Jausmai, kurių vengiau

Sveiki, turejau mergina bet issiskyriau, mano klaida ir t.t, veliau prasiau kad man dar atleistu, suteiktu antra proga, bet man ji jo nedave, nes suklydes buvau sunkiai… bet cia ne apie tai. Zodziu kai su ja issiskyriau ji susirado kita vaikina, tiksliau mano drauga, na as supikau ir ant draugo, bet po kiek laiko atlyzau. Atrodo ir susitaikiau jog jai visiskai nieko nejauciu. As ir buvusioji nebebendravom visiskai , jokiu susitikimu, jokiu sms, tai truko mazdaug metus. Ir cia pries kelias savaites gavau is jos zinute jog ji nori skubiai susitikt, na as sutikau. Susitikom ji apsiverke, na tipo turejo lb daug asmeniniu problemu ir dar plius tas vaikinas paliko (na paprase pristabdyt draugyste) na ji man issipasakojo as ja apkabinau, nuraminau ir t.t ji skundesi juo, lygino su manim. As su ja isdraugaves buvau maziau nei metus. Na mes taip lauke prasikalbejom visa nakty iki pat ryto. Kalbejom, ji apsiramino, net pralinksmejo, ir manes paklause ar as jai dar ka nors jauciu, as neatsakiau nk, nes pats nezinau kas pas mane vel ten uzvire, ji taip manes klause gal tris kart, kol pasakiau nezinau… po to ji man pasake jog manim ji visiskai pasitikejo kaii draugavom, o tuo draugu, nepilnai. Tada ji man pasake jog geriau butu pasirinkus mane nei ji… as jai tikrai to pats nenoredamas, sakiau jog susitaikysi ir su juo ir viskas bus tvarkoj, ji teige jog nezino ar nori jam atleist ir blab la. Na zodziu po keliu dienu susitaike, ir manes per telefona paklause ar gerai padare, as jai atsakiau jog nenoriu nieko tau patarinet, nors as is tikru nenorejau kad ji draugautu su juo toliau, o taip pasakiau vien del jog, tas mano draugas kai as tik su ja issiskyriau ir bandziau viska atitaisyt, ja itikinejo kad man ji neatleistu…ir dar nenorom priduriau jog as nesikisiu. tai va po sio ivikio praejo savaite, ir as vel negaliu negalvot apie ja…. Man neduoda ramybes ka ji tuo norejo man pasakyt? Per sia savaite as su ja nebendravau ne karto… ir as db visiskai pasimetes, gal ji man kazka jaucia, gal as dar turiu galimiybiu… na patarkit, nes nzn ka man galvot, ka daryt, nes kai vel db ja pamaciau mane vel uzpludo tie jausmai, kuriu vengiau…