Važiuodamas keliu link Gizos netoli Kairo (Giza yra į vakarus nuo Nilo, už 16 km į pietvakarius nuo Kairo), keliautojas tarsi grįžta atgal į istoriją – nusikelia 5000 metų į praeitį. Iš tolo trys piramidės atrodo tarsi aštrios viršukalnės. Tik visiškai prisiartinus jų dydis pribloškia – jos milžiniškos. Didžiausia piramidė priklauso Cheopsui, vidurinioji – Chefrenui, o pati mažiausioji – karaliui Mikerinui.
Kapai gyviesiems
Egipto valstybė atsirado kaip Nilo slėnyje įsikūrusių gyvenviečių sąjunga. Ją sudarė dvi karalystės – Aukštutinis Egiptas Nilo aukštupyje ir Žemutinis Egiptas. Karalystėms susijungus, jas valdė vienas karalius, kurio rūmai buvo Heliopolyje, ten, kur dabar yra Kairas.
Egipto faraonai laikė save gyvaisiais dievais, kurie vieną dieną palieka žemę ir prisijungia prie saulės dievo Ra, kuris kas dieną keliauja savo ugniniu vežimu per dangaus skliautą, o naktį – per pavojų kupinas požemio tamsybes. Karaliai buvo įsitikinę, kad deramu pomirtiniu gyvenimu jie turi pasirūpinti dar gyvi būdami: jie statydavosi būstus dykumos pakraštyje – vietoje tarp gyvybę teikiančio Nilo ir vakarinio horizonto, už kurio vakare pranyksta saulė.
Iš pradžių mirties namai buvo rūmai su kambariais ir maisto sandėliais. Rūmus supo mažesni namai – kapai dvariškiams, kurie turės tarnauti karaliui po mirties. Po 2700 m. pr. Kr. karalius Džoseris Sakaroje į pietus nuo Gizos pastatydino laiptuotą piramidę, simbolizavusią laiptus į dangų. Vėlesnieji karaliai statė jau lygiašones piramides, kurių visa didybė atsiskleidė Cheopso, Chefreno ir Mikerino kapavietėse. Vėlesniais amžiais karaliai statydindavosi dideles šventyklas, kasė kapus Karalių slėnyje,kur palaidotas ir Tutanchamonas, kraunamos mažesnės piramidės. Tačiau Gizos piramidė – nuostabiausias visų laikų kapas, kurio grožiui ir didybei niekas neprilygo.
Statinio ypatingumas
Piramidę sudaro 2,5 mln. klinties blokų, ji sveria apie 6 mln. tonų. Kaip senovės egiptiečiai sugebėjo sudėti 5,3 ha plotą užimantį akmens blokų, kurie sveria po 15 tonų, pastatą? Kokiomis sudėtingomis matematinėmis formulėmis vadovavosi senosios civilizacijos išminčiai? Nors Egipto gyvenimą mokslininkai neblogai išnagrinėjo, tačiau Gizos piramidės paslaptis lieka neatskleista. Tuometiniai architektai ir statytojai turėjo ypatingų žinių, nes kapo proporcijos ir matmenys stebina net šiuolaikinius mokslininkus. Keturios piramidės sienos atkreiptos tiesiai į keturias pasaulio šalis, nukrypimas pagal kompasą mažesnis nei 0,1 laipsnio. Ilgiausias ir trumpiausias šonai skiriasi tik apie 20 cm. Grindinio apie Didžiąją piramidę lygumo paklaida – 2,5 cm. Glumina tai, kad toks nepaprastai tikslus apskaičiavimas buvo pasiektas paprasčiausiais, primityviais įrankiais. Didžioji piramidė statyta maždaug 30 metų, ją statė apie 4000 žmonių. Daugelis žmonių prisidėdavo prie statybų, kai Nilas lietinguoju sezonu patvindavo ir nebūdavo galima dirbti žemės.
Paslaptingasis vidus
Tris tūkstančius metų piramidės vidaus niekas nelietė. Kai Abdula al Mamunas 820 m. pr. Kr. atrado įėjimą, Karaliaus kambaryje sarkofagas buvo tuščias. Iki šiol niekas negali atsakyti, kas iš tiesų yra Didžioji piramidė. Jei tai ne karaliaus Cheopso amžinojo poilsio vieta, tad kas tai? Aišku viena – tai nepaprastai puikus senovės pasaulio stebuklas, liudijantis senosios civilizacijos atstovų aukštą išsilavinimo lygį, milžinišką valią, stiprų ryžtą.
10 thoughts on “Giza”
Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.
Noreciau patikslinti: piramide state ne 30 metu, o 22metus, ja state ne 4000 tukst., bet 100 000 tukst. zmoniu. 😆
destroy rašė:
Manoma, kad piramidese niekada ir nebuvo palaidoti faraonai…mano manymu, jos skirtos kitiems tikslams…
DaJo rašė:
Tusams?
Ateiviams kelią žymėti. 😆
skutimosi peiliukams galąst?
Stasys rašė:
valio!!!!!!!!!!!!
geniali mintis, manau tu realiausias kandidatas i kitu metu nobelio premija 😀
gaila kad tik viena premija ir tik vieną kartą , nes galėčiau ir dar pratęsti 😆
Jeigu ka Egiptieciai nevisas ten piramides atrodo pastate , atrodo papilde tik , na bent zinau kad Sfinksa state ishsivisciusi tauta , buvusi pries Egipta , asq tai gyventojai is Atlantidos , nes gal tada dar ir babilonieciu nebuvo , beje pietu amerikos inkai actekai ir musu zemyno babilonieciai neatsitiktinai panasiu kulturu , bet jie neplauktu taip toli , tai tarp ju buvo kazkas kas galejo lengviau keliaut , ta prasme keliauji i atlantida , o is jo i amerika ir taip pletojies , nes panasios kulturos ir ismintingos , nes gi pranasystes ir kitka. Beje indenai atsirado is Rusijos jei ka 😉
Defas rašė:
saltiniu prasau :S