Kodėl dauguma CV keliauja tiesiai į šiukšliadėžę
Pagalvok apie tai: darbdavys per dieną gauna dešimtis, kartais šimtus gyvenimo aprašymų. Vidutiniškai jis skiria vienam CV apie 6–10 sekundžių. Ne minučių – sekundžių. Per tą laiką jis turi nuspręsti, ar verta skaityti toliau, ar ne. Ir dažniausiai – ne.
Tai nėra žiauru. Tai tiesiog realybė, kurioje mes visi gyvename. Darbo rinka yra konkurencinga, o žmonės, kurie sprendžia, kas gaus pakvietimą į pokalbį, irgi yra žmonės – pavargę, užsiėmę, ieškantys priežasties kuo greičiau sumažinti krūvą. Ir jei tavo CV nesugebės per tas kelias sekundes pasakyti „ei, čia yra kažkas įdomaus” – jis keliauja ten, kur keliauja 90% visų CV.
Bet štai kas įdomu: dauguma žmonių vis dar rašo CV taip, kaip juos mokė prieš dešimt ar penkiolika metų. Arba taip, kaip matė tėvų ar draugų pavyzdžius. Arba tiesiog nukopijuoja kažkokį šabloną iš interneto ir užpildo tuščias vietas. Ir tada stebisi, kodėl niekas neskambina.
Šiame straipsnyje pakalbėsime apie tai, kas iš tikrųjų veikia šiandien. Apie principus, kurie padeda CV išsiskirti – ne dėl to, kad jis yra spalvingas ar neįprastas, o dėl to, kad jis kalba tinkama kalba, tinkamam žmogui, tinkamu metu.
Pirmasis įspūdis: vizualinė logika svarbiau nei estetika
Daugelis žmonių, kai girdi žodį „dizainas”, galvoja apie spalvas, šriftus, gražius rėmelius. Ir tada arba puola kurti kažką labai originalaus, arba priešingai – lieka prie nuobodžiausio galimo formato, nes „svarbu turinys, ne išvaizda”.
Tiesa, kaip dažnai būna, yra kažkur per vidurį, bet arčiau antros pusės. CV dizainas nėra apie tai, kad jis atrodytų gražiai. Jis yra apie tai, kad informacija būtų lengvai skaitoma ir logiškai išdėstyta. Tai vadinama vizualine hierarchija – kai akis natūraliai keliauja per puslapį ir randa tai, ko ieško, be jokių pastangų.
Keletas konkrečių dalykų, kurie čia svarbūs:
- Tuščia erdvė yra tavo draugas. Neužpildyk kiekvieno centimetro tekstu. Kvėpavimo erdvė tarp sekcijų padaro dokumentą lengviau skaitomą ir vizualiai malonesnį.
- Šriftas turi būti skaitomas. Tai skamba akivaizdžiai, bet žmonės vis tiek renkasi kažkokius dekoratyvinius šriftus, kurie atrodo „unikaliai”, bet skaityti juos – tikras malonumas. Calibri, Georgia, Garamond, Arial – šie veikia. Ir taškas.
- Spalvos – atsargiai. Viena akcentinė spalva, naudojama nuosekliai (antraštėms arba horizontalioms linijoms), gali suteikti CV asmenybės. Bet trys skirtingos spalvos, naudojamos atsitiktinai – tai jau chaosas.
- Vienas puslapis ar du? Jei turi mažiau nei penkerių metų patirties – vienas puslapis. Jei daugiau – du yra visiškai priimtina. Trys puslapiai – tik tuo atveju, jei esi akademikas ar turi labai specifinę patirtį, kurią tikrai reikia išvardinti.
Ir dar vienas dalykas, apie kurį retai kalba: ATS sistemos. Tai automatiniai CV skeneriai, kuriuos naudoja daugelis didesnių įmonių. Jie nuskaito tavo CV ir ieško raktinių žodžių. Jei tavo CV yra per daug „dizaineriškas” – su lentelėmis, tekstiniais laukais, grafikais – ATS gali jo tiesiog neskaityti teisingai. Todėl, jei siunti CV į didesnę korporaciją, rinktis paprastesnį formatą yra protinga strategija.
Apie save – skyrius, kurį visi rašo blogai
Beveik kiekviename CV yra skyrius „Apie save” arba „Profilis”. Ir beveik visada jis atrodo taip pat: „Esu atsakingas, komunikabilus, orientuotas į rezultatą profesionalas, ieškantis galimybių augti dinamiškoje komandoje.”
