Na čia pavydas liaudyje vadinamas. Jūs atpspindit vieną medalio pusė, o aš kitą – manoji panaši labai į jus. Patikėki, nėra lengva su tokia gyventi, tikiuosi ir manoji kažkiek dėl to išgyvena.
Oj kokia pazistama situacija… Irgi turejau tokia problema… ir vaikinui buvo labai nelegva su manim sugyvent…na galit isivaizduot kam butu lengva? juk nuolat kazka prikaisiojau, kamantinejau ir t.t. aisku labai isgyvenau del to, todel emiau ir pasisakiau vaikinui atvirai, kad tikrai juo pasitikiu, tiesiog negaliu susivaldyti… jis mane suprato ir pasisake kaip pats jauciasi su manim… buvo nelabai smagu apie tai kalbet, kadangi islindo ivairios nuoskaudos… bet mes viska aptarem… jis sutiko kartais dazniau parasyti ka veikia, kur, su kuo… bet darydavo tai vis reciau ir reciau… net pati nepastebejau kaip si begaline kontrole liovesi… dabar abu labai sekmingai sutariam, be jokiu pavydo priepuoliu ir scenu be priezasties…. Linkiu sekmes ir jums iveikti sia beda…. 😀
na man jauciu dar blogiau…savo vaikino niekur vieno neisleidziu…dziaugiuos jei atvirai kad jis neturi draugu ..ir bijau kad viena diena ju susiras …nes man baisu kad jis prisigers ..atsitiks jam kasnors ir t.t
yra du variantai.
as irgi kazkada labai pavydi buvau ir manau ta pavyda labai lemia draugystes pradzia.jeigu vaikinas leidziasi kontroliuojamas ir nieko nesako del pavydo tai poto tu net nebesivaldai. o jeigu vaikinas is pat pradziu nuteikia jog jam reikia linksmybiu ir su draugais ir jis eis kartais isgerti be taves tai kazkaip pati savyje nusiteiki jog nebutinai jis eis taves isdavineti jis tiesiog toks zmogus kuriam neuztenka tik taves o reikia ir vyrisku pokalbiu prie alaus.
arba tu tiesiog gimiai buti pavyduole ir nieko tu cia nepakeisi gali tik bandyti sukaupt visas jegas ir valdytis..nes visdelto kazkada tavo pavydo priepoliai gali isvesti vaikina is kantrybes ir jis tiesiog susiras tokia kuri pilnai pasitikes juo.
Temos autorei-o tu eik su juo kur jis eina,jei ,žinoma,jis nieko prieš.Pvz,į daugumą vakarėlių,tūsų,manau neturėtų vaikinas drausti tau eiti su juo.O jei jau nenori tavęs vestis kartu-tai kažkas tikrai negerai.Aišku,suprantu,kad jam galbūt ir norisi pabūti TIK su draugais,kaip tu sakai-alaus išgerti,todėl ir sakau ‘į daugumą vakarėlių’.Gerai apmąstyk,gali net ant lapo susirašyt priežastis ‘kodėl verat pasitikėti’ ir ‘kodėl neverta pasitikėt’,tuomet jas labai gerai apsvarstyk,išnagrinėk ir pamatysi,kad TIKRAI verta pasitikėti.Gal bent kiek širdelei ramiau bus.Sėkmės 😉
Temos autorei-o tu eik su juo kur jis eina,jei ,žinoma,jis nieko prieš.Pvz,į daugumą vakarėlių,tūsų,manau neturėtų vaikinas drausti tau eiti su juo.O jei jau nenori tavęs vestis kartu-tai kažkas tikrai negerai.Aišku,suprantu,kad jam galbūt ir norisi pabūti TIK su draugais,kaip tu sakai-alaus išgerti,todėl ir sakau ‘į daugumą vakarėlių’.Gerai apmąstyk,gali net ant lapo susirašyt priežastis ‘kodėl verat pasitikėti’ ir ‘kodėl neverta pasitikėt’,tuomet jas labai gerai apsvarstyk,išnagrinėk ir pamatysi,kad TIKRAI verta pasitikėti.Gal bent kiek širdelei ramiau bus.Sėkmės :respekt:
Oi manau nėra panelės kuri nebūtų sulaukusi tokių atplaukusių minčių. Manau problema yra vaikinuose, nes jie nesugeba priversti panelės pasitikėti jais, reiškias jie palieka pretekstų joms taip elgtis. Bet aišku viskas turi turėti ribas, jeigu vaikinas tikrai stengiasi, viską daryti dėl jos ir tikrai nuoširdžiai rodo ir įrodo, jog myli, problema gali būti ir panelėse. Nes per didelis paranoizmas žlugdo viską, man pačiai taip buvo, ir vieną syki kai mano vaikiną tai davedė, jo žodžiai man giliai istrigo visam gyvenimui turbūt. Buvo taip: viena syki vietoj jo įrodinėjimų, jog jis neturi jokios kitos, jis man parašė "taip aš turiu kitą !" mėnesį vyravo tyla… Galiausiai parašiau jam, ir paaiškėjo, jog jam užP…. mano paranoja, nes tipo įvaizdis susidaro toks kad aš tik ir