Kai rytas prasideda nuo puodelio šilumos
Pabundu, atsimerkiu, ir pirmasis klausimas – ką šiandien įsipilsiu į puodelį? Kava? Juodoji arbata? O gal kažkas švelnesnio, kas netrukdys organizmui ramiai pabusti? Vaistažolių arbatos – štai kas pastaraisiais metais tapo mano ryto ritualo dalimi. Bet ne bet kokia, o būtent ta, kuri tinka konkrečiam paros metui ir savijautai.
Žinot, anksčiau man atrodė, kad vaistažolių arbata – tai kažkas senelių stiliaus, kai ant palangės džiūsta pušelės ir viskas kvepia vaistine. Bet kai pradėjau gilintis, supratau, kad tai tikra mokslo šaka. Kiekviena žolelė turi savo poveikį, savo laiką, savo tikslą. Ir jeigu mokėsi tuo naudotis – gali tikrai pakeisti savo savijautą be jokių cheminių preparatų.
Rytais mėgstu kažką, kas švelniai pažadintų, bet nesukelbtų to nervingumo, kurį kartais jaučiu po kavos. Čia puikiai tinka imbiero arbata su citrina. Ji kaip švelniai paspaudžia startą – suaktyvina kraujotaką, sušildo organizmą, padeda virškinimui pasiruošti dienai. Dar vienas favoritas – mėtų arbata. Taip, ta pati, kurią visi žino. Ji ne tik gaivina kvapą, bet ir padeda susikaupti, nuramina skrandį, jei per pusryčius kažką ne taip suvalgei.
Dienos viduryje – kai reikia energijos, bet ne stimuliantų
Pietų metas biure. Visi lekia prie kavos aparato, o aš sau ramiai pilstuosi žaliąją arbatą su jazminais arba rooibos. Tai pietų afrikiečių arbata, kuri neturi kofeino, bet suteikia tokį švelnų energijos antplūdį. Kodėl man tai patinka? Nes po pietų dažnai užeina tas tingumas, noris užsimerkti, bet darbo dar pilna. Ir vietoj trečios kavos puodelio, kuris vakare neleis užmigti, geriau kažkas natūralaus.
Žalioji arbata – tai atskira tema. Ji turi kofeino, bet ne tiek daug kaip kava, ir jis veikia kitaip. Nesuteikia to staigaus šuolio ir vėlesnio nuovargio. Dar ji pilna antioksidantų, kurie padeda organizmui kovoti su laisvaisiais radikalais. Skamba moksliška, bet iš esmės – padeda lėčiau senti ir geriau jaustis. Kas nenori?
Dar vienas dienos vidurio variantas – cinamonas su medumi. Tai ne visai arbata, greičiau tokia šilta gėrimėlio versija, bet ji puikiai tinka, kai reikia saldumyno, bet nesinori ėsti pyrago. Cinamonas padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje, o medus suteikia energijos. Tik medų būtinai dėkit į šiltą, ne karštą vandenį – kitaip prarandat visas jo naudingąsias savybes.
Popietė ir tas momentas, kai stresas kaupiasi
Apie trečią-ketvirtą valandą po pietų dažnai pajuntu, kaip įtampa kaupiasi pečiuose. Deadlinai, susirašinėjimai, skambučiai – viskas kraunasi. Ir čia ateina ramunėlių arbatos metas. Taip, ji garsėja kaip miego arbata, bet iš tikrųjų ji tiesiog nuramina nervų sistemą. Nebūtinai užmigsi po jos, bet tikrai pajusi, kaip įtampa atsileidžia.
Ramunėlės – tai klasika, kurią mūsų močiutės gėrė ne be reikalo. Jos turi tokių medžiagų, kurios veikia panašiai kaip lengvi raminamieji, tik be jokių šalutinių poveikių. Dar jos puikios skrandžiui, jei jis sustresuotas kartu su tavimi. Nes žinot, kaip būna – sunervinsi, ir tuoj skrandis pradeda protestuoti.
Melisa – dar viena nuostabi žolelė popietei. Ji ne tik ramina, bet ir padeda susikaupti. Paradoksalu, tiesa? Bet taip veikia – sumažina nerimą, bet nepablogins koncentracijos. Tad jei dar turit darbo, bet jau jaučiat, kad nervai įtempta – melisa jums pagalbon.
Dar galiu paminėti levandų arbatą. Ji turi specifinį skonį, ne visiems patinka, bet poveikis – nuostabus. Levandos mažina stresą, padeda su galvos skausmais, kurie dažnai kyla būtent nuo įtampos. Aš paprastai dedu tik truputį levandų ir sumaišau su ramunėlėmis arba melisa – tada skonis malonesnis.
Vakaro ritualas – ruošiamės miegui
Vakaras – tai tas metas, kai organizmas turėtų pradėti lėtėti, bet mes dažnai darome visiškai priešingai. Žiūrim serialus, skrollinam telefonus, dar kažką užkandžiaujam. O paskui stebimės, kodėl negalim užmigti. Vaistažolių arbata vakare – tai ne tik gėrimas, bet ir signalas organizmui: „Ei, diena baigiasi, laikas ramintis.”
Valerionų arbata – tai stiprus ginklas prieš nemigą. Bet atsargiai su ja – ji tikrai veikia. Jei gerti per daug arba per koncentruotą, galite rytą jaustis apsvaigintas. Aš paprastai darau silpnesnę versiją arba maišau su kitomis žolelėmis. Valerionai padeda ne tik greičiau užmigti, bet ir giliau miegoti.
Chmiėliai – taip, tie patys, iš kurių gamina alų. Bet arbatos pavidalu jie veikia visai kitaip – ramina, padeda atsipalaiduoti, gerina miego kokybę. Dažnai parduodama jau paruošta mišinių, kur chmiėliai sumaišyti su ramunėlėmis ar melisa. Tai gera kombinacija vakare.
Dar viena mano atradimas – lipų žiedų arbata. Ji turi tokį švelnų, šiek tiek saldoką skonį, labai maloni. Lipų žiedai padeda atsipalaiduoti, šiek tiek prakaituoti (tai gerai, jei jaučiate, kad šaltukas artėja), ir apskritai sukuria tokią jaukią, ramią nuotaiką. Idealiai tinka gerti su knyga prieš miegą.
Kai skauda – vaistažolės kaip pagalba
Kartais reikia arbatos ne dėl nuotaikos ar miego, o tiesiog todėl, kad kažkas skauda. Ir čia vaistažolės gali būti tikra išgelbėjimas. Žinoma, jei skausmas rimtas ar ilgai tęsiasi – reikia pas gydytoją. Bet jei tai lengvas diskomfortas, kurį visi kartais jaučiam – galima padėti sau natūraliai.
Pipirmėčių arbata – absoliuti karalienė, kai skauda pilvą. Ar tai dėl perėdimo, ar dėl streso, ar dėl moterų dienų – pipirmėtės padeda. Jos atpalaiduoja virškinimo trakto raumenis, mažina spazmus, padeda su pūtimu. Aš visada turiu pipirmėčių namuose – tai tokia greitoji pagalba.
Imbiero arbata – ne tik rytams, bet ir kai jaučiate pykinimą. Ar tai nuo kelionės, ar nuo kažko suvalgytų, ar tiesiog taip atsitiko – imbieras puikiai padeda. Dar jis turi priešuždegiminių savybių, tad jei gerklė skauda ar peršalimas artėja – imbieras su medum ir citrina yra klasika ne be reikalo.
Kai skauda galvą (ne migrena, o tiesiog įtampos galvos skausmas), man padeda rozmarinų arbata. Rozmarinas gerina kraujotaką smegenyse, padeda su koncentracija ir gali sumažinti galvos skausmą. Bet atsargiai – jis gana stiprus, nereikia perdozuoti.
Sezoninės arbatos – kai gamta pati pasakoja, ko reikia
Įdomu tai, kad skirtingais metų laikais organizmas nori skirtingų dalykų. Ir gamta kaip tyčia siūlo būtent tai, ko reikia. Pavasarį, kai viskas pumpura ir atgyja, norisi kažko gaivaus, valančio – čia puikiai tinka kiaulpienių arbata arba dilgėlių arbata. Taip, dilgėlės! Jos pilnos vitaminų, padeda organizmui atsikratyti žiemos nuodų, gerina odos būklę.
Vasarą, kai karšta, geriausiai veikia šaltos vaistažolių arbatos. Hibisko arbata (ji dar vadinama karkade) – puiki vasaros gėrimas. Ji ne tik atgaivina, bet ir mažina kraujospūdį, pilna vitamino C. Dar galima daryti šaltą mėtų arba melisų arbatą – gaivina geriau nei bet koks gazuotas gėrimas.
Rudenį, kai oras drėgnas ir šaltukai plinta, reikia stiprinti imunitetą. Šaltalankių arbata, erškėtuogių arbata, juodųjų serbentų lapeliai – visa tai pilna vitamino C ir padeda organizmui kovoti su virusais. Aš rudenį paprastai darau tokį mišinį: šaltalankiai, imbieras, cinamonas, gvazdikėliai. Ir šiltas, ir naudingas, ir kvapas po visą namus sklinda.
Žiemą, kai šalta ir tamsu, norisi kažko šildančio, jaukaus. Anyžių arbata, kmynų arbata – jos turi tokį šiltą, šiek tiek saldoką skonį, primena Kalėdas. Dar jos puikios virškinimui po sunkių žiemos pietų. O jei jaučiate, kad energijos trūksta dėl trumpų dienų – žalioji arbata su citrina padės palaikyti toną.
Kaip tinkamai paruošti vaistažolių arbatą
Gali turėti geriausių žolelių pasaulyje, bet jei netinkamai jas paruoši – poveikis bus menkas. Yra keletas paprastų taisyklių, kurios padės išgauti maksimumą iš vaistažolių.
Pirma – vandens temperatūra. Ne visoms žolelėms reikia verdančio vandens. Žaliajai arbatai, pavyzdžiui, pakanka 70-80 laipsnių – jei pils verdantį, ji taps karti ir praras daugumą naudingų medžiagų. Ramunėlėms, mėtoms, melisai – galima verdantį, bet ne būtina. Aš paprastai užvirinu vandenį, paskui palaukiu minutę-dvi, ir tada pilstuosi.
Antra – traukimo laikas. Daugumai žolelių pakanka 5-10 minučių. Jei trauksite per ilgai, arbata gali tapti per stipri ir karti. Jei per trumpai – nepajusite poveikio. Aš paprastai dengsiu puodelį lėkštute, kad garai neišgaruotų – jose irgi yra naudingų medžiagų.
Trečia – kiekis. Paprastai rekomenduojama arbatinis šaukštelis žolelių stiklinei vandens. Bet tai priklauso nuo žolelės – kai kurios stiprios (valerionai, šalavijas), tai reikia mažiau, kitos švelnesnės (ramunėlės, mėtos), tai galima daugiau.
Ir dar vienas patarimas – naudokite šviežias arba tinkamos kokybės džiovintas žoleles. Jei žolelės gulėjo atidarytos pusę metų, jos jau prarado didžiąją dalį savybių. Geriau pirkti mažesniais kiekiais, bet dažniau.
Kai arbata tampa gyvenimo būdu, o ne tik gėrimu
Dabar, kai jau keleri metai kasdien geriu vaistažolių arbatas, galiu pasakyti – tai tikrai pakeitė mano savijautą. Ne kažkokiu stebuklingu būdu, ne per naktį, bet pamažu, nuosekliai. Miegoju geriau, mažiau nervuoju, rečiau sergu, virškinimas gerėjo. Ir viskas natūraliai, be jokių tablečių.
Bet svarbiausia – tai tapo ritualu. Rytą, kai ruošiu arbatą, tai yra tas ramus momentas, kai dar nieko neskubu, nestresuoju. Vakare, kai užsipilu puodelį melisų arbatos, tai signalas sau – diena baigėsi, laikas atsipalaiduoti. Tai tarsi meditacija, tik su puodeliu rankose.
Žinoma, vaistažolių arbatos nėra visagalės. Jos neišgydys rimtų ligų, nepakeis sveikos mitybos ar sporto, neišspręs visų problemų. Bet jos gali būti puiki parama organizmui, švelnūs pagalbininkai kasdienybėje. Ir jei dar nesigilinot į šį pasaulį – tikrai rekomenduoju pradėti. Pradėkite nuo paprasčiausių – ramunėlių, mėtų, melisų. Pažiūrėkite, kaip jaučiatės. Eksperimentuokite su skirtingomis kombinacijomis, skirtingais laikais. Ir galbūt rasite savo tobulą puodelį – tą, kuris tinka būtent jums, būtent dabar, būtent šiam gyvenimo momentui.
