Kodėl oro kokybė bute yra rimtesnė problema, nei atrodo
Daugelis žmonių galvoja, kad oro tarša – tai kažkas, kas vyksta lauke. Automobilių išmetamosios dujos, gamyklų dūmai, miesto smogo debesys. Bet tiesa tokia, kad oras jūsų bute gali būti nuo dviejų iki penkių kartų labiau užterštas nei lauke. Tai ne mano sugalvota statistika – tai JAV Aplinkos apsaugos agentūros (EPA) duomenys, kuriuos jie skelbia jau dešimtmečius.
Iš kur atsiranda ši tarša? Iš visur. Dažai ant sienų išskiria lakiuosius organinius junginius (LOJ) dar metus po nudažymo. Kilimų danga kaupia formaldehidą. Valymo priemonės, kurių pilna po kriaukle, nuolat garuoja. Plastikiniai baldai, sintetiniai audiniai, net nauji elektronikos prietaisai – visa tai kažką išskiria į orą, kurį kvėpuojate kiekvieną dieną.
Kondicionierius šioje situacijoje padeda tik iš dalies – jis vėsina orą, bet nešalina cheminių teršalų. Filtrai sulaiko dulkes ir kai kuriuos mikroorganizmus, bet formaldehidas ar benzenas pro juos praeina laisvai. Štai čia į žaidimą įeina augalai – ir ne kaip dekoratyvinis elementas, o kaip tikri oro valymo įrenginiai, kuriuos sukūrė gamta per milijonus evoliucijos metų.
Kaip augalai iš tikrųjų valo orą – be mokslinių nesąmonių
Prieš pradedant kalbėti apie konkrečius augalus, verta suprasti mechanizmą. Augalai valo orą keliais būdais, ir kiekvienas iš jų yra svarbus.
Pirmiausia – fotosintezė. Augalai sugeria anglies dioksidą ir išskiria deguonį. Tai žino visi. Bet mažiau žinoma, kad per tuos pačius lapų poras (stomatas) augalai sugeria ir kitus ore esančius junginius – formaldehidą, benzeną, trikhloretileną ir kitus teršalus. Šie junginiai patenka į augalo audinius ir ten suskaidomi arba paverčiami nekenksmingomis medžiagomis.
Antra – dirvožemio mikroorganizmai. NASA mokslininkas Billas Wolvertonas, kuris atliko garsiuosius tyrimus apie augalų gebėjimą valyti orą, nustatė, kad didelė dalis valymo darbo tenka ne pačiam augalui, o mikroorganizmams, gyvenantiems jo šaknyse ir dirvožemyje. Šie mikroorganizmai yra tikri teršalų valgytojai.
Trečia – drėkinimas. Augalai transpiruoja – per lapus išskiria vandens garus. Tai natūraliai didina oro drėgmę, kuri bute dažnai būna per žema, ypač žiemą, kai veikia šildymas. Tinkama drėgmė (40-60%) sumažina dulkių kiekį ore, nes dulkės „nusėda” ant drėgnų paviršių, o ne skraido po kambarį.
Svarbu pasakyti ir tai, ko daugelis augalų entuziastų nenori girdėti: norint reikšmingai pakeisti oro kokybę, reikia nemažo augalų kiekio. Mokslininkai kalba apie maždaug vieną vidutinį augalą 10 kvadratinių metrų plotui. Tai reiškia, kad standartiniame 50 kvadratinių metrų bute jums reikėtų apie 5-6 augalus minimumui. Bet geriau daugiau.
Pirmoji penketo grupė: augalai, kurie dirba naktį ir dieną
Pradėkime nuo augalų, kurie yra ne tik efektyvūs oro valytojai, bet ir ypač patogūs buitiniam naudojimui – jie nepretenzingi, ilgaamžiai ir gali augti įvairiomis sąlygomis.
1. Sansevieria (arba „uošvės liežuvis”) – tai tikriausiai geriausias pasirinkimas pradedantiesiems. Šis augalas daro kažką, ko dauguma kitų augalų nedaro: jis fotosintezuoja naktį. Dauguma augalų naktį „kvėpuoja” kaip žmonės – sugeria deguonį ir išskiria anglies dioksidą. Sansevieria naudoja CAM fotosintezę, todėl naktį gamina deguonį. Tai reiškia, kad jis idealiai tinka miegamajam. Be to, jis sugeria formaldehidą, benzeną, trikhloretileną ir azoto oksidus. Laistyti reikia kartą per 2-3 savaites, toleruoja tamsą ir tiesioginę saulę – paprasčiau nebus.
2. Chlorophytum (arba „voriagyvė”) – šis augalas yra vienas efektyviausių formaldehido šalinimo specialistų. Per 24 valandas jis gali pašalinti iki 95% formaldehido iš uždaros patalpos. Formaldehidas yra vienas labiausiai paplitusių buities teršalų – jis yra laminuotuose baldose, kilimų klijuose, kai kuriuose valymo produktuose. Chlorophytum taip pat šalina anglies monoksidą, todėl puikiai tinka virtuvei. Jis greitai auga, lengvai dauginamas ir praktiškai nenužudomas – net jei pamiršite palaistyti.
3. Spathiphyllum (arba „ramybės lelija”) – gražus, žydintis augalas, kuris yra vienas iš nedaugelio, efektyviai šalinančių benzeną ir trikhloretileną. Benzenas randamas cigarečių dūmuose, dažuose, lakuose ir kai kuriuose valymo produktuose. Trikhloretilenas – daugiausia iš cheminio valymo skysčių ir kai kurių dažų. Spathiphyllum taip pat labai efektyviai drėkina orą – jis transpiruoja daugiau nei daugelis kitų kambarinių augalų. Vienintelis trūkumas – jis yra nuodingas katėms ir šunims, tad jei turite gyvūnus, reikia laikyti nepasiekiamoje vietoje.
4. Dracaena – šeima, kurioje yra daugybė rūšių, ir beveik visos jos yra puikūs oro valytuvai. Dracaena marginata ypač efektyviai šalina trikhloretileną ir benzeną. Dracaena fragrans – formaldehidą. Šie augalai gali augti iki kelių metrų aukščio, todėl jie puikiai tinka kampams, kur reikia „užpildyti” erdvę. Jie toleruoja mažai šviesos, bet nekenčia tiesioginės saulės. Laistyti reikia saikingai – geriau per mažai nei per daug.
5. Ficus benjamina – klasikinis kambarinis medis, kuris yra vienas efektyviausių bendrojo oro valymo augalų. Jis šalina formaldehidą, benzeną ir trikhloretileną. Tačiau reikia žinoti vieną dalyką: ficus labai nemėgsta persikraustymo. Jei perkelsite jį iš vienos vietos į kitą, jis gali numesti lapus kaip protestą. Kai tik randa savo vietą – palikite jį ten. Jis taip pat gali sukelti alergiją žmonėms, jautriems lateksui.
Antroji grupė: egzotiškesni, bet verta pastangų
Šie augalai reikalauja šiek tiek daugiau dėmesio, bet jų oro valymo galimybės yra išskirtinės.
6. Hedera helix (arba gebenė) – tyrimai rodo, kad gebenė yra vienas efektyviausių oro valytuvų iš visų kambarinių augalų. Ji ypač gerai šalina formaldehidą – geriau nei beveik bet kuris kitas augalas. Be to, yra įdomus tyrimas, rodantis, kad gebenė gali sumažinti pelėsio sporų kiekį ore iki 60% per 6 valandas. Tai ypač svarbu drėgnuose butuose ar vonios kambariuose. Gebenė mėgsta vėsą ir drėgmę, todėl ji puikiai tinka voniai ar virtuvei. Tačiau ji yra nuodinga žmonėms ir gyvūnams, jei suvalgoma.
7. Aloe vera – šis augalas yra žinomas dėl savo gydomųjų savybių odai, bet mažiau žinoma, kad jis taip pat yra puikus oro valytojas. Aloe vera sugeria formaldehidą ir benzeną, o kaip ir sansevieria, naktį gamina deguonį. Papildomas privalumas – jis yra natūrali pirmosios pagalbos priemonė: gelio iš lapų galima tepti ant nudegimų ar įpjovimų. Aloe vera mėgsta saulę ir beveik nekenčia perteklinės drėgmės – laistyti reikia retai, bet gausiai.
8. Chrysalidocarpus lutescens (arba areka palmė) – jei norite augalo, kuris aktyviai drėkina orą, tai yra jūsų pasirinkimas. Vidutinio dydžio areka palmė per dieną gali išgarinti iki vieno litro vandens. Tai natūralus oro drėkintuvas. Be drėkinimo, ji taip pat efektyviai šalina benzeną, formaldehidą ir trikhloretileną. Palmė mėgsta ryškią, bet ne tiesioginę šviesą ir reguliarų laistymą. Ji auga gana greitai ir gali tapti tikru kambario centru.