noriu jog jis turėtų kitą, ir jis mano norą "išpildė", aišku tai buvo tik žodžiai. Bet nuo to karto tikrai daugiau nebekeliu jokių pavydo scenų. O dabar aš jau senai išsiskyrus su juo, likom draugais. O kai jis man papasakoja, kad jo dabartinė pana isivaizduoja jog jis laksto su kitom… man juokynga, nes as žinau jog jis sukitom nelaksto. Taigi dažniausiai merginos tai įsikala pačios, dėl vaikino dėmesio stokos… Vat aišku galyma pavydėti, bet čia jau turėtum įveikti pati save, nes niekas kitas už tave to nepadarys. Kai jis eina su draugais, tu eik su draugem kur nors, juk tikriausiai jau senai nesimatei su jom, nes visa laika skirei vaikinui, o be to panele turi būti šiek tiek paslaptynga, o šiuo atveju kaip matau tu esi visiškai jam atsidavusi, kiekvieną, minutę, nepamiršk savęs ir savo jausmų, jeigu tau trūksto jo dėmesio taip ir pasakyk jam, tiesiai šviesiai, manau jei myli, tu neišgirsta neliksi. Sėkmės =)
as irgi avinas, anksciau nagais ir dantim gindavau tai kas mano, o dabar vadovaujuosi taisykle, jog arba jis mano, arba as ne jo. O rinktis leidziu vaikinui ;]~ Ir neeisterikuoju ir neissigalvoju, kad ten su kitom… jeigu taip pasielgtu reiskias zinojo ka daro… svarbiausia tai aiskiai isdestyti vaikinui ir net gan bauginanciai, kad pries nukrypdamas pagalvotu… O kaip ten patarle pasakoja tiksliai nebepamenu, yla ar anksciau ar veliau islenda is maiso, ar kaip ten ta patarle? xD O siaip ir nuo vaikino priklauso… jei jis man nerupi tj tiesa pasakius dzin ka jis daro ir kur eina… vat vaikinai bijokit ne tada kai mergos pavydi..
Abstracti ne tik preis save turetum jaustis nesmagia bet ir pries ji, as skaitytdamas galvojau kad tavo vaikina reikia gelbet, juk cia tokia nesamone, tu negali zmogaus savo suniuku laikyt, ir nesakyk kad tu kitaip negali, nes butent tu taip ir darai tavo protas ir sirdis tai ir esi tu, jie nera atsirai. O sita problema isspresi tada kai pradesi juo pasitiketi, pasitikejimas daugiau nieko gali tau padeti. Ir dar pasakysiu niekada su niekuo nesielk kaip su suniuku, nes ir tas suniukas gali kadanors uzpykti ir pasidaryti vilku, kuris tave sues ir dings. sekmes.
Abstracti ne tik preis save turetum jaustis nesmagia bet ir pries ji, as skaitytdamas galvojau kad tavo vaikina reikia gelbet, juk cia tokia nesamone, tu negali zmogaus savo suniuku laikyt, ir nesakyk kad tu kitaip negali, nes butent tu taip ir darai tavo protas ir sirdis tai ir esi tu, jie nera atsirai. O sita problema isspresi tada kai pradesi juo pasitiketi, pasitikejimas daugiau nieko gali tau padeti. Ir dar pasakysiu niekada su niekuo nesielk kaip su suniuku, nes ir tas suniukas gali kadanors uzpykti ir pasidaryti vilku, kuris tave sues ir dings. sekmes.
Žodį ‘Mano’ įvardiju, kaip įšdavystę (davimasį su kitomis panelėmis). Neisterikuoju, jog jis draugiškai bendraus su kitomis panelemis ar eis į vakarėlius kur jų bus (svarbu, kad jis manęs neišduotų). Tai aš ir sakau, jog jei jis renkasi davimasi su kitomis panelėmis – šaunu! reiškias aš jam per mažai reiškiu ir jeigu žinojo mano nuomonę į išdavimą, reiškias žinojo, jog kai aš sužinosiu – jis mane praras. Nesu iš tų kurios isterikuoja ar pavydi dėl bendravimo su kitom mergom draugiškai. Kaip ir nesu iš tų kurios laikosi įsikibusios vaikinams į kelnes ir verkšlena, jog sugrįžtų ar pasikeistu. Jei aš matau, jog žmogus manęs negerbia ir aš jam per mažai reiškiu, pasitraukiu iš jo gyvenimo be jokių scenų… Čia jo reikalas. Aš žinau, jog atsiras toks kuris mane gerbs, ir tausos, bei nešios ant rankų ir nelakstys į kairę. Tai kam tu man pasakyk gadintis nervus dėl tų nebykėlių, kai aš galiu palaukti to dėl kurio man nereiks gadintis nervų, kuriam pilnai užteks manęs, kaip moters, gerbs mane ir dar ant rankučių nešios(nereikia suprasti tiesiogiai). Nesakau, kad ten jis negalės su kitom bendrauti draugėm…
Pilnai supratau, jog tu manęs nesupratai.
Dabar pasižiūrėk i tai ką tu man pasakei. Nes pasijaučiau kaip visiška kvailė, kuri kalba apie ratus, o jai pradedama aiškinti apie batus. Tikiuosi taip ir pasibaigs mūsų šis mažytis nesusipratimas ir neišsiplės į begalines diskusijas kuriose vienas varys apie batus, o kitas apie ratus.
Vaikino šiuo metu neturiu, nes nenoriu turėti. Taigi ir bėgti nėra kam, o kai turėsiu tai ir bėgti nereikės, aš moku pasirinkti. =))
Mane irgi kazkoks nervas ima kai zinau, kad jis su draugais tiesiog chill`ins bare. Nors pries tai jis pasako, kad eis, ar as nepriestarauju, gal noriu kartu. Isleidziu ir nervinuos, galvoju va rupeciau tai neeitu, girtam ir velnias i uodega ilys, nors sveiku protu suvokiama kiekvienam, kad reikia kartais atitrukt su draugais. Grauziu save, nervinuosi. Kartais pagalvoju, kad esu nesveika siuo klausimu, nes noriu, kad tai kas MANO butu tik man ir tik su manimi. Visiskas absoliutus nuosavybes jausmas, gal kad esu labai tevu islepinta ir viskas kas geriausia seimoj yra man. Rodos jei galeciau tai izoliuociau ji nuo pasaulio, pasisodinciau ant sofos ir ziureciau. Bet jis irgi taip pat supranta, kad man kaip oro reikia bendravimo, taciau irgi pavyduliauja jeigu su draugem kur islekiam, numeta kokia replika, kad oi bernus kabinsies jau su draugem.
Manau tai neisnyksta su laiku, tik sumazeja ta baime, kad nuklys kur nors i desine ar kaire. As netgi susirupinciau jeigu nepavydeciau jo, arba jei jis manes imtu nebepavydet. Susigyvensi su tuo ir tas pavydas taps menkesnis, maziau rodysi ragus, pazinsi jo aplinka, jo draugus, imsi pasitiketi jais ir apsiraminsi 😉
Tai Jezau, kam čia nebūna tų minčių kai žmogus rūpi, kai buvau jaunesnė tai žiauriai bijodavau prarast ir keldavau scenas. O dabar kažkaip vadovaujuosi tuo, jog jeigu ne buvo skirtas man reiškias tas žmogus yra skirtas kažkam kitam ir nereikia ten išsidirbinėt su tais taikymaisis.. Tikiu patarle o gal kažkieno mintim, teks plagijuoti nes nepamenu kieno 🙄 : jei vieną kartą – būk ramus, antro nebebus. Jei nutko antrą – bus trečias ir ketvirtas.
Tai vat, nesuprantu kodėl man sakai, kad su laiku apsiraminsiu. Aš ir taip rami ir moku savo pavydą ir ta baimės jausmą raminti… Aš eilini kartą sakau, pasitraukčiau iš vaikino gyvenimo, jei sužinočiau, jog jis man buvo neištikimas, o ne tada kai pati susigalvočiau tai ir įsikalčiau sau į galvą… Aš to netoleruoju. O, kad ten eis su draugais susitikt – pabaliavot, nėr čia dėl ko jaudintis, nes jei vaikinas žino (jeigu prieš tai jam aiškiai pasakėte, nukrypimo į kairę pasėkmes) ką gali prarasti, tai jau sprendžia jis, o ne aš ;] Ir kas čia per mąstymai – nukrypo vieną sykį, tai nenukryps antrą, nes aš tikiu, jog jis mane myli (absurdas! netoleruojų tokių merginų, kurios leidžiasi žeminamos ir kvailinamos vaikinų, kurios užsideda rožinius akinius ir nemato to kas dedasi ištikrųjų ir šventai tiki, jog vaikinas pasikeis)…
Mane irgi kazkoks nervas ima kai zinau, kad jis su draugais tiesiog chill`ins bare. Nors pries tai jis pasako, kad eis, ar as nepriestarauju, gal noriu kartu. Isleidziu ir nervinuos, galvoju va rupeciau tai neeitu, girtam ir velnias i uodega ilys, nors sveiku protu suvokiama kiekvienam, kad reikia kartais atitrukt su draugais. Grauziu save, nervinuosi. Kartais pagalvoju, kad esu nesveika siuo klausimu, nes noriu, kad tai kas MANO butu tik man ir tik su manimi. Visiskas absoliutus nuosavybes jausmas, gal kad esu labai tevu islepinta ir viskas kas geriausia seimoj yra man. Rodos jei galeciau tai izoliuociau ji nuo pasaulio, pasisodinciau ant sofos ir ziureciau. Bet jis irgi taip pat supranta, kad man kaip oro reikia bendravimo, taciau irgi pavyduliauja jeigu su draugem kur islekiam, numeta kokia replika, kad oi bernus kabinsies jau su draugem.
