Perskaičiusi vieną forumietės istoriją apie draugystę, nusprendžiau ir aš išsilieti… 😥
46 thoughts on “Kai apsigauni, jog kažkam buvai tikras draugas…”
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.
Įtraukiančios diskusijos visomis gyvenimo temomis
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.
cia apie savo drauge???
matai, zmones nera vienodi ir juju atsakomybe neisimtis
panasu i tai, kad tavo drauge is tu zmoniu ( gal tik kolkas) kurie lengvabudiskiau zvelgia i viska arba i va tai, kad liecia kita zmogu, o ne ji pati ( egoizmas savimylyste)
o gal nemoka ir negali (dar vis arba isvis) but su konkreciu zmogumi artimam rysi, kad ir su drauge – t.y. jai ta drauge dar nera tokia svarbi ir reikalinga, nei kad draugei ji
arba davo drauge paskendusi ispudziuose rupesciuose …
buk atlaidesne
arba nera kaip paskabint- techniniai nesklandumai- nemoka pasijungt , kortele neveikia, nedrista nueit i neto kavine viena ..ir nenori vargint pirmas dienas zmoniu , pas kuriuos apsistojo
o jei taip va elgiamasi ne pirma syki – galioja sio posto pradzia
taip ar taip nepyk ant jos ,Imagine , 😉
Ačiū Debesėli 🙁
patikek suprantu ka jauti… as su savo klasioke draugavau 5metus, bet taip ziauriai-buvom atrodo UNREAL drauges… ir viena diena ji man pareiske kad AS JAI NUSIBODAU- cia buvo ziauru… taj vat praejo 3 metai dabar esu viemna, jos kaip drauges pamirst negaliu…. ir kaip ji tavo klasioke ir kiekviena diena matai kai ji tave iskeite i savanaude merkse kuri su ja draugauja tik del bernu – ir tai tikrai pasitvirtino- cia buvo mano tiesa, kad ji norejo tik ispest naudos….. bet vat pas mane yra viltis nes einu i kita sule… 😀
O, Kiba… 😥 O jei dar ją matai kasdien dabar tai tuo skausmas yra didesnis..
as maniau,kad turiu drauge,bet kai man jos labiausiai reikia ji vaiksto su kita,o man dar meluoja…negaliu daugiau taip…manau metas uzbaigti viska…
Imagine, matosi ,kad tu myli savo draugę, bet nebūtinai ji turi taip mylėti tave.Žmonės skiriasi, o begyvendami dar ir keičiasi.Tu į viska žiūri savo akimis , iš kito žmogaus reikalauji taip, kaip pati supranti.Todėl esi pasiruošusi imti , o ne duoti.Tavo draugystės isivaizdavimas jau išaugo iš savo rūbo.Be to visą laiką buvai įsitempusi ir gilumoje jautei ,kad draugė išduos .Gal tu nekalbėjai, bet žmogaus jausmai kartais persiduoda kažkokiu būdu.Be to tavo draugė jau tolo nuo tavęs ilgai, bet nenorėjo likti kalta.Matė tavo atsidavimą ir jis kažkaip ją vargino, gal slėgė.Vistiek ji prisimena kas tarp jūsu buvo gražaus ir tai yra jai labai brangu.Gal pasistenk ją suprasti ,juk žmogų galima mylėti ir per atstumą. 🙂
Tiesiog kai kurie žmonės kartais elgiasi labai neatsakingai…net nesusimąstydami,kad gali įskaudinti kitą žmogų.
Jei jau tai kartojasi ne pirmą kartą…tai gal galima būtų keisti statusą į "pažįstama"…
Aš irgi pergyvenau dėl draugysčių…,bet dabar jau apsipratau su mintimi,kad galima tikėtis absoliučiai visko…Manęs jau nebestebina jokie poelgiai…Dar turiu vilčių,kad vis dėl to yra žmonių,kurie mąsto ne tik apie savo jausmus…,kurie vis dėl to dar vertina draugystę,bet tokių sparčiai mažėja.