9. Philodendron – šeima, kurioje yra šimtai rūšių, ir dauguma jų yra puikūs oro valytuvai. Philodendron ypač efektyviai šalina formaldehidą. Jis auga greitai, toleruoja mažai šviesos ir yra labai atsparus – net jei pamiršite palaistyti kelioms savaitėms, jis atlaikys. Kabantys philodendronai ypač efektyvūs, nes jų lapai yra išskleisti plačiai, padidindami kontakto su oru plotą.
Trečioji grupė: specialistai konkrečioms problemoms
10. Chamaedorea seifrizii (arba bambukinė palmė) – jei jūsų bute yra rūkančių žmonių arba jūs pats rūkote, šis augalas turėtų būti jūsų pirmasis pasirinkimas. Bambukinė palmė yra vienas efektyviausių benzeno ir trikhloretileno šalinimo augalų, o šie du junginiai yra pagrindiniai cigarečių dūmų komponentai. Be to, ji toleruoja mažai šviesos ir yra viena iš nedaugelio palmių, kurios gerai jaučiasi viduje.
11. Gerbera jamesonii (arba gerbera) – žydintis augalas, kuris yra ypač efektyvus benzeno šalinimui. Gerbera taip pat gamina deguonį naktį, todėl ji tinka miegamajam. Tačiau ji reikalauja daug šviesos ir reguliaraus laistimo – tai ne pats paprasčiausias augalas. Bet jei turite tinkamas sąlygas, ji ne tik valys orą, bet ir papuoš kambarį ryškiomis gėlėmis.
12. Nephrolepis exaltata (arba bostono papartis) – šis augalas yra vienas geriausių oro drėkintojų ir formaldehido šalinimo specialistų. Bostono papartis ypač tinka žiemą, kai centrinis šildymas išdžiovina orą. Jis mėgsta drėgmę ir netiesioginę šviesą. Vienas trūkumas – jis reikalauja reguliaraus laistimo ir purškimo, kitaip lapai pradeda gelsti. Bet jei galite jam skirti šiek tiek dėmesio, jis atsidėkos puikiu oro valymu.
Kaip išdėstyti augalus bute, kad jie dirbtų efektyviai
Turėti augalus ir turėti juos teisingai išdėstytus – tai du skirtingi dalykai. Štai keletas praktinių rekomendacijų, kurios padės maksimaliai išnaudoti augalų potencialą.
Miegamasis – čia rekomenduojama laikyti augalus, kurie gamina deguonį naktį: sansevieria, aloe vera, gerbera. Taip pat spathiphyllum dėl jo drėkinimo savybių. Miegamajame oro kokybė ypač svarbi, nes ten praleidžiate 6-8 valandas kasdien.
Virtuvė – čia oras dažnai užterštas anglies monoksidu ir formaldehidu (iš gaminimo ir baldų). Chlorophytum ir gebenė yra puikūs pasirinkimai. Taip pat aloe vera – ir oro valymui, ir kaip praktinė priemonė nudegimams.
Vonios kambarys – drėgna aplinka puikiai tinka gebenei ir bostono paparčiui. Jie mėgsta drėgmę ir kartu padeda kontroliuoti pelėsio sporas.
Svetainė – čia galite laikyti didesnius augalus: areka palmę, ficus, dracaeną. Svetainė dažnai yra didžiausia patalpa, todėl reikia didesnių augalų, kurie galėtų efektyviai valyti didesnį oro tūrį.
Biuras namuose – jei dirbate namuose, aplink darbo vietą laikykite spathiphyllum ir philodendron. Tyrimai rodo, kad augalai darbo vietoje padidina produktyvumą ir sumažina stresą – tai ne tik oro kokybės klausimas.
Dar vienas praktinis patarimas: nenaudokite per daug dirvožemio, kuris visada yra drėgnas. Perteklinis drėgnas dirvožemis gali tapti pelėsio ir erkučių šaltiniu. Laikykitės taisyklės – geriau palaistyti rečiau, bet gausiai, ir leisti dirvožemiui šiek tiek išdžiūti tarp laistymų.