Manau tai neisnyksta su laiku, tik sumazeja ta baime, kad nuklys kur nors i desine ar kaire. As netgi susirupinciau jeigu nepavydeciau jo, arba jei jis manes imtu nebepavydet. Susigyvensi su tuo ir tas pavydas taps menkesnis, maziau rodysi ragus, pazinsi jo aplinka, jo draugus, imsi pasitiketi jais ir apsiraminsi 🙂
manau taip, daug ka perejom kartu, daug laimesir asar, daug neamirstamu akimirku kartu…. viskas kartais buna it pasakoj, net nesitiki kadtai realu…. 🙂
nepaminejau keleto svarbiu dalyku, kadir jis yra labai paydus, man priekaistauja jei kazkur naktimis pabunu su drauge, mane taip pat kontroliuoja…. ir man tas patinka, matosi kad rodo demesi rupinasi. Paskutiniu metu kai buvom kelias dienas tik dviese buvo nuostabu, kazkaip pradejau labiau pasitiket, isitikinau kad niekas jam nerasineja, kad jis demesio parode su kaupu.
Eina sau… Galvojau tik aš viena tokia paniška, maniakė pavyduolė esu. Fjūū… Pasirodo ne. Ištikro, tas ėjimas kartu visiškai nepapdeda, nes vis vien atsiras tokių akimirkų, kada jis norės pabūti vienas, vyriškoje kompanijoje, o tada jau kils dar daugiau įvairiausių minčių ir prisigalvojimų: tai ką jau šį kart tokio veikia, kad manęs net neima?? Kodėl nerašo?? O ten va tikriausiai ne vien vyriška kompanija ir t.t.??
Žodžiu, aš jokios išeities nematau, tik kaip susitaikyti su tuo. Vėliau gi vyrai subręsta, pasikeičia. Daugiau link šeimos linksta. Pasidaro sėslesni, o tada va galima bus ir pasidžiaugti (:
as tai radikaliai pakeiciau savo nuomone siuo klausimu…negalima taip…nes jis dusta ir pati dusti…daugiau tokiu klaidu nedarysiu…reikia leisti zmogui gyventi normalu pilnaveri gyvenima ir daryti tai paciai….su pavydu reikia kovot…
Keista, bet niekada neteko pajusti tokio jausmo kaip čia daugeliui parašiusioms.
Galbūt todėl, kad mano draugas ne itin daug kur išeina. Nors būdavo reikalų kitame mieste ir žinau, kad susitikdavo su senomis pažįstamomis iš universiteto, bet nebūdavo reikalo nerimauti. Galbūt kiek įdomu, apie ką kalbėdavo, bet tik tiek 🙂 Jokių scenų nesu gyvenime iškėlus ir pati iš jo pusės esu tai patyrus tik vieną kartą. Viskas per mano familiarumą su kitais vaikinais draugais 🙂
Ir išvis aš ne itin tą pavydą suprantu, o dar tokį liguistą. Mylit ir galit jaust, verta nepasitikėt ar ne. Džiaugiuosi, kad man niekada nekilo tokių minčių.
Ar jautis ar briedis- tas pats s. Pries kelis metus susituoke draugas, draugavo jie nuo pat vaikystes, atrodytu viskas gerai, bet… Nezinau kokius reikia turet gelezinius nervus, kad tiek istvert. Pabega isgert alaus tik tada kai ji dirba naktinei pamainoi (labai retai). Ka pasako- ta daro. Jis jai jau ne meile jaucia, o baime turbut… Jei jums reikia siltos "pagalves" is sono tai suni koki nusipirkit. Viskam yra savos ribos.
the same problem…
as taip pat jautis ,bet man dar blogiau .isskirus sia problema as turiu dar viena kuri gluastai susijusi su sia "pavydo liga" . esme ta jog as ,tik susidraugaves su mergina (kuri man nors siek tiek patinka) as su ja negaliu bendraut tik kaip su drauge ,iskart lenda kvailos mintys ,kad ji man patinka. tai iseina taip jog as tik pradedamas bendrauti su man patinkancia mergina iskart pradedu pergyvent kai ji vaikscioja kartu su kitais. nu sios diskusijos rasytojai mane supras ,kiti nelabai…
mano drauge kuri man patinka isvaziavo su seima slidinet i alpes. ir paaiskejo jog ji gyvena vienam kotedze su bendraamziu vaikinu is rusijos ,veliau po poros dienu susizinojau is jos jog ji su juo iki kokios 3val.kekviena diena plepa! jus isivaizduojat kaip man reaguot? as jau paklausiau ar jus ten ne vienam kambary gyvenat? aciu dievui ne ,bet jis pas ja kas antra nakti ateidavo. tai as pats ten tada naktim nemiegojau… ka jus darytumet tokioje situacijoje mieli sios lygos atstovai? nes as tai vos nesusitarkavau…
Ui kaip man pasisekė, kad manęs nekamuoja šitas šlykštus jausmas – nepasitikėjimas… O juk tam priežasčių tiek daug – dažnos maniškio komandiruotės, aš taip pat vietoj nesėdžiu. Bet, matyt, čia esmė ne tai, KUR jis būna, o KOKS jis yra!
Buvusiojo tikrai pavydėjau, nepasitikėjau, netgi scenų įvairių buvo. Bet ko gi norėti – vėjo pamušalas. Nei savo nuomonės, nei kažkokių principų neturėjo. Tai ir galvoji, ar neatsiras kokia mergaitė, kuri tvirtai paims už kiaušų, o jis ką, teliukas, juk nepajėgus pasipriešinti :))
O kai pradėjau draugauti su dabartiniu, supratau ką iš tiesų reiškia žodis PASITIKĖJIMAS. Per dvejus metus nė karto nešovė mintis, jog turėčiau dėl kokios nors neištikimybės baimintis.
Ech, man lygiai tas pats 😐
Na čia pavydas liaudyje vadinamas. Jūs atpspindit vieną medalio pusė, o aš kitą – manoji panaši labai į jus. Patikėki, nėra lengva su tokia gyventi, tikiuosi ir manoji kažkiek dėl to išgyvena.
Oj kokia pazistama situacija… Irgi turejau tokia problema… ir vaikinui buvo labai nelegva su manim sugyvent…na galit isivaizduot kam butu lengva? juk nuolat kazka prikaisiojau, kamantinejau ir t.t. aisku labai isgyvenau del to, todel emiau ir pasisakiau vaikinui atvirai, kad tikrai juo pasitikiu, tiesiog negaliu susivaldyti… jis mane suprato ir pasisake kaip pats jauciasi su manim… buvo nelabai smagu apie tai kalbet, kadangi islindo ivairios nuoskaudos… bet mes viska aptarem… jis sutiko kartais dazniau parasyti ka veikia, kur, su kuo… bet darydavo tai vis reciau ir reciau… net pati nepastebejau kaip si begaline kontrole liovesi… dabar abu labai sekmingai sutariam, be jokiu pavydo priepuoliu ir scenu be priezasties…. Linkiu sekmes ir jums iveikti sia beda…. 😀
saunu kad jum taip gerai baigesi 😀
Aš ir turėjau slaptažodį ;DD tik panom nerašinėjau. O dabar pasikeitė, papykau, parėkavau nu ir ramu jau dabar ;D nors ir be slaptažodžio :DDD
na man jauciu dar blogiau…savo vaikino niekur vieno neisleidziu…dziaugiuos jei atvirai kad jis neturi draugu ..ir bijau kad viena diena ju susiras …nes man baisu kad jis prisigers ..atsitiks jam kasnors ir t.t
Vargsas vaikinas.. 😀
yra du variantai.
as irgi kazkada labai pavydi buvau ir manau ta pavyda labai lemia draugystes pradzia.jeigu vaikinas leidziasi kontroliuojamas ir nieko nesako del pavydo tai poto tu net nebesivaldai. o jeigu vaikinas is pat pradziu nuteikia jog jam reikia linksmybiu ir su draugais ir jis eis kartais isgerti be taves tai kazkaip pati savyje nusiteiki jog nebutinai jis eis taves isdavineti jis tiesiog toks zmogus kuriam neuztenka tik taves o reikia ir vyrisku pokalbiu prie alaus.
arba tu tiesiog gimiai buti pavyduole ir nieko tu cia nepakeisi gali tik bandyti sukaupt visas jegas ir valdytis..nes visdelto kazkada tavo pavydo priepoliai gali isvesti vaikina is kantrybes ir jis tiesiog susiras tokia kuri pilnai pasitikes juo.
Temos autorei-o tu eik su juo kur jis eina,jei ,žinoma,jis nieko prieš.Pvz,į daugumą vakarėlių,tūsų,manau neturėtų vaikinas drausti tau eiti su juo.O jei jau nenori tavęs vestis kartu-tai kažkas tikrai negerai.Aišku,suprantu,kad jam galbūt ir norisi pabūti TIK su draugais,kaip tu sakai-alaus išgerti,todėl ir sakau ‘į daugumą vakarėlių’.Gerai apmąstyk,gali net ant lapo susirašyt priežastis ‘kodėl verat pasitikėti’ ir ‘kodėl neverta pasitikėt’,tuomet jas labai gerai apsvarstyk,išnagrinėk ir pamatysi,kad TIKRAI verta pasitikėti.Gal bent kiek širdelei ramiau bus.Sėkmės 😉
Nusišypsojau* rašė:
Oi manau nėra panelės kuri nebūtų sulaukusi tokių atplaukusių minčių. Manau problema yra vaikinuose, nes jie nesugeba priversti panelės pasitikėti jais, reiškias jie palieka pretekstų joms taip elgtis. Bet aišku viskas turi turėti ribas, jeigu vaikinas tikrai stengiasi, viską daryti dėl jos ir tikrai nuoširdžiai rodo ir įrodo, jog myli, problema gali būti ir panelėse. Nes per didelis paranoizmas žlugdo viską, man pačiai taip buvo, ir vieną syki kai mano vaikiną tai davedė, jo žodžiai man giliai istrigo visam gyvenimui turbūt. Buvo taip: viena syki vietoj jo įrodinėjimų, jog jis neturi jokios kitos, jis man parašė "taip aš turiu kitą !" mėnesį vyravo tyla… Galiausiai parašiau jam, ir paaiškėjo, jog jam užP…. mano paranoja, nes tipo įvaizdis susidaro toks kad aš tik ir noriu jog jis turėtų kitą, ir jis mano norą "išpildė", aišku tai buvo tik žodžiai. Bet nuo to karto tikrai daugiau nebekeliu jokių pavydo scenų. O dabar aš jau senai išsiskyrus su juo, likom draugais. O kai jis man papasakoja, kad jo dabartinė pana isivaizduoja jog jis laksto su kitom… man juokynga, nes as žinau jog jis sukitom nelaksto. Taigi dažniausiai merginos tai įsikala pačios, dėl vaikino dėmesio stokos… Vat aišku galyma pavydėti, bet čia jau turėtum įveikti pati save, nes niekas kitas už tave to nepadarys. Kai jis eina su draugais, tu eik su draugem kur nors, juk tikriausiai jau senai nesimatei su jom, nes visa laika skirei vaikinui, o be to panele turi būti šiek tiek paslaptynga, o šiuo atveju kaip matau tu esi visiškai jam atsidavusi, kiekvieną, minutę, nepamiršk savęs ir savo jausmų, jeigu tau trūksto jo dėmesio taip ir pasakyk jam, tiesiai šviesiai, manau jei myli, tu neišgirsta neliksi. Sėkmės =)
Vargšai vaikinai 😀
Avinai irgi labai pavydus, is patirties sakau 😀
as irgi avinas, anksciau nagais ir dantim gindavau tai kas mano, o dabar vadovaujuosi taisykle, jog arba jis mano, arba as ne jo. O rinktis leidziu vaikinui ;]~ Ir neeisterikuoju ir neissigalvoju, kad ten su kitom… jeigu taip pasielgtu reiskias zinojo ka daro… svarbiausia tai aiskiai isdestyti vaikinui ir net gan bauginanciai, kad pries nukrypdamas pagalvotu… O kaip ten patarle pasakoja tiksliai nebepamenu, yla ar anksciau ar veliau islenda is maiso, ar kaip ten ta patarle? xD O siaip ir nuo vaikino priklauso… jei jis man nerupi tj tiesa pasakius dzin ka jis daro ir kur eina… vat vaikinai bijokit ne tada kai mergos pavydi..
Abstracti ne tik preis save turetum jaustis nesmagia bet ir pries ji, as skaitytdamas galvojau kad tavo vaikina reikia gelbet, juk cia tokia nesamone, tu negali zmogaus savo suniuku laikyt, ir nesakyk kad tu kitaip negali, nes butent tu taip ir darai tavo protas ir sirdis tai ir esi tu, jie nera atsirai. O sita problema isspresi tada kai pradesi juo pasitiketi, pasitikejimas daugiau nieko gali tau padeti. Ir dar pasakysiu niekada su niekuo nesielk kaip su suniuku, nes ir tas suniukas gali kadanors uzpykti ir pasidaryti vilku, kuris tave sues ir dings. sekmes.
O mane dėl neištikimybės prigasdino, tai dabar bijau 😀 čia juokais žinoma. tačiau reik pasitikėti antrają puse, be pasitikėjimo nieko nebus.
martix rašė:
Žodį ‘Mano’ įvardiju, kaip įšdavystę (davimasį su kitomis panelėmis). Neisterikuoju, jog jis draugiškai bendraus su kitomis panelemis ar eis į vakarėlius kur jų bus (svarbu, kad jis manęs neišduotų). Tai aš ir sakau, jog jei jis renkasi davimasi su kitomis panelėmis – šaunu! reiškias aš jam per mažai reiškiu ir jeigu žinojo mano nuomonę į išdavimą, reiškias žinojo, jog kai aš sužinosiu – jis mane praras. Nesu iš tų kurios isterikuoja ar pavydi dėl bendravimo su kitom mergom draugiškai. Kaip ir nesu iš tų kurios laikosi įsikibusios vaikinams į kelnes ir verkšlena, jog sugrįžtų ar pasikeistu. Jei aš matau, jog žmogus manęs negerbia ir aš jam per mažai reiškiu, pasitraukiu iš jo gyvenimo be jokių scenų… Čia jo reikalas. Aš žinau, jog atsiras toks kuris mane gerbs, ir tausos, bei nešios ant rankų ir nelakstys į kairę. Tai kam tu man pasakyk gadintis nervus dėl tų nebykėlių, kai aš galiu palaukti to dėl kurio man nereiks gadintis nervų, kuriam pilnai užteks manęs, kaip moters, gerbs mane ir dar ant rankučių nešios(nereikia suprasti tiesiogiai). Nesakau, kad ten jis negalės su kitom bendrauti draugėm…
Pilnai supratau, jog tu manęs nesupratai.
Dabar pasižiūrėk i tai ką tu man pasakei. Nes pasijaučiau kaip visiška kvailė, kuri kalba apie ratus, o jai pradedama aiškinti apie batus. Tikiuosi taip ir pasibaigs mūsų šis mažytis nesusipratimas ir neišsiplės į begalines diskusijas kuriose vienas varys apie batus, o kitas apie ratus.
Vaikino šiuo metu neturiu, nes nenoriu turėti. Taigi ir bėgti nėra kam, o kai turėsiu tai ir bėgti nereikės, aš moku pasirinkti. =))
Mane irgi kazkoks nervas ima kai zinau, kad jis su draugais tiesiog chill`ins bare. Nors pries tai jis pasako, kad eis, ar as nepriestarauju, gal noriu kartu. Isleidziu ir nervinuos, galvoju va rupeciau tai neeitu, girtam ir velnias i uodega ilys, nors sveiku protu suvokiama kiekvienam, kad reikia kartais atitrukt su draugais. Grauziu save, nervinuosi. Kartais pagalvoju, kad esu nesveika siuo klausimu, nes noriu, kad tai kas MANO butu tik man ir tik su manimi. Visiskas absoliutus nuosavybes jausmas, gal kad esu labai tevu islepinta ir viskas kas geriausia seimoj yra man. Rodos jei galeciau tai izoliuociau ji nuo pasaulio, pasisodinciau ant sofos ir ziureciau. Bet jis irgi taip pat supranta, kad man kaip oro reikia bendravimo, taciau irgi pavyduliauja jeigu su draugem kur islekiam, numeta kokia replika, kad oi bernus kabinsies jau su draugem.
Manau tai neisnyksta su laiku, tik sumazeja ta baime, kad nuklys kur nors i desine ar kaire. As netgi susirupinciau jeigu nepavydeciau jo, arba jei jis manes imtu nebepavydet. Susigyvensi su tuo ir tas pavydas taps menkesnis, maziau rodysi ragus, pazinsi jo aplinka, jo draugus, imsi pasitiketi jais ir apsiraminsi 😉
Tai Jezau, kam čia nebūna tų minčių kai žmogus rūpi, kai buvau jaunesnė tai žiauriai bijodavau prarast ir keldavau scenas. O dabar kažkaip vadovaujuosi tuo, jog jeigu ne buvo skirtas man reiškias tas žmogus yra skirtas kažkam kitam ir nereikia ten išsidirbinėt su tais taikymaisis.. Tikiu patarle o gal kažkieno mintim, teks plagijuoti nes nepamenu kieno 🙄 : jei vieną kartą – būk ramus, antro nebebus. Jei nutko antrą – bus trečias ir ketvirtas.
Tai vat, nesuprantu kodėl man sakai, kad su laiku apsiraminsiu. Aš ir taip rami ir moku savo pavydą ir ta baimės jausmą raminti… Aš eilini kartą sakau, pasitraukčiau iš vaikino gyvenimo, jei sužinočiau, jog jis man buvo neištikimas, o ne tada kai pati susigalvočiau tai ir įsikalčiau sau į galvą… Aš to netoleruoju. O, kad ten eis su draugais susitikt – pabaliavot, nėr čia dėl ko jaudintis, nes jei vaikinas žino (jeigu prieš tai jam aiškiai pasakėte, nukrypimo į kairę pasėkmes) ką gali prarasti, tai jau sprendžia jis, o ne aš ;] Ir kas čia per mąstymai – nukrypo vieną sykį, tai nenukryps antrą, nes aš tikiu, jog jis mane myli (absurdas! netoleruojų tokių merginų, kurios leidžiasi žeminamos ir kvailinamos vaikinų, kurios užsideda rožinius akinius ir nemato to kas dedasi ištikrųjų ir šventai tiki, jog vaikinas pasikeis)…
nuomone rašė:
NANANAS rašė:
aha daznai juauciu ta pati ka nuomone..pasirodo ne as viena tokia nesveika 😀 …
Joline rašė:
visi nesveikumai pagydomi, svarbu pačiam norėti.
Pagrinde merginos bijo prarasti vaikinus, kai begalo juos įsimyli, ir per mažai pasitiki savimi.
Kai turėsiu laiko parašysiu apie tai daugiau.
as juo pasitikiu ..bet esu atsargi..noriu apsaugot savo laime
Tu įsitikinusi, kad jis yra būtent tavo laimė? 🙂
manau taip, daug ka perejom kartu, daug laimesir asar, daug neamirstamu akimirku kartu…. viskas kartais buna it pasakoj, net nesitiki kadtai realu…. 🙂
nepaminejau keleto svarbiu dalyku, kadir jis yra labai paydus, man priekaistauja jei kazkur naktimis pabunu su drauge, mane taip pat kontroliuoja…. ir man tas patinka, matosi kad rodo demesi rupinasi. Paskutiniu metu kai buvom kelias dienas tik dviese buvo nuostabu, kazkaip pradejau labiau pasitiket, isitikinau kad niekas jam nerasineja, kad jis demesio parode su kaupu.
Eina sau… Galvojau tik aš viena tokia paniška, maniakė pavyduolė esu. Fjūū… Pasirodo ne. Ištikro, tas ėjimas kartu visiškai nepapdeda, nes vis vien atsiras tokių akimirkų, kada jis norės pabūti vienas, vyriškoje kompanijoje, o tada jau kils dar daugiau įvairiausių minčių ir prisigalvojimų: tai ką jau šį kart tokio veikia, kad manęs net neima?? Kodėl nerašo?? O ten va tikriausiai ne vien vyriška kompanija ir t.t.??
Žodžiu, aš jokios išeities nematau, tik kaip susitaikyti su tuo. Vėliau gi vyrai subręsta, pasikeičia. Daugiau link šeimos linksta. Pasidaro sėslesni, o tada va galima bus ir pasidžiaugti (:
as tai radikaliai pakeiciau savo nuomone siuo klausimu…negalima taip…nes jis dusta ir pati dusti…daugiau tokiu klaidu nedarysiu…reikia leisti zmogui gyventi normalu pilnaveri gyvenima ir daryti tai paciai….su pavydu reikia kovot…
Keista, bet niekada neteko pajusti tokio jausmo kaip čia daugeliui parašiusioms.
Galbūt todėl, kad mano draugas ne itin daug kur išeina. Nors būdavo reikalų kitame mieste ir žinau, kad susitikdavo su senomis pažįstamomis iš universiteto, bet nebūdavo reikalo nerimauti. Galbūt kiek įdomu, apie ką kalbėdavo, bet tik tiek 🙂 Jokių scenų nesu gyvenime iškėlus ir pati iš jo pusės esu tai patyrus tik vieną kartą. Viskas per mano familiarumą su kitais vaikinais draugais 🙂
Ir išvis aš ne itin tą pavydą suprantu, o dar tokį liguistą. Mylit ir galit jaust, verta nepasitikėt ar ne. Džiaugiuosi, kad man niekada nekilo tokių minčių.
As irgi jautis,ta pati problema. 🙂
Ar jautis ar briedis- tas pats s. Pries kelis metus susituoke draugas, draugavo jie nuo pat vaikystes, atrodytu viskas gerai, bet… Nezinau kokius reikia turet gelezinius nervus, kad tiek istvert. Pabega isgert alaus tik tada kai ji dirba naktinei pamainoi (labai retai). Ka pasako- ta daro. Jis jai jau ne meile jaucia, o baime turbut… Jei jums reikia siltos "pagalves" is sono tai suni koki nusipirkit. Viskam yra savos ribos.
na ir istoriju priskaiciau :- jei buciau bernas, iskart i kojas deciau nuo kokiu merginu:)
the same problem…
as taip pat jautis ,bet man dar blogiau .isskirus sia problema as turiu dar viena kuri gluastai susijusi su sia "pavydo liga" . esme ta jog as ,tik susidraugaves su mergina (kuri man nors siek tiek patinka) as su ja negaliu bendraut tik kaip su drauge ,iskart lenda kvailos mintys ,kad ji man patinka. tai iseina taip jog as tik pradedamas bendrauti su man patinkancia mergina iskart pradedu pergyvent kai ji vaikscioja kartu su kitais. nu sios diskusijos rasytojai mane supras ,kiti nelabai…
mano drauge kuri man patinka isvaziavo su seima slidinet i alpes. ir paaiskejo jog ji gyvena vienam kotedze su bendraamziu vaikinu is rusijos ,veliau po poros dienu susizinojau is jos jog ji su juo iki kokios 3val.kekviena diena plepa! jus isivaizduojat kaip man reaguot? as jau paklausiau ar jus ten ne vienam kambary gyvenat? aciu dievui ne ,bet jis pas ja kas antra nakti ateidavo. tai as pats ten tada naktim nemiegojau… ka jus darytumet tokioje situacijoje mieli sios lygos atstovai? nes as tai vos nesusitarkavau…
nu grys namo ji, o tas vaikinas vaziuos i rusija…o siaip nera tai labai jau normalu..
Ui kaip man pasisekė, kad manęs nekamuoja šitas šlykštus jausmas – nepasitikėjimas… O juk tam priežasčių tiek daug – dažnos maniškio komandiruotės, aš taip pat vietoj nesėdžiu. Bet, matyt, čia esmė ne tai, KUR jis būna, o KOKS jis yra!
Buvusiojo tikrai pavydėjau, nepasitikėjau, netgi scenų įvairių buvo. Bet ko gi norėti – vėjo pamušalas. Nei savo nuomonės, nei kažkokių principų neturėjo. Tai ir galvoji, ar neatsiras kokia mergaitė, kuri tvirtai paims už kiaušų, o jis ką, teliukas, juk nepajėgus pasipriešinti :))
O kai pradėjau draugauti su dabartiniu, supratau ką iš tiesų reiškia žodis PASITIKĖJIMAS. Per dvejus metus nė karto nešovė mintis, jog turėčiau dėl kokios nors neištikimybės baimintis.