Kodėl dydis iš tikrųjų reiškia viską
Kiek kartų atsitiko taip, kad nusipirkote marškinėlius, kurie parduotuvėje atrodė puikiai, o namie paaiškėjo, kad jie arba per dideli, arba per maži? Arba užsisakėte drabužį internetu, pasitikėjote savo įprastu dydžiu, o gavote kažką, kas visiškai neatitiko lūkesčių? Tai nėra jūsų kaltė. Tai yra sistema, kuri jau seniai nustojo būti logiška.
Drabužių dydžiai yra vienas iš tų dalykų, apie kuriuos visi žino, bet niekas tikrai nesupranta. Vienas gamintojų sako, kad esate M, kitas tvirtina, kad jums tinka L, trečias siūlo XS ir tai irgi tinka. Kaip tai įmanoma? Atsakymas paprastas ir kartu varginantis: standartizacijos beveik nėra. Kiekvienas prekės ženklas turi savo matavimo sistemą, savo supratimą apie tai, kaip turėtų sėdėti drabužis, ir savo tikslinę auditoriją, kuriai tas drabužis yra siuvamas.
Šiame straipsnyje kalbėsime apie tai, kaip iš tikrųjų pasirinkti tinkamą dydį, kodėl matavimasis yra svarbiau nei etiketė, ir kaip nustoti pirkti drabužius, kurie guli spintoje nenešioti.
Dydžių sistemos chaosas: kodėl S nėra S
Pradėkime nuo esmės. Drabužių dydžiai skiriasi priklausomai nuo šalies, prekės ženklo ir net nuo kolekcijos. Europietiška sistema naudoja skaičius (36, 38, 40 ir t.t.), amerikietiška – kitus skaičius (2, 4, 6, 8), britų sistema dar kitokia, o tarptautiniai dydžiai (XS, S, M, L, XL) atrodo universalūs, bet iš tikrųjų tokie nėra.
Yra ir dar vienas reiškinys, vadinamas vanity sizing arba „tuščiagarbišku dydžiavimu”. Tai praktika, kai gamintojai mažina dydžio numerį, kad pirkėjas jaustųsi geriau. Kitaip tariant, tai, kas prieš 30 metų buvo M, dabar gali būti S. Tai reiškia, kad jei jūsų mama saugojo savo senus drabužius, jos S gali jums tikti kaip M arba net L. Tai nėra fiziologinis pokytis – tai marketingo triukas.
Skirtingos šalys turi skirtingus kūno proporcijų standartus. Azijietiški prekių ženklai dažnai siuva siauresniam kūno tipui, todėl europietis, įpratęs prie M, ten gali prireikti XL. Ir tai nėra įžeidimas – tai tiesiog skirtingi proporcijų standartai. Amerikiečių prekių ženklai dažnai siuva platesniam kūnui, todėl tas pats europietis gali rasti, kad jam tinka S.
Praktinis patarimas: niekada nepirkite drabužio vien pagal etiketę. Visada žiūrėkite į centimetrų matavimus, kuriuos dauguma prekių ženklų nurodo savo dydžių lentelėse.
Kaip teisingai išsimatuoti save
Čia prasideda tikrasis darbas. Norint pirkti tinkamo dydžio drabužius, reikia žinoti savo tikruosius matmenis. Ir ne apytikrius, o kiek galima tikslesnius. Tam reikia centimetrinės juostos ir idealiu atveju – kito žmogaus pagalbos, nes kai kuriose vietose save išmatuoti tiksliai yra sudėtinga.
Štai pagrindiniai matavimai, kuriuos turėtumėte žinoti:
- Krūtinės apimtis – matuojama plačiausioje krūtinės vietoje, horizontaliai aplink kūną. Juosta turi būti lygiagreti grindims ir nelabai įtempta.
- Juosmens apimtis – matuojama siauriausoje pilvo vietoje, paprastai keletą centimetrų virš bambos. Svarbu neįtraukti pilvo – matuokitės natūralioje pozicijoje.