Dažniausiai būna taip,kad kai Tau reikia pagalbos…tai špygą…nesulauksi jos,o kai jau jiems reikia,tai būtinai būtinai…pabandyk atsisakyt padėt,tai būsi baisiausias priešas.
Tavo atveju,Imagine,tai labai neatsakingas asmuo…ir apie pasitikėjimo atkurimą negali būti jokios kalbos.
Aš irgi…vis atstatinėjau atstatinėjau,kol galų gale trūko vienos vienintelės kiaulystės,kad suprasti,jog bandau galva sieną pramušti…Kam reikia save kankinti pergyvenimais?Lengviau reaguok,nes taip jautriai reaguojant nespėsi ašarų gamint…Suprantu,kad nelengva staiga imti ir nebereaguoti į tokius dalykus,bet kai tai vyksta pastoviai…žinok savaime nusibosta ir imi automatiškai dėti ignorą… 🙁 Užjaučiu…,bet šitokiems žmonėms vertėtų pasimokyti atsakingumo…
Bus tu draugų gi ne karo metas!! 😉
Krasavica, labai teisingi tavo žodžiai, aš manau taip pat… Visgi nebežinau ar jau galima vadinti "drauge", reikėtų keisti statusą "pažįstama"… vis nekyla ranka… bet tai neišvengiama tiesa… 😀
Ech.. praėjo trys savaitės.. Kaip man numalšinti tą laukimo jausmą? 😥
Lietuvoj turiu tikrai daug ,labai geru draugu,bet gi nepliurpsiu su jais kiekviena diena,nerasinesiu e-meilu ir t.t.
Cia gyvenimas irgi verda.. Darbas,kiti draugai,kitos bedos..
Su Lietuva susisiekiu,karta gal du kartus per menesi.. Kartais tyliu ir visa menesi.. Bet draugai visada liks draugais..
as esu grynai kaip smilga… nors sedziu namie, nieko neveikiu ir baigiu nuprotet nuo tu namu, bet vistiek neinu pas draugus, nes tingiu… pirma tingiu jiems parasyt, o jei parasau, tai nueit pas juos vargas 😆 na nebent pas mane ateina…
na bet jei buciau uzsienyje, tai tikrai pirmiausia pulciau parasyti visiems draugams, kad as gyva ir sveika… na jei neparaso, tai jau ir nzn ka galvoti…
Imagine , nereaguok taip stipriai. Jos pašonėj yra kitas žmogus ant kurio realiai ji gali išsilieti. Draugai. Ar tokie iš tikro būna?
Stasys rašė:
teisingai stasy pastebejai.. ar tikrai draugu buna??kartais ju nebuna.. na as tai, nesakau, turiu draugu, pas kuriuos visada rasiu pagalba sau, ir visada joms padesiu..bet sakau is patirties, kad atrodo viskas, d5raugas yra toks nerealus, atrodo nieko daugiau nereikia, pades visada, paguos, visos slapciausios paslaptys ir t.t. bet kartais ne is sio ne is to pamatai, kad draugai gali padaryti tai ko tu galbut nesitikejai…isvis geru draugu yra labai mazai.. o jei tikrai toki surandi, tai reikia saugoti ir branginti. ir jos nuosirdumu tau, imagine, laaabai suabejociau
aš tikiu draugyste 🙁
sakoma: draugą nelaimėje pažinsi. Nelaimėje. Kai viskas gerai tai ir eina kiekvienas savo keliu , niekas niekam netrukdo , tik kai parklumpi , gali susilaukti pagalbos iš po šalies , rankos ir palaikančio žodžio.