Jei tai skamba pažįstamai – tai todėl, kad tu tai skaitei šimtus kartų. Ir darbdavys – tūkstančius. Tokios frazės nieko nesako. Jos yra tuščios, nes jas gali parašyti absoliučiai bet kas. Jos neatsako į vienintelį klausimą, kuris darbdaviui rūpi: kodėl tu, o ne kitas?
Šis skyrius turėtų būti 3–5 sakiniai, kurie konkrečiai pasakoja, kas tu esi profesiniu požiūriu. Ne kokia tu asmenybė, o ką tu moki, kiek laiko tai darai, ir kokią vertę gali sukurti. Štai skirtumas:
Blogai: „Kūrybiškas ir motyvuotas rinkodaros specialistas, ieškantis iššūkių.”
Gerai: „Penkerius metus dirbau skaitmeninės rinkodaros srityje, specializuojuosi mokamoje reklamoje ir el. pašto kampanijose. Per pastaruosius dvejus metus valdžiau biudžetus iki 50 000 eurų per mėnesį ir pasiekiau vidutinį 3,2x grąžos rodiklį. Ieškau pozicijos, kur galėčiau dirbti su augančiais e-komercijos projektais.”
Jautiesi skirtumą? Antrasis variantas yra konkretus. Jis turi skaičius. Jis pasako, ką žmogus moka ir ko nori. Ir jis tai padaro be jokių tuščių epitetų.
Darbo patirtis: ne pareigų sąrašas, o istorija apie poveikį
Čia yra didžiausia klaida, kurią daro absoliučiai dauguma žmonių. Jie savo darbo patirtį aprašo kaip pareigų sąrašą. „Atsakingas už klientų aptarnavimą. Ruošiau ataskaitas. Koordinavau komandos veiklą.” Ir taip toliau.
Problema yra ta, kad pareigų sąrašas neatsako į klausimą, ar tu tą darbą darei gerai. Jis tik pasako, ką turėjai daryti. Bet darbdaviui rūpi ne tai, ką turėjai daryti – jam rūpi, ką tu iš tikrųjų padarei ir kokį rezultatą tai atnešė.
Yra paprastas principas, kuris padeda: kiekvieną darbo patirties punktą bandyk aprašyti pagal formulę Veiksmas + Kontekstas + Rezultatas. Pavyzdžiui:
- Vietoj „Atsakingas už klientų aptarnavimą” – „Aptarnavau vidutiniškai 80 klientų per dieną, pasiekdamas 94% pasitenkinimo rodiklį (įmonės vidurkis – 78%).”
- Vietoj „Koordinavau komandos veiklą” – „Vadovavau 6 žmonių komandai ir per 4 mėnesius sumažinome projekto pristatymo terminus 30%.”
- Vietoj „Ruošiau ataskaitas” – „Sukūriau automatizuotą ataskaitų sistemą, kuri sutaupė 5 valandas per savaitę visai komandai.”
Skaičiai čia yra labai svarbūs. Jie padaro tavo pasiekimus apčiuopiamus. Bet jei tikrai neturi skaičių – bent jau aprašyk kontekstą ir poveikį. „Pagerino procesą” yra geriau nei „Atsakingas už procesą”.
Dar vienas dalykas: chronologinė tvarka. Naujausia patirtis – viršuje. Tai standartas, ir jo reikia laikytis. Jei turi labai senų darbų, kurie nėra aktualūs – juos galima arba trumpai paminėti, arba visai praleisti. Darbdaviui daug svarbiau, ką darei pastaruosius 5–7 metus.
Įgūdžiai, kurie tikrai įtikina
Įgūdžių skyrius – dar viena zona, kur žmonės dažnai klysta. Paprastai tai atrodo kaip ilgas sąrašas: „Microsoft Office, komandinis darbas, komunikacija, problemų sprendimas, Excel, laiko valdymas…” Ir taip toliau, kol puslapis baigiasi.
Problema čia dvejopa. Pirma – „komandinis darbas” ir „komunikacija” yra vadinamieji minkštieji įgūdžiai, kurių niekas negali patikrinti iš CV. Visi sako, kad yra geri komandoje. Tai nieko neįrodo. Antra – sąrašas be konteksto yra tiesiog sąrašas. Jis neatsako į klausimą, kaip gerai tu tą įgūdį moki.
Keli praktiniai patarimai:
- Kietiesiems įgūdžiams nurodyk lygį. Ne tiesiog „Python”, o „Python (vidutinis lygis – duomenų analizė, automatizavimas)”. Ne tiesiog „Anglų kalba”, o „Anglų kalba (C1, darbo kalba 3 metus).”
- Minkštuosius įgūdžius parodyk per pasiekimus. Užuot rašęs „geras lyderis”, parodyk tai darbo patirties skyriuje – aprašydamas, kaip vadovavai komandai ir ką pasiekei.
- Pritaikyk įgūdžių sąrašą prie konkrečios pozicijos. Jei skelbime minimas specifinis įrankis ar metodologija – ir tu tą moki – įsitikink, kad tai atsispindi tavo CV. ATS sistemos ieško būtent tokių raktinių žodžių.
Ir dar: nebijok pašalinti įgūdžių, kurie nėra aktualūs pozicijai. Jei kandidatuoji į finansų analitiko vietą, tavo sugebėjimas dirbti su Adobe Photoshop greičiausiai nėra svarbu. Geriau trumpesnis ir aktualus sąrašas nei ilgas ir chaotiškas.
Personalizavimas: vienas CV visiems – didžiausia klaida
Tai turbūt labiausiai neįvertintas principas. Daugelis žmonių turi vieną CV ir siunčia jį visur. Tai suprantama – personalizavimas užima laiko. Bet tai taip pat yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl CV neveikia.
Kiekviena įmonė, kiekviena pozicija yra skirtinga. Skirtingos vertybės, skirtingi prioritetai, skirtinga kultūra. Ir jei tavo CV kalba apie viską ir nieko konkrečiai – jis niekam netinka ypač gerai.
Personalizavimas nereiškia, kad reikia rašyti naują CV kiekvienai pozicijai nuo nulio. Tai reikštų, kad reikia:
- Pakeisti „Apie save” skyrių taip, kad jis atspindėtų konkrečios pozicijos poreikius.
- Pertvarkyti įgūdžių sąrašą – pirmiausiai iškelti tuos, kurie minimi darbo skelbime.
- Pabrėžti skirtingus pasiekimus darbo patirties skyriuje, priklausomai nuo to, kas svarbiau šiai konkrečiai įmonei.
- Jei rašai motyvacinį laišką – jis turi būti unikalus. Visada.
Praktiškai tai gali reikšti 20–30 minučių papildomo darbo vienam CV. Bet jei tai padidina tavo šansus gauti pokalbį – ar tai nėra verta?
Vienas patarimas, kaip tai padaryti efektyviau: turėk „pagrindinį” CV su visais savo pasiekimais ir patirtimi – tai tarsi tavo asmeninis archyvas. O tada, kai siunti konkrečiai pozicijai, sukurk jo „versiją”, kuri akcentuoja tai, kas labiausiai aktualu. Taip nereikės kaskart viską rašyti iš naujo.
Skaitmeninė tapatybė: kai CV baigiasi, prasideda Google
Čia yra dalykas, apie kurį senesnės kartos CV vadovai tiesiog nekalba, nes jie buvo parašyti kitame pasaulyje. Šiandien, kai darbdavys gauna tavo CV ir jis jam patinka – pirmas dalykas, kurį jis daro, yra suveda tavo vardą į Google arba LinkedIn.
Ir tai, ką jis ten randa – arba neranda – yra taip pat svarbu, kaip ir pats CV.
LinkedIn profilis šiandien yra beveik privalomas bet kam, kas dirba profesinėje aplinkoje. Ir jis turi derėti su tavo CV – ne būti identiškas, bet neprieštarauti. Jei CV rašai, kad dirbai įmonėje nuo 2019 iki 2022, o LinkedIn rodo kitą datą – tai sukelia klausimų.
Keletas dalykų, kuriuos verta padaryti:
- LinkedIn profilio nuotrauka. Ji turi būti profesionali. Ne vestuvių nuotrauka, ne selfis paplūdimyje. Tiesiog aiški, šviesi nuotrauka, kur matomas tavo veidas. Tai nėra sunku padaryti net su telefonu.
- LinkedIn antraštė. Tai tas tekstas po tavo vardu. Daugelis palieka tiesiog savo dabartinę pareigybę. Bet tai galimybė pasakyti daugiau – pavyzdžiui, „Skaitmeninės rinkodaros specialistas | E-komercija | Mokama reklama”.
- Rekomendacijos. Jei turi buvusių kolegų ar vadovų, kurie gali parašyti trumpą rekomendaciją LinkedIn – tai labai vertinga. Tai trečiųjų šalių patvirtinimas to, ką tu pats sakai apie save.
- Portfelis arba asmeninis puslapis. Jei tavo darbas yra vizualinis (dizainas, fotografija, tekstų rašymas) arba techninis (programavimas) – turėti portfelį yra beveik privaloma. Bet net ir kitose srityse asmeninis puslapis su tavo mintimis, projektais ar pasiekimais gali labai išskirti tave iš minios.
Kai CV jau parašytas: klaidos, kurios kainuoja brangiai
Gerai, tarkime, tu parašei CV. Jis atrodo gerai, jis yra konkretus, jis yra personalizuotas. Bet prieš siunčiant – yra keletas dalykų, kuriuos tikrai verta patikrinti.
Rašybos ir gramatikos klaidos. Tai skamba akivaizdžiai, bet jos vis tiek pasitaiko. Ir jos kainuoja brangiai – ypač pozicijose, kur komunikacija yra svarbi. Patarimas: neskaityk CV iš karto po to, kai jį parašei. Palik dienai ar dviem, tada grįžk ir perskaityk šviežiomis akimis. Arba paprašyk kito žmogaus perskaityti.
Kontaktinė informacija. Ar el. pašto adresas yra teisingas? Ar telefono numeris yra aktualus? Tai skamba juokingai, bet žmonės kartais siunčia CV su senu el. paštu arba telefono numeriu, kuriuo nebeatsiliepia. Ir tada stebisi, kodėl niekas neskambina.
El. pašto adresas. Jei tavo el. paštas yra kažkas panašaus į „[email protected]” – laikas sukurti naują. Idealiai – vardas.pavardė@gmail.com arba panašiai. Tai smulkmena, bet ji daro įspūdį.
Failo formatas ir pavadinimas. Siųsk CV kaip PDF, nebent konkrečiai prašoma kito formato. PDF išlaiko formatavimą ir atrodo vienodai bet kuriame įrenginyje. O failo pavadinimas – ne „CV_galutinis_v3_tikrai_galutinis.pdf”, o „Vardas_Pavardė_CV.pdf”. Tai profesionalu ir leidžia darbdaviui lengvai surasti tavo failą tarp dešimčių kitų.
Datos ir chronologija. Patikrink, ar visos datos yra teisingos ir nuoseklios. Jei yra laiko tarpų tarp darbų – tai nėra problema, bet jei jie yra ilgesni nei keli mėnesiai, gali būti verta trumpai paaiškinti (pavyzdžiui, „Savarankiškas projektas” arba „Šeimos priežastys”).
CV – ne pabaiga, o pradžia pokalbio
Galiausiai, verta prisiminti vieną svarbų dalyką: CV nėra tikslas. Jis yra priemonė. Jo tikslas – gauti pakvietimą į pokalbį. Ir viskas. Jis neturi papasakoti viso tavo gyvenimo. Jis neturi įrodyti, kad tu esi geriausias kandidatas. Jis turi padaryti tik vieną dalyką – sudominti žmogų tiek, kad jis norėtų su tavimi pasikalbėti.
Todėl, kai rašai CV, nuolat klausk savęs: „Ar tai, ką aš čia rašau, sudomintų mane, jei aš būčiau darbdavys?” Jei atsakymas yra „ne” arba „galbūt” – keisk. Jei atsakymas yra „taip, tai įdomu ir konkretu” – palik.
Darbo paieška yra maratonas, ne sprintas. Ir geras CV yra kaip geri bėgimo bateliai – jis negarantuoja, kad laimėsi, bet be jo tikrai bus sunkiau. Investuok laiko į jo kūrimą, personalizuok kiekvienai svarbiai pozicijai, prašyk atsiliepimų iš žmonių, kuriais pasitiki, ir nuolat tobulink. Nes darbo rinka keičiasi, ir tavo CV turi keistis kartu su ja.
O kai galiausiai gausi tą pakvietimą į pokalbį – prisimink, kad CV padarė savo darbą. Toliau – tavo eilė.