- Klubų apimtis – matuojama plačiausioje klubų vietoje, paprastai apie 20 cm žemiau juosmens.
- Pečių plotis – matuojamas nuo vieno peties galo iki kito. Šis matavimas ypač svarbus renkantis švarką ar paltą.
- Kūno ilgis – ūgis, kuris padeda renkantis kelnių ilgį ar suknelių ilgį.
- Vidinio šlaunies ilgis (inseam) – matuojamas nuo kirkšnies iki kulkšnies. Labai svarbus renkantis kelnes.
Svarbu matuotis su apatiniais drabužiais arba labai plonais drabužiais – ne su storu megztiniu ant savęs. Taip pat matuokitės stovėdami tiesiai, ne įsitraukę pilvo ar stengdamiesi atrodyti liekniau. Matmenis reikia žinoti tokius, kokie jie yra, o ne tokie, kokių norėtumėte.
Užrašykite visus matmenis ir laikykite juos telefone arba užrašų knygelėje. Tai sutaupys jums laiko ir nervų kiekvieną kartą perkant drabužius.
Dydžių lentelės: kaip jas skaityti ir naudoti
Dauguma rimtų prekių ženklų, ypač internetinės parduotuvės, pateikia dydžių lenteles. Problema ta, kad daugelis žmonių jų neskaitė arba nežino, kaip jas interpretuoti. Yra du pagrindiniai tipai: kūno matmenų lentelė ir drabužio matmenų lentelė.
Kūno matmenų lentelė rodo, kokio dydžio kūnui skirtas tam tikras dydis. Pavyzdžiui, M dydis skirtas žmogui, kurio krūtinės apimtis 88–92 cm. Drabužio matmenų lentelė rodo paties drabužio matmenis – tai yra, kiek centimetrų platus yra pats drabužis. Šie du dalykai skiriasi, nes drabužiams visada paliekamas tam tikras papildomas plotis, vadinamas ease arba laisvumu.
Kai žiūrite į drabužio matmenų lentelę, turite suprasti, kad jei drabužio krūtinės plotis yra 50 cm, tai reiškia, kad abu šonai kartu sudaro 100 cm apimties. Tai yra dvigubas skaičius, nes matuojamas vienas sluoksnis.
Praktinis patarimas: jei prekės ženklas pateikia tik drabužio matmenis (ne kūno), pridėkite apie 4–6 cm prie savo kūno matmenų, kad gautumėte minimalų tinkamą drabužio dydį. Laisvesniems modeliams – daugiau.
Taip pat atkreipkite dėmesį į tai, ar lentelė pateikiama centimetrais ar coliais. Amerikiečių prekių ženklai dažnai naudoja colius, ir tai gali sukelti nemažai painiavos. 1 colis = 2,54 cm.
Skirtingi drabužiai, skirtingi prioritetai
Ne visi drabužiai matuojami vienodai. Tai, kas svarbu renkantis marškinius, gali būti visai nesvarbu renkantis džemperį. Štai keletas specifinių rekomendacijų pagal drabužių tipą:
Marškiniai ir palaidinės. Čia svarbiausia yra pečių linija. Jei pečiai nesutampa, niekas kita nepadės – nei siuvėjas, nei gudrūs triukai. Pečių siūlė turi būti tiksliai ant peties galo. Antra pagal svarbą – apykaklė arba krūtinė. Jei mygtukai tempiasi, dydis per mažas.
Kelnės ir sijonai. Svarbiausi matavimai – juosmuo ir klubai. Tačiau taip pat labai svarbus vidinio šlaunies ilgis ir kelnių sėdynės gylis. Jei kelnės gerai tinka juosmenui, bet sėdynė per žema arba per aukšta – jos neatrodys gerai, kad ir kaip stengtumėtės.
Švarkai ir paltai. Kaip ir marškinių atveju, pečiai yra prioritetas. Taip pat svarbu, kad rankovės prasidėtų tinkamoje vietoje ir kad drabužis galėtų būti užsegtas (jei tai numatyta) be įtampos per krūtinę.
Suknelės. Čia dažnai iškyla problema, kai viršutinė ir apatinė kūno dalys yra skirtingų dydžių. Jei krūtinė atitinka M, o klubai – L, reikia rinktis L ir prireikus pasiūdinti viršutinę dalį. Geriau turėti šiek tiek per didelį drabužį, kurį galima pasiūdinti, nei per mažą, kurio niekaip nepadarysi didesniu.
Megztiniai ir džemperiai. Čia yra daugiau laisvumo, nes trikotažas tempiasi. Tačiau vis tiek atkreipkite dėmesį į rankovių ilgį ir bendrą ilgį – jie nesitempia taip lengvai.
Internetu perkant: kaip sumažinti klaidų riziką
Internetinė prekyba drabužiais yra patogi, bet turi savo spąstus. Negalite išbandyti, negalite pajusti medžiagos, negalite pamatyti, kaip drabužis atrodo ant jūsų kūno. Tačiau yra keletas dalykų, kurie gali padėti priimti geresnį sprendimą.
Pirma, visada skaitykite atsiliepimus. Dažnai kiti pirkėjai rašo, ar drabužis tinka pagal dydį, ar reikia imti didesnį, ar mažesnį. Pastabos tipo „imkite vienu dydžiu didesnį” arba „tinka pagal dydžių lentelę” yra labai vertingos.
Antra, žiūrėkite į modelio matmenis ir dydį, kurį ji/jis dėvi. Daugelis parduotuvių nurodo šią informaciją. Jei modelio ūgis 175 cm ir dėvi M, o jūs esate 165 cm – galite susidaryti geresnį vaizdą apie tai, kaip drabužis atrodys ant jūsų.
Trečia, patikrinkite grąžinimo politiką prieš pirkdami. Jei grąžinimas nemokamas ir paprastas – galite rizikuoti ir užsisakyti du dydžius. Jei grąžinimas brangus arba sudėtingas – būkite atsargesni ir geriau praleiskite daugiau laiko analizuodami matmenis.
Ketvirta, atkreipkite dėmesį į medžiagą. 100% medvilnė po plovimo traukiasi. Sintetinės medžiagos paprastai nesitraukia. Jei perkate medvilninį drabužį, kuris jau ir taip tinkamas, po plovimo jis gali tapti per mažas.
Penkta, naudokite prekės ženklo dydžių lentelę, o ne bendrą interneto lentelę. Kiekvienas prekės ženklas turi savo standartus, ir tai, kas tinka vienam, netinka kitam.
Kai kūnas neatitinka standartų: ką daryti
Realybė tokia, kad daugelio žmonių kūnas neatitinka standartinių dydžių proporcijų. Vieniems pečiai platūs, bet juosmuo siauras. Kitiems klubai platūs, bet viršutinė kūno dalis maža. Dar kitiems ilgos kojos ir trumpas liemuo arba atvirkščiai. Tai visiškai normalu, ir tai nereiškia, kad su jūsų kūnu kažkas negerai – tai reiškia, kad drabužių pramonė nėra pakankamai įvairi.
Tokiais atvejais yra keletas strategijų:
Siuvėjo paslaugos. Tai nėra prabanga – tai investicija. Geras siuvėjas gali pakoreguoti drabužį taip, kad jis sėdėtų tobulai. Paprastos korekcijos, kaip juosmens susiaurinimas ar kelnių sutrumpinimas, nėra brangios ir visiškai keičia drabužio išvaizdą. Jei perkate brangesnį drabužį, siuvėjo paslaugos yra beveik privalomas papildymas.
Pirkite pagal didžiausią kūno dalį. Jei turite platesnę vieną kūno dalį, rinkitės dydį pagal ją, o viską kita koreguokite. Lengviau susiaurinti drabužį nei jį išplėsti.
Ieškokite prekių ženklų, kurie siuva jūsų kūno tipui. Yra prekių ženklų, kurie specializuojasi ilgesnėms kojoms, platesniam pečių linijoms, mažesniam ūgiui ir t.t. Internete galima rasti daug rekomendacijų pagal kūno tipą.
Petite ir tall kolekcijos. Daugelis prekių ženklų turi atskiras kolekcijas žemesnio ūgio žmonėms (petite) ir aukštesnio ūgio (tall). Šiose kolekcijose ne tik keičiamas ilgis, bet ir proporcijos – rankovių ilgis, liemens padėtis ir t.t.
Kai dydis tampa ne tik centimetrų reikalu
Yra dar vienas aspektas, apie kurį retai kalbama atvirai: psichologinis santykis su dydžiu. Daugelis žmonių jaučia diskomfortą pirkdami didesnį dydį nei įprastai, net jei tas drabužis sėdi tobulai. Tai yra visuomenės primestas mąstymas, kuris iš tikrųjų kenkia jūsų stiliui ir savijautai.
Drabužis, kuris per mažas, niekada neatrodys gerai – nesvarbu, koks jis gražus ant pakabos. Jis tempiasi, spaudžia, rodo kūno linijas ne ta kryptimi, kuria norėtumėte, ir daro jus nepatogiai jaučiantis visą dieną. Tuo tarpu drabužis, kuris tinka tobulai, net jei jo etiketėje parašyta L vietoj M, atrodo puikiai ir leidžia jaustis patogiai.
Etiketė yra tik numeris arba raidė. Ji nieko nesako apie jus kaip žmogų. Ji sako tik tai, koks yra drabužio pjūvis. Kuo greičiau atsiskirsite nuo prieraišumo prie konkretaus dydžio, tuo lengviau bus pirkti drabužius ir tuo geriau jie atrodys.
Praktinis patarimas: jei jus tikrai vargina dydžių etiketės, galite jas tiesiog išpjauti. Drabužis nuo to netaps nei mažesnis, nei didesnis, bet jūs nebeturėsite nuolat matyti to skaičiaus.
Kai viskas susidėlioja į vietą: drabužiai, kurie iš tikrųjų tinka
Tinkamo dydžio drabužių pasirinkimas nėra raketų mokslas, bet reikalauja šiek tiek daugiau dėmesio nei tiesiog paimti nuo lentynos tai, kas atrodo gražu. Viskas prasideda nuo to, kad žinote savo matmenis – ne apytikslius, o tikruosius. Tai yra pagrindas, ant kurio statoma visa kita.
Kai žinote savo matmenis, dydžių lentelės tampa jūsų draugu, o ne priešu. Jūs nebeperkate pagal etiketę – jūs perkate pagal centimetrus, ir tai yra daug patikimesnis metodas. Internetu pirkdami skaitysite atsiliepimus, žiūrėsite į modelio matmenis, tikrinsite grąžinimo politiką. Parduotuvėje išbandysite drabužį ne tik stovėdami, bet ir judėdami – sėsdami, keldami rankas, eidami.
Jei jūsų kūnas neatitinka standartinių proporcijų – o daugelio žmonių kūnas neatitinka – siuvėjas tampa jūsų geriausiu draugu. Vienas vizitas pas siuvėją gali paversti vidutinišką drabužį tobulu. Tai nėra išlaidavimas – tai protinga investicija į savo išvaizdą ir savijautą.
Galiausiai, svarbiausia yra atsikratyti idėjos, kad dydis ką nors sako apie jus. Jis sako tik tai, koks yra drabužio pjūvis. Jūsų kūnas yra toks, koks yra, ir jis nusipelno drabužių, kurie jam tinka – ne drabužių, kurių etiketė jums patinka. Kai pradėsite pirkti pagal šį principą, pastebėsite, kad jūsų spinta pradės atrodyti geriau, jūs pradėsite jaustis geriau, ir galbūt – pirmą kartą – pradėsite mėgautis apsipirkimu drabužiais, o ne jo bijoti.
