Kodėl vaikų drabužių dydžiai tokie painūs
Kiekviena mama ar tėtis bent kartą gyvenime yra patyrę tą keistą jausmą, stovėdami parduotuvėje ir žiūrėdami į drabužių etiketę su užrašu „92” arba „2-3 metai”. Ar tai reiškia ūgį? Amžių? O gal tai kažkoks slaptasis kodas, kurį supranta tik patyrę tėvai? Realybė tokia, kad vaikų drabužių dydžių sistema tikrai nėra paprasta, ir tam yra priežasčių.
Pirma, vaikai auga nevienodai. Vienas dvejų metų vaikas gali būti tokio pat ūgio kaip trejų, o kitas – atvirkščiai. Antra, skirtingos šalys ir gamintojai naudoja skirtingas dydžių sistemas. Europiečiai mato vieną, amerikiečiai – kitą, o azijietiški drabužiai dažnai būna dar mažesni nei nurodyta. Trečia, net vieno gamintojo drabužiai gali skirtis priklausomai nuo modelio ar sezono.
Dar vienas niuansas – drabužių tipas. Marškinėliai gali būti žymimi vienaip, o kombinezonai ar striukės – visai kitaip. Kai kurie gamintojai naudoja tik amžių, kiti – tik ūgį, o dar kiti – abiejų kombinaciją. Neretai ant etiketės rasite ir svorį, krūtinės apimtį ar kitus parametrus.
Pagrindinės dydžių sistemos ir jų skirtumai
Europietiška sistema yra viena populiariausių Lietuvoje. Ji pagrįsta vaiko ūgiu centimetrais. Pavyzdžiui, dydis 86 reiškia, kad drabužis skirtas vaikui, kurio ūgis yra apie 86 cm. Paprastai šie dydžiai eina kas 6 cm: 56, 62, 68, 74, 80, 86, 92, 98, 104 ir taip toliau iki 164 ar net 176.
Amerikietiška sistema veikia kitaip – ji orientuota į amžių ir žymima raidėmis bei skaičiais: NB (newborn – naujagimiams), 0-3M (0-3 mėnesiai), 3-6M, 6-9M, 12M, 18M, 24M. Po to eina 2T, 3T, 4T (T reiškia „toddler” – mažylis), o vėliau tiesiog 4, 5, 6, 7 ir t.t.
Britai naudoja panašią į amerikietišką sistemą, bet su savo niuansais. Jie taip pat žymi amžių, tačiau dažnai nurodo intervalus: 0-3 months, 3-6 months, 6-9 months, 9-12 months, 1-1.5 years, 1.5-2 years ir pan.
Azijietiški drabužiai dažniausiai būna mažesni. Jei jūsų vaikas Europoje dėvi 104 dydį, Kinijoje ar Japonijoje greičiausiai reikės rinktis 110 ar net 116. Tai ypač svarbu žinoti, kai perki drabužius internetu iš azijietiškų parduotuvių.
Kaip tiksliai išmatuoti vaiką
Geriausias būdas išvengti klaidų – žinoti tikslias vaiko proporcijas. Tau reikės minkšto matavimo metro ir kelių minučių laiko. Geriausia matuoti ryte, kai vaikas dar neužsidėjęs storesnių drabužių.
Ūgis matuojamas nuo galvos viršaus iki kulnų. Vaiką reikia pastatyti prie sienos, nugarą ištiesti, pėdas sulipinti. Jei vaikas dar mažas ir negali stovėti, paguldyk jį ant grindų ir išmatuok nuo galvos iki pėdų.
Krūtinės apimtis matuojama per pačią platžiausią krūtinės vietą, paprastai ties speneliais. Juosta turi gulėti horizontaliai, nei per stipriai, nei per laisvai. Vaikas turi įkvėpti ir iškvėpti normaliai – neprašyk jo įtraukti ar išpūsti krūtinės.
Liemens apimtis matuojama per pačią siauriausią vietą, paprastai virš bambos. Klubų apimtis – per pačią platžiausią sėdmenų vietą. Rankovės ilgis matuojamas nuo peties viršaus iki riešo, rankos turi būti šiek tiek sulenktos.
Šlaunies ilgis matuojamas nuo juosmens iki kulno. Tai svarbu renkantis kelnes ar kombinezones. Užrašyk visus matmenis ir laikyk juos telefone ar piniginėje – niekad nežinai, kada gali prireikti.
Praktiški patarimai renkantis drabužius kūdikiams
Kūdikiai auga neįtikėtinu greičiu, ypač pirmuosius mėnesius. Naujagimiui gali prireikti net kelių dydžių per pirmus tris mėnesius. Todėl nepirk per daug tų pačių dydžių drabužių – geriau turėti keletą skirtingų dydžių komplektų.
Naujagimiams dažniausiai tinka 56 ar 62 dydis, bet jei žinai, kad kūdikis gimė stambus (virš 4 kg), drąsiai rinkis 62 ar net 68. Geriau, kad drabužis būtų šiek tiek per didelis nei per mažas – į per mažus tiesiog nebetelpa, o į per didelius dar užaugs.
Kombinezonai kūdikiams turėtų būti patogūs, su užtrauktukais arba spaudukais tarp kojyčių. Patikrink, ar galvos anga nėra per maža – kūdikio galva proporcingai yra didelė, ir per ankšta anga gali kelti problemų.
Kojinės ir pirštinaitės dažnai žymimos amžiumi arba pėdos ilgiu. Naujagimiams tinka 0-3 mėnesių dydis, bet vėlgi – jei kūdikis stambus, geriau imti didesnį. Kepuraitės žymimos galvos apimtimi centimetrais. Naujagimiui vidutiniškai tinka 35-37 cm, bet geriau išmatuoti tiksliai.
Drabužių pasirinkimas mažiems vaikams (1-3 metai)
Šiame amžiuje vaikai jau aktyviai juda, ropoja, vaikšto, lipa, todėl drabužiai turi būti ne tik tinