Kodėl verta pradėti nuo pat pradžių
Kai į namus atsikraustė mano pirmasis šuo, buvau įsitikinęs, kad dresuravimas – tai kažkas labai sudėtingo, ko gali išmokyti tik profesionalai su švilpukais ir skanėstų krepšeliais. Pasirodė, kad viskas daug paprasčiau, nei galvojau. Šunys iš prigimties nori bendrauti su mumis ir suprasti, ko iš jų tikimės. Tiesiog reikia žinoti, kaip tai padaryti teisingai.
Pirmąją savaitę su šunimi galima pasiekti stebėtinai daug. Ne, jūsų keturkojis draugas netaps cirko artistu per septynias dienas, bet pagrindinės komandos, kurios palengvins kasdienį gyvenimą, yra visiškai įmanomos. Svarbiausia – nuoseklumas ir kantrybė. O dar svarbiau – suprasti, kad kiekvienas šuo mokosi savo tempu, tad nereikia lyginti savo šuniuko su kaimyno „genijumi”, kuris per dvi dienas išmoko dešimt triukų.
Kas turėtų būti jūsų arsenale
Prieš pradedant dresuoti, reikia pasirūpinti keliais esminiais dalykais. Pirmiausia – skanėstai. Ne bet kokie, o tokie, dėl kurių jūsų šuo būtų pasirengęs parduoti savo sielą. Kai kuriems šunims pakanka paprastos sausos pašaro granulės, kiti reaguoja tik į virtos vištienos gabalėlius ar specialius treninginius skanėstus. Aš savo Rexui pirmąsias savaites naudojau smulkiai supjaustytą sūrį – veikė kaip šarms.
Antra svarbi detalė – tinkama vieta. Pradedant mokytis, rinkitės ramią aplinką be didelio triukšmo ir distrakcijų. Jūsų svetainė ar kiemas puikiai tiks. Vėliau, kai šuo jau supras komandas, galėsite treniruotis sudėtingesnėse vietose – parke, gatvėje, kur yra daugiau atitraukiančių dėmesį dalykų.
Dar vienas dalykas, kurį dažnai pamiršta – gera nuotaika. Jei esate pavargę, nervuojatės ar skubate, geriau atidėkite treniruotę. Šunys neįtikėtinai gerai jaučia mūsų emocinę būseną ir perima ją. Jei jūs įtempti, šuo bus įtemptas. Jei jūs linksmas ir atsipalaidavęs – mokymasis vyks daug sklandžiau.
Komanda „Sėdėk” – visų pradžia
Tai pirmoji komanda, kurią mokiau savo šunį, ir ne be reikalo. „Sėdėk” yra pagrindas daugeliui kitų komandų ir puikus būdas suvaldyti šunį bet kurioje situacijoje. Metodika labai paprasta, bet reikia pakartojimų.
Paimkite skanėstą ir laikykite jį virš šuns nosies. Lėtai judinkite ranką atgal, link jo galvos. Šuo natūraliai kels galvą ir, kad išlaikytų pusiausvyrą, sėsis. Kai tik jo užpakalis palies žemę, pasakykite „sėdėk” ir iš karto duokite skanėstą bei pagirkite. Svarbu, kad žodis ir veiksmas sutaptų – taip šuo susieja komandą su tuo, ką daro.
Pirmąją dieną pakartokite šį pratimą 5-10 kartų, bet ne iš eilės. Padarykite pertraukas, pažaiskite, leiskite šuniui pailsėti. Per pirmąsias dvi dienas tikslas – kad šuo suprastų ryšį tarp komandos ir veiksmo. Trečią-ketvirtą dieną jau galite bandyti sakyti komandą be rankos judesio. Penkta-šešta diena – mažinti skanėstų kiekį, duodant ne kiekvieną kartą, o kas antrą ar trečią. Septintą dieną jūsų šuo jau turėtų sėdėti pagal komandą bent 7 iš 10 kartų.
Atėjimas pagal šaukimą – gyvybiškai svarbu
Jei galėčiau pasirinkti tik vieną komandą, kurią šuo privalo žinoti, tai būtų „Čia” arba „Ateik”. Tai ne tik patogu, bet ir gali išgelbėti šuns gyvybę, jei jis nubėgs link pavojaus.
Pradėkite namuose. Atsitūpkite kelių metrų atstumu nuo šuns, parodykite skanėstą ir entuziastingai pasakykite „Čia!” arba „Ateik!”. Kai šuo pribėgs, apdovanokite jį ne tik skanėstu, bet ir didžiuliu džiaugsmu – paglostykite, pasakykite, koks jis nuostabus. Šis momentas turi būti šuniui pats geriausias dienos įvykis.
Dažna klaida – šaukti šunį ir tada daryti kažką, kas jam nemalonu (pavyzdžiui, uždaryti į narvelį ar baigti pasivaikščiojimą). Taip šuo išmoksta, kad ateiti pas jus – ne visada gera idėja. Todėl bent pirmąsias savaites šaukite šunį tik dėl malonių dalykų. Net jei reikia jį kažkur uždaryti, pirma pašaukite, apdovanokite, pažaiskite ir tik tada darykite tai, kas reikalinga.
Per savaitę galite palaipsniui didinti atstumą ir treniruotis skirtingose patalpose. Ketvirtą-penktą dieną išeikite į kiemą ar ramų parką. Jei šuo dar nesiklausys šimtu procentų, naudokite ilgą pavadėlį – taip galėsite švelniai patraukti šunį link savęs, jei jis nereaguos į komandą.
Gulėti – ramybės pozicija
Komanda „Gulėk” šiek tiek sudėtingesnė nei „Sėdėk”, nes šunims ši pozicija yra pažeidžiamesnė. Bet ji labai naudinga, kai norite, kad šuo ramiai pabūtų vienoje vietoje ilgesnį laiką.
Pradėkite nuo sėdimos pozicijos. Paimkite skanėstą ir laikykite jį prieš šuns nosį, tada lėtai nuleiskite žemyn ir šiek tiek link jūsų. Šuo turėtų sekti skanėstą ir natūraliai atsikelti. Kai tik jo pilvas palies žemę, pasakykite „Gulėk” ir duokite skanėstą.
Kai kuriems šunims šis judesys nesiseka iš karto. Jie gali tik lenktis žemyn, bet nelįsti. Tuomet galite švelniai padėti – viena ranka palaikydami skanėstą žemėje, kita atsargiai patraukti priekines letenas į priekį. Tik būkite švelnūs, jokio prievartavimo. Jei šuo priešinasi, grįžkite prie sėdėjimo komandos ir pamėginkite vėliau.
Pirmąsias tris dienas tiesiog mokykite judesio. Ketvirtą dieną pradėkite pratinti šunį pasilikti gulint ilgiau – duokite skanėstą ne iš karto, o po kelių sekundžių. Penktą-šeštą dieną didinkite laiką iki 10-15 sekundžių. Septintą dieną jau turėtumėte turėti šunį, kuris guli pagal komandą ir išlieka toje pozicijoje bent pusę minutės.
Likti vietoje – kantrybės pamoka
Kai šuo jau moka sėdėti ar gulėti, laikas mokyti išlikti toje pozicijoje, net kai jūs pasitraukiate. Tai viena sudėtingiausių komandų jauniems šunims, nes jų natūralus noras – sekti paskui jus visur.
Liepkite šuniui sėdėti ar gulėti. Pasakykite „Palik” arba „Lūk” (pasirinkite vieną žodį ir naudokite tik jį) ir padarykite vieną žingsnį atgal. Jei šuo išlieka vietoje bent sekundę, grįžkite ir duokite skanėstą. Svarbu – grįžkite patys pas šunį, o ne šaukite jo pas save. Tai skirtingos komandos.
Pirmąsias dvi dienas treniruokite tik vieną žingsnį atgal ir kelias sekundes. Trečią-ketvirtą dieną bandykite du žingsnius ir ilgesnį laiką. Penktą dieną – tris žingsnius ir galbūt net pasukite nugarą. Šeštą-septintą dieną jau galite bandyti išeiti iš kambario ar pasislėpti už kampo trumpam.
Jei šuo pakyla ir eina paskui jus, nieko baisaus. Tiesiog grįžkite į pradinę vietą, vėl pastatykite jį į poziciją ir pradėkite iš naujo su mažesniu atstumu ar trumpesniu laiku. Nesipykte ir nebausdami – šuo tiesiog dar nesuprato, ko iš jo norite.
Vaikščiojimas su pavadėliu be traukimo
Daugelis šunų savininkų skundžiasi, kad pasivaikščiojimai virsta tempimo varžybomis. Šuo traukia į vieną pusę, savininkas į kitą, ir niekas nesimėgauja. O galėtų būti kitaip.
Pirmiausia suprasdami – šuniui natūralu eiti greičiau nei žmogui. Jie tyrinėja pasaulį nosimi ir nori viską išuostyti. Tad šiek tiek traukimo yra normalu, bet mes norime išmokyti šunį eiti šalia, kai to prašome.
Pradėkite namuose ar kieme, kur mažai distrakcijų. Užsidėkite šuniui pavadėlį ir pradėkite eiti. Kai tik pavadėlis įsitempia, sustokite. Tiesiog stovėkite. Kai šuo atsileis ir pavadėlis atsipalaiduos, iš karto eikite toliau ir pagirkite. Jei pavadėlis vėl įsitempia – vėl sustokite.
Pirmąsias kelias dienas tai gali atrodyti beprasmiška – einate du žingsnius, stovite, einate vėl. Bet šunys greitai supranta priežastį ir pasekmę: traukiu – nesijudame, neatsileidžiu – einame. Tai jiems motyvacija.
Kai šuo jau supranta principą, pradėkite naudoti komandą „Šalia” ar „Koja” ir apdovanokite skanėstu, kai jis eina šalia jūsų be traukimo. Pirmąją savaitę tikslas nėra idealus vaikščiojimas – tikslas, kad šuo suprastų koncepciją. Tobulumas ateis su laiku.
Kaip išvengti dažniausių klaidų ir kas toliau
Per tuos metus, kai mokiau savo šunį ir stebėjau kitus, pastebėjau kelias klaidas, kurios kartojasi vėl ir vėl. Pirmoji – per ilgos treniruotės. Šunys, ypač jaunikliai, turi trumpą dėmesio koncentracijos laiką. Penkiolika minučių per dieną, padalinta į kelias sesijas, yra daug efektyviau nei valandos kankinimas.
Antroji klaida – neaiškumas. Jei šiandien už tą patį veiksmą duodate skanėstą, o rytoj ne, šuo nesupras, ko iš jo tikitės. Būkite nuoseklūs. Jei nusprendėte, kad šuo negali lipti ant sofos, tai turi galioti visada, ne tik kai jums patogu.
Trečioji – pykimas ir bausmės. Jei šuo nesuprato komandos, tai ne todėl, kad jis kvailas ar tyčiojasi. Tai todėl, kad mes nepakankamai aiškiai paaiškinome. Grįžkite žingsnį atgal, supaprastinkite užduotį ir bandykite vėl.
Po pirmosios savaitės turėtumėte turėti šunį, kuris bent šiek tiek reaguoja į pagrindines komandas. Tai tik pradžia. Toliau tęskite treniruotes kasdien, pridėkite naujų komandų, didinkite sudėtingumą. Treniruokitės skirtingose vietose – namuose, kieme, parke, miesto gatvėse. Kuo įvairesnės aplinkybės, tuo geriau šuo supras, kad komandos galioja visur.
Ir nepamirškite – dresuravimas nėra tik apie komandas. Tai bendravimas su jūsų šunimi, pasitikėjimo kūrimas, ryšio stiprinimas. Kai šuo žino, ko iš jo tikitės, jis jaučiasi saugesnis ir laimingesnis. O jūs galite mėgautis ramiu gyvenimu su gerai išauklėtu keturkoju draugu, kuris supranta jus pusiau žodžio. Na, ar bent pusiau komandos.
