė:
O gal tai reiktu suprast perkeltine prasme. Gal grandines simbolizuoja pasilikima ant zemes. Jos luosina, o ar ne tokia yra didzioji dalis zmonijos? Gal vienuoliui grandines yra irankis pazinti ja.
Arba kaip nors kitaip.
Tad, pasirodo negalime nugincyto to, kas pasakyta. Melu ar apgavyste apsmeist butu neisprusimo zenklas.
Jeigu sitaip, vadinas ir as tikiu.
Jet rašė:
Ir kas tai per mastymas? Visa tai ka uzrasei? Man tai panasiau i zinias, duomenis, fatus, bet ne gyvenimo buda. Konkreciau zmogau, konkreciau. Kas yra tas TEISINGAI? Kas yra NETEISINGAI?
As tik labai noriu suzinot..
Smilga rašė:
– tai kuo gi tu tiki? 8)
Jet rašė:
– kone kiekvienam taip atrodo jog jis pats protingas o kiti durneliai.
Smilga rašė:
Tu tai ir žinai 🙂
Realistas rašė:
Ne. Kaip aš galiu sakyti, kad aš teisus, o tu ne? Juk viskas, ką aš kažkur esu perskaitę ar išgirdęs – sukurta mūsų proto. Viskas, ką tu gali man pasakyti – taip pat bus sukurta proto. Mūsų protas tą patį dalyką gali aiškinti daugybe skirtingų būdų. Kaip mums suprasti, kada jis klįsta, o kada teisus? Jei mes bandysim įrodinėti ir pagrįsti vieną ar kitą savo pasakytą mintį – mes ir tada negalime teigti, kad esam teisūs arba ne. Juk įrodinėjimus taip pat sukuria mūsų protas, tai kaip mes galim atskirti, kada jis teisus, o kada ne? Mes negalim. Negalim ir sakyti, kad aš teisus, o tu – ne. Galim tik stebėti savo protą ir pasiūlyti vieną, ar kitą jo pateiktą variantą 🙂
Jet rašė:
– ty taip butu tuomet, jei protas galetu kurti vien tik mintimis, ty ka mes pagalvotume, tas virstu tiesa.
Jet rašė:
Pagal tave taip išeitu, jog negalime pasitikėti protu, tokiu atveju visi mūsų teiginiai yra klaidingi, nes juos sukuria protas. Tada automatiškai iškyla klausimas ar mes galime teisingai mastyti, jei ne, tai bent koks mastymas ar diskusija prarnda prasmę, įskaitant ir mintis apie budizmą.
Nightex, į tai aš negaliu atsakyti 🙂
Jet rašė: