Kai skolos tampa našta, kurią sunku nešti
Gyvenimas retai eina taip, kaip planuojame. Dar prieš kelerius metus žmogus galėjo turėti stabilų darbą, reguliarias pajamas ir be problemų mokėti paskolos įmokas. O paskui – atleidimas iš darbo, liga, skyrybos, verslo žlugimas ar tiesiog ekonominė krizė, kuri viską apverčia aukštyn kojomis. Ir staiga ta mėnesinė įmoka, kuri atrodė visiškai valdoma, tampa kalnų sunkumo našta.
Daugelis žmonių tokioje situacijoje daro tą pačią klaidą – tyli. Vengia skambučių iš banko, ignoruoja laiškus, tikisi, kad kažkaip viskas susitvarkys savaime. Bet bankai nėra pikti monstrai, kurie tik ir laukia progos atimti tavo turtą. Jie – verslo subjektai, kuriems daug pelningiau yra rasti sprendimą su mokančiu klientu nei išieškoti skolą per teismus. Ir čia atsiranda erdvė pokalbiui.
Skolų restruktūrizavimas – tai ne koks nors egzotiškas finansinis instrumentas, skirtas tik didelėms korporacijoms. Tai visiškai realus įrankis, kuriuo gali pasinaudoti paprastas žmogus, atsidūręs finansiniuose sunkumuose. Tačiau tam reikia žinoti, kaip tai veikia, kada kreiptis ir ko tikėtis.
Restruktūrizavimas ir refinansavimas – ne tas pats dalykas
Prieš einant toliau, verta išsiaiškinti vieną dažną painiavą. Žmonės dažnai maišo du skirtingus dalykus: restruktūrizavimą ir refinansavimą. Tai nėra sinonimai, nors abu susiję su paskolos sąlygų keitimu.
Refinansavimas – tai situacija, kai tu pats, iš savo noro ir geros finansinės padėties, pakeiti esamą paskolą nauja – dažniausiai su geresnėmis palūkanomis ar patogesnėmis sąlygomis. Tai daro žmonės, kurie nori sutaupyti, o ne tie, kurie negali mokėti.
Restruktūrizavimas – tai visai kitas scenarijus. Čia kalbame apie situaciją, kai žmogus jau susidūrė su finansiniais sunkumais arba aiškiai mato, kad netrukus jų sulauks. Bankas ir skolininkas susitaria pakeisti paskolos sąlygas taip, kad skolininkas galėtų toliau vykdyti įsipareigojimus – tik kitomis, jam priimtinesnėmis sąlygomis.
Restruktūrizavimas gali reikšti labai skirtingus dalykus:
- Paskolos termino pratęsimas (mažesnė mėnesinė įmoka, bet ilgiau mokai)
- Laikinas mokėjimų atidėjimas (vadinamoji mokėjimų atostogos)
- Laikiną perėjimą prie mokėjimo tik palūkanų, be pagrindinės sumos
- Palūkanų normos sumažinimas (rečiau, bet pasitaiko)
- Dalies skolos nurašymą (labai reta, bet egzistuoja)
Svarbu suprasti: restruktūrizavimas nėra dovana. Dažniausiai ilgesnis terminas reiškia, kad iš viso sumokėsi daugiau. Bet kartais tai yra vienintelis būdas išlaikyti galvą virš vandens.
Kada bankas iš tiesų sutinka sėsti prie derybų stalo
Čia prasideda tikrasis pokalbis. Bankai nėra labdaros organizacijos, ir jie nesutiks restruktūrizuoti paskolos bet kokiam žmogui, kuris tiesiog nenori mokėti. Yra tam tikri kriterijai ir aplinkybės, kurios padidina tavo šansus.
Pirma ir svarbiausia – tu turi turėti realią priežastį. Bankai žiūri, ar finansiniai sunkumai yra objektyvūs ir dokumentuojami. Atleidimas iš darbo su atitinkamu dokumentu, ligos istorija, neįgalumo pažyma, skyrybų dokumentai, verslo bankroto byla – visa tai yra argumentai. „Tiesiog nenoriu mokėti” arba „pinigai išėjo kitur” – ne.
Antra – tu turi kreiptis laiku. Ir čia yra didelė klaida, kurią daro dauguma žmonių. Jie laukia, kol susikaups kelių mėnesių įsiskolinimas, ir tik tada eina į banką. Bet bankai daug palankiau žiūri į klientus, kurie ateina prieš atsirandant problemai arba pačioje jos pradžioje. Jei jau turi 3-4 mėnesių įsiskolinimą, derybų pozicija yra žymiai silpnesnė.
Trečia – turi būti perspektyvos. Bankas nori matyti, kad situacija yra laikina, o ne permanentinė. Jei praradai darbą, bet aktyviai ieškai naujo ir turi kvalifikaciją, tai yra viena situacija. Jei neturi jokio plano ir aiškios perspektyvos, bankas gali nuspręsti, kad restruktūrizavimas tik atidės neišvengiamą.
Ketvirta – turi būti bent koks nors mokėjimo pajėgumas. Net ir restruktūrizuota paskola reikalauja mokėjimų. Jei tavo pajamos yra nulis ir artimiausiu metu nieko nenumatoma, bankas gali neturėti ką pasiūlyti.
Vienas praktinis patarimas: prieš einant į banką, pasiruošk dokumentų paketą. Tai turėtų būti paskutinių 3-6 mėnesių banko išrašai, pajamų dokumentai (arba jų nebuvimo patvirtinimas), priežastį pagrindžiantys dokumentai ir – labai svarbu – savotiškas „finansinis planas”, kuriame parodai, kiek gali mokėti dabar ir kada tikėtis situacijos pagerėjimo.
Kaip vyksta pats procesas ir ko tikėtis
Daugelis žmonių įsivaizduoja, kad restruktūrizavimas – tai kažkoks sudėtingas, baisus procesas su teisininkais ir teismais. Iš tikrųjų, bent jau pradinėje stadijoje, tai dažniausiai yra tiesiog pokalbis su banko darbuotoju.
Pirmasis žingsnis – kreipimasis į banką. Tai galima padaryti tiesiogiai filiale, per internetinę bankininkystę (daugelis bankų turi specialias formas), arba tiesiog paskambinus. Svarbu pasakyti aiškiai: „Esu finansiniuose sunkumuose ir noriu aptarti paskolos restruktūrizavimo galimybes.”
Po to bankas paprastai paprašys dokumentų ir atliks vertinimą. Šis procesas gali užtrukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių, priklausomai nuo banko ir situacijos sudėtingumo. Per tą laiką gali tekti papildomai aiškintis, pateikti daugiau informacijos.
Jei bankas sutinka derėtis, jis pateiks pasiūlymą. Čia svarbu žinoti – tu gali derėtis. Pirmasis pasiūlymas nebūtinai yra geriausias. Jei siūlomas termino pratęsimas tau per mažas, galima prašyti daugiau. Jei palūkanos atrodo per didelės, galima klausti, ar yra galimybių jas sumažinti.
Susitarimas įforminamas raštu – tai yra papildomas susitarimas prie esamos paskolos sutarties. Atidžiai perskaityk viską prieš pasirašydamas. Atkreipk dėmesį į:
- Naują mėnesinę įmoką ir jos dydį
- Naują paskolos terminą
- Ar keičiasi palūkanų norma
- Ar yra kokių nors papildomų mokesčių už restruktūrizavimą
- Kokios sąlygos, jei vėl negalėsi mokėti
Beje, restruktūrizavimas nėra nemokamas. Daugelis bankų ima administracinį mokestį – paprastai nuo keliasdešimt iki kelių šimtų eurų. Tai verta įskaičiuoti į savo skaičiavimus.
Ką daryti, kai bankas atsisako – alternatyvūs keliai
Ne visada bankas sutinka. Kartais atsakymas yra „ne”, ir tai gali būti labai sunku priimti, ypač kai situacija tikrai sunki. Bet tai nereiškia, kad galimybių nebėra.
Kreipkitės į Lietuvos banką. Jei manote, kad bankas elgėsi nesąžiningai arba nepagrįstai atsisakė nagrinėti jūsų prašymą, galite kreiptis į Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybą. Jie nagrinėja vartotojų skundus ir gali padėti situacijoje, kur bankas elgiasi nesąžiningai.
Valstybės garantuojama teisinė pagalba. Jei jūsų pajamos yra mažos, galite kreiptis į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Ten dirbantys teisininkai gali padėti suprasti jūsų teises ir galimybes nemokamai.
Nemokumo procesas. Tai jau rimtesnis žingsnis, bet kartais – vienintelis išeitis. Fizinio asmens nemokumo procedūra Lietuvoje egzistuoja ir leidžia žmonėms, atsidūrusiems beviltiškoje skolų situacijoje, pradėti iš naujo. Tačiau tai turi rimtų pasekmių – apribojimus veiklai, kreditų istorijai ir pan. Prieš renkantis šį kelią, būtinai pasitarkite su teisininku.
Skolų konsolidavimas per kitą įstaigą. Kartais, jei vienas bankas atsisako, kitas gali sutikti perimti skolą ir suteikti geresnes sąlygas. Tai labiau tinka žmonėms, kurių kredito istorija dar nėra visiškai sugadinta.
Derybos su skolų išieškojimo bendrovėmis. Jei skola jau buvo parduota išieškojimo bendrovei, paradoksalu, bet kartais su jomis derėtis yra lengviau. Jos dažnai perka skolas su didele nuolaida ir gali sutikti su daliniais mokėjimais ar net dalies skolos nurašymu.
Kredito istorija ir restruktūrizavimo šešėlis
Vienas klausimas, kuris labai jaudina žmones – kaip restruktūrizavimas paveiks kredito istoriją? Atsakymas nėra vienareikšmis.
Pats restruktūrizavimo faktas yra registruojamas Lietuvos bankų asociacijos kreditų biure. Tai reiškia, kad kiti bankai matys, kad tu turėjai finansinių sunkumų. Kiek laiko ši informacija išlieka – priklauso nuo konkrečios situacijos, bet paprastai kalbame apie kelerius metus.
Tačiau čia yra svarbus niuansas: restruktūrizavimas yra geriau nei nesumokėtos skolos. Jei tu tiesiog nemokai ir susikaupė įsiskolinimas, tai kredito istorijai kenkia žymiai labiau nei sutvarkytas restruktūrizavimas. Bankai žiūri į tai kaip į atsakingą elgesį – žmogus susidūrė su problemomis, bet jas sprendė, o ne slėpė.
Praktinis patarimas: po restruktūrizavimo labai svarbu laikytis naujų sąlygų. Jei vėl pradėsi vėluoti su mokėjimais, situacija taps žymiai sudėtingesnė – ir banko, ir kredito istorijos prasme. Naujasis grafikas turi tapti absoliučiu prioritetu.
Taip pat verta žinoti, kad po restruktūrizavimo naujos paskolos gauti bus sunkiau. Tai nereiškia neįmanoma, bet bankai bus atsargesni. Todėl šiuo laikotarpiu geriau susilaikyti nuo naujų finansinių įsipareigojimų ir sutelkti dėmesį į esamos situacijos stabilizavimą.
Psichologinis aspektas: kodėl žmonės delsia ir kaip tai įveikti
Apie tai retai rašoma finansiniuose straipsniuose, bet tai yra labai reali problema. Finansiniai sunkumai sukelia gėdą, stresą, baimę. Daugelis žmonių vengia kreiptis į banką ne todėl, kad nežino apie restruktūrizavimo galimybę, o todėl, kad jiems tiesiog baisu.
Baisu pripažinti, kad nesusitvarkai. Baisu, kad banko darbuotojas žiūrės su panieka. Baisu išgirsti „ne”. Ir šita baimė verčia delsinti, o delsimas situaciją tik blogina.
Štai ką verta žinoti: banko darbuotojai su tokiomis situacijomis susiduria kasdien. Jiems tai yra darbas, ne moralinis vertinimas. Jie nesirenka tavęs smerkti – jie vertina finansinę situaciją ir ieško sprendimų. Ir daugeliu atvejų jie yra suinteresuoti rasti sprendimą, nes tai ir jiems geriau.
Jei tau sunku eiti vienam, pasiimk su savimi artimą žmogų – sutuoktinį, tėvus, draugą. Tai visiškai normalu ir leidžiama. Taip pat gali iš anksto parašyti sau „scenarijų” – ką sakysi, kokius dokumentus turėsi, kokių klausimų klausti. Pasiruošimas sumažina nerimą.
Ir dar vienas dalykas: finansiniai sunkumai nėra asmeninė nesėkmė ar charakterio trūkumas. Tai gyvenimo aplinkybės, su kuriomis susiduria milijonai žmonių visame pasaulyje. Svarbu ne tai, kad atsidūrei šioje situacijoje, o tai, kaip iš jos išeini.
Kai restruktūrizavimas tampa nauju startu, o ne pabaiga
Restruktūrizavimas nėra magiškas sprendimas, kuris išsprendžia visas problemas. Tai yra instrumentas – ir kaip bet kuris instrumentas, jo efektyvumas priklauso nuo to, kaip jį naudoji.
Žmonės, kuriems restruktūrizavimas tikrai padėjo, paprastai turi vieną bendrą bruožą: jie pasinaudojo „atkvėpimo” laiku, kurį suteikia mažesnės įmokos, kad iš tikrųjų sutvarktų savo finansinę situaciją. Jie peržiūrėjo biudžetą, atsisakė nereikalingų išlaidų, ieškojo papildomų pajamų šaltinių, kūrė finansinį saugos tinklą.
Jei restruktūrizavimas sumažino tavo mėnesinę įmoką nuo 400 iki 250 eurų, tie 150 eurų skirtumas neturėtų „išnykti” į kasdienines išlaidas. Idealu – bent dalį jų nukreipti į santaupas arba papildomus mokėjimus, kai situacija stabilizuosis.
Praktiškai kalbant, po restruktūrizavimo verta:
- Sudaryti detalų mėnesio biudžetą ir jo laikytis
- Sukurti bent minimalų avarinį fondą – net 1-2 mėnesių išlaidų suma gali apsaugoti nuo kitos krizės
- Reguliariai peržiūrėti finansinę situaciją ir, kai tik pajamos stabilizuosis, informuoti banką apie galimybę grįžti prie ankstesnių sąlygų
- Vengti naujų skolų, kol situacija nėra visiškai stabili
Galiausiai – restruktūrizavimas yra ne gėdos ženklas, o finansinio brandos įrodymas. Tai reiškia, kad žmogus sugebėjo atpažinti problemą, kreiptis pagalbos ir rasti sprendimą, vietoj to, kad slėptų galvą smėlyje. Finansiniai sunkumai ištinka daugelį – bet ne visi žino, kad galima derėtis, ne visi ryžtasi tai daryti, ir ne visi tai daro laiku. Jei esi toje situacijoje dabar – žinok, kad galimybė egzistuoja. Reikia tik žengti pirmą žingsnį ir paskambinti į banką.