Smagiausia, kai tau ištiesia pagalbos ranką tavo draugas. Aš labiau vertinčiau ištikimybę, o ne draugystę.Draugų gali būti daug tikrų ir netikrų, bet nė vieno ištikimo.Toks gali būti visai šalutinis žmogus, atsitiktinai sutiktas gyvenime ir tau labai padėjęs. 😀
taip taip… va paskutiniai 2 komentarai taiklus. nors su savo draugem vasara ne per labiausiai bendraujam, bet visada gali is ju tiketis pagalbos…
ech kaip gera tureti geru draugų 😀
😆 Nesidžiauk,jei tave neša ant rankų- gal ieško sąvartyno? /A.T./
nu čia tai gera frazė, labai patiko, o kas autorius paršyk vardą su pavarde.
😀 Truputį sumaišiau, pasirodo parašė Kęstutis Mikoliūnas. Čia dar jo : ‘Lengviausia pasislėpti savyje tada, kai esi tuščiaviduris.’
Taigi tokios naujienos… Gavau trumpą laiškelį nuo jos. Atsiuntė atvirutę, ir ten trumpas laiškelis joje.. Džiaugiuosi bent tiek, kad parašė kaip sekasi jai ten, kur rado darbą… Deja… nuliūdau dar labiau… Kodėl? Todėl, kad nei atgalinio adreso, nei telefono numerio.. 😥
tikėkis kad pasiilgs …
Kažkaip nieko nebesitikiu……
aukščiau nosytę , tai nėra tragedija 🙂
Labai prisirišu prie žmonių, kurie man labai brangūs, tad man labai sunku… gal ir nėra tragedija, Stasy, nežinau… bet vistiek bandau atsakyt į visus klausimus… Ir niekaip nesuprantu, kodėl neparašė adreso, telfono numerio.. 😕
o gal kai atsisveikinant būna gražūs žodžiai reikia susimąstyti?
Bet tokie žodžiai buvo visus tuos metus… atsisveikinant buvo tik pažadai ir pakartota tai kas jau buvo sakyta ir anksčiau… Gal ir reiktų susimąstyt..
Mylek ja tokią kokia yra ir nieko nereikalauk, nes tampi priklausoma… 😀
Gal tu ir teisi…
Imagine, man buvo tas pats, tik mano draugė išvažiavo ir niekada daugiau su ja nebesusitikau, ir nebebendravau 🙁
OMG 😥 Norėtusi tuo džiaugsmu pasidalinti kartu, bet deja nėra kaip… neįsivazduoju ką galvoja tie žmonės… kas juos priverčia taip elgtis………..
o gal nenori jie sugrįžti į senus prisiminimus , sunku juk.
Gal tu ir teisus, Stasy, gal ir būna tokių žmonių, bet aš taip niekada nepasielgčiau, kad ir kaip sunku būtų grįžti į tuos prisiminimus… Mano atveju ne ilgam laikui išvažiavo, tik vasarai… Grįš, juk tie prisiminimai niekur nedingsta, draugystę galima puoselėti ir toliau… Bet po tokių poelgių nebežinai žmogus ką galvoti, kuo tikėti…
🙂 Tikrų draugų prarasti negalima, arba tikrą draugą pažinsi bėdoje.Atstumas tikrą draugystę stiprina . o netikrą silpnina.
verenna rašė:
cia tikra tiesa
4 metus mes 3 buvom geriausios drauges. bent jau man jos buvo, o jos taip sake, bet veiksmai lb daznai skirdavosi nuo zodziu. tiesiog kai jom manes reikdavo tai geriausia draugelka, o kai ne- manes atrodo net nepastebi, as visiskai joms nereikalinga. daznai isduodavo, bet as joms atleisdavau nes man su jomis buvo smagu nepaisant tu pastoviu isdavysciu ir manes nepastebejimo.
viena kart man jos taip atsibodo kad mes lb smarkai susipykom(daznai taip budavo, bet neilgai trukdavo) ir as radau kitas drauges, kitas 3 klasiokes su kuriomis pusmecio begyje tapome puikiomis draugemis. jos tikrai mane vertino ir ne tik vadinomes net ir buvom drauges. bet kitais mokslo metais tos senos drauges norejo susitaikyti ir as negalejau kazkodel pasakyti ne. ir kaip as suklydau….. buvusios uzpyko nerealiai, o sios- vel geresnes su manim nebuvo…
vasara isvaziavau i kaima ir su jomis nesusitikau… nenorejau, sakiau eisiu i kita mokykla ir ten rasiu kruvas TIKRU draugiu o ne bet kokiu ir pasiunciau jas..nesusitinkam jau metai.. o naujije klaseje, taip radau drauge, bet susitinkam po pamoku retai, po man reikia geriausios drauges kuri visad butu salia… klasej yra ir kitu draugiu , bet jos vis delto tik klasiokes ir laisvalaiko kartu neleidziam… likau viena…..
o kaip kazkas cia sake, kad draugu gyvenime dar bus ir bus as nelabai sutinku… draugu metams begant vis mazeja ir mazeja, todel mes turim juos vertinti ir stengtis islaikyti draugyste. aisku jai vienam is draugu ta draugyste dzin, tai nera prasmes…
kai turi daug draugu, susipazysti su draugu draugais , pazistamais ir draugu ratas vis dideja, o kai turi tik viena drauge o ji ir pati turi tik mane ir dar viena, tai kaip praplesti ta rata? tai nera taip lengva kaip gali atrodyti….
zn imagine tave pilnai suprantu nes ir man taip buvo….tik skirtumas tas kad mano drauge neisvaziavo, ji vis dar gyvena ten pat….kitoj pusej gatves….. Bet tu tiesiog nenusimink…..zmones keiciasi…..vieni pasimirsta kiti atsiranda……zn man viskas buvo taip kaip tau….daug kartu draugyste buvo isirus…ir as imdavau po plyta ir statydavau viska vel is naujo……bet viena diena kazkas atsitiko…..gal todel kad viska atstatinedavau viena……buvo jau per daug sunku……tiesiog susigincinom del kazko ir viskas….ji nieko nedare…man gal atsimerke akys ir pamaciau kad neverta taip kankintis…..dbr ji net nesisveikina……ji visada privercia zmones jaustis kaltais del jos klaidu…keista, bet tik dbr tai suprantu….kiek daug laiko ir pastangu isvaistyta veltui…..juk “tikru draugu pararasti neimanoma“ kad ir kas bet jie visada salia…. Va nuo pirmos klases turiu geriausia dauga, tai vaikinas 🙂 bet jis atstoja viska..per visa laika kiek draugaujam nesam labai susipyke kad reiktu viska statyti is naujo….. Ir tu pabandyk susidraugauti su vaikinu…..gal jie supratingesni…??…
Nežinau kas supratingesni.. Žmonėmis dabar labai sunku pasitikėti..
Kiek atsimenu dar senais laikais sakydavo, kad nepasitikėk draugėmis .Ir mano mama visą laiką šito mokė, nes nuo draugių gyvenime buvo nukentėjusi.Aš nenorėjau tikėti, bet gyvenime vis labiau suprantu, kad draugės yra žžiauriai pavydžios ir gali labai pakenkti jei tu joms labai atsiveri… 🙄
Taip, visada reikia žiūrėti kam atsiveri… Kitą kartą, net pačiai artimiausei draugei negali visko papasakoti.. 😕
verenna rašė:
pritariu …bet buna ir kitaip …tokia turiu ir labai dziaugiuosi, bet jos neieskojau , pati atsirado
Vistiek pasitikėti iki galo negali net jeigu daug metų pažįsti,juk gali ateiti toks laikas kai ji išduos.Kas gali įlįsti į kito žmogaus mintis… be to žmonės keičiasi. ❗
verenna rašė:
as irgi pritariu verennai. drauges susipyksta kartais del nieku. na jei busi paslaptinga, nieko nesakysi tai irgi negerai, reikia tarp draugu nuosrdumo, bet siek iek paslapciu manau turi tureti ir viena..juk ka gali zinoti…
Taip negali pasitikėti iki galo… Bet būna žmonių, kuriais visiškai pasitiki – tai giminingos sielos.. Kas su tuo nesusiduręs – nesupras…
😥