Dažniausios klaidos, dėl kurių augalai neveikia kaip turėtų
Daugelis žmonių nusiperka augalą, pastato jį kambaryje ir tikisi stebuklo. Bet yra keletas dalykų, kurie gali visiškai neutralizuoti augalo oro valymo galimybes.
Per daug arba per mažai šviesos. Augalas, kuris gauna netinkamą šviesos kiekį, yra streso būsenoje. Streso būsenoje jis nesugeba efektyviai valyti oro – jis tiesiog stengiasi išgyventi. Prieš perkant augalą, išsiaiškinkite, kiek šviesos jis reikalauja, ir įvertinkite savo buto sąlygas.
Netinkamas laistimas. Perteklinė drėgmė dirvožemyje – tai ne tik augalo problema. Tai pelėsio problema. Pelėsis dirvožemyje išskiria sporas į orą, ir jūs gaunate priešingą efektą – vietoj oro valymo, oro teršimas. Visada tikrinkite dirvožemio drėgmę prieš laistydami – paprasčiausias būdas yra įkišti pirštą 2-3 centimetrus į žemę. Jei drėgna – nelaistyti.
Dulkėti lapai. Tai nuskamba trivialiai, bet yra labai svarbu. Dulkių sluoksnis ant lapų blokuoja stomatas – tas poras, per kurias augalas sugeria teršalus. Reguliariai šluostykite lapus drėgnu skudurėliu arba nuplaukite po dušu. Tai ne tik estetinis klausimas.
Per maži augalai. Mažas kaktusas ant palangės nevalys jūsų buto oro. Reikia pakankamai didelio lapų paviršiaus ploto, kad valymas būtų efektyvus. Geriau turėti kelis vidutinio dydžio augalus nei dešimt mažyčių.
Sintetinis dirvožemis be mikroorganizmų. Kaip minėjau anksčiau, didelė dalis oro valymo vyksta dirvožemio mikroorganizmų dėka. Jei naudojate sterilų, chemiškai apdorotą dirvožemį, prarandate dalį valymo potencialo. Ieškokite natūralaus, kokybiško dirvožemio mišinio.
Kai augalai tampa gyvenimo būdu, o ne dar viena pareiga
Yra kažkas keisto tame, kaip žmonės žiūri į kambariniai augalus. Vieni juos laiko dekoracija – kaip paveikslą ant sienos. Kiti – kaip dar vieną dalyką, kurį reikia prižiūrėti, kaip dar vieną pareigą. Bet tie, kurie tikrai supranta augalus, žiūri į juos kitaip – kaip į gyvus bendrabuičius, kurie keičia erdvę, kurioje gyvenate.
Oro kokybė bute nėra kažkas abstraktaus. Tai tiesiogiai veikia jūsų miegą, jūsų koncentraciją, jūsų imuninę sistemą. Žmonės, gyvenantys butuose su geresne oro kokybe, rečiau serga kvėpavimo takų ligomis, geriau miega ir jaučiasi energingesni. Tai ne placebo efektas – tai fiziologija.
Jei norite pradėti, pradėkite paprastai. Nusipirkite vieną sansevierią ir padėkite ją miegamajame. Stebėkite, kaip jums sekasi miegoti po kelių savaičių. Tada pridėkite chlorophytum virtuvėje. Tada – spathiphyllum svetainėje. Augalai nereikalauja, kad viską padarytumėte iš karto.
Kondicionierius atvėsins orą. Oro valytuvas su HEPA filtru sulaikys dalį dulkių. Bet nei vienas iš jų neatgamins to, ką daro augalai – gyvo, dinamiško, nuolat besikeičiančio oro valymo proceso, kuris tuo pačiu metu drėkina orą, šalina cheminius teršalus ir tiesiog daro jūsų namus gyvesniais. Tai nėra alternatyva technologijoms – tai papildymas, kurio technologijos tiesiog negali atkartoti.
Dvylika augalų, apie kuriuos kalbėjome, nėra kažkokia slapta formulė. Tai tiesiog gerai ištirtos, moksliškai pagrįstos rūšys, kurios veikia. Pasirinkite tuos, kurie tinka jūsų gyvenimo būdui, jūsų buto sąlygoms, jūsų estetikai. Ir leiskite jiems dirbti. Jie tai daro geriau nei bet kokia technologija – tyliai, nuolat, be elektros sąskaitos.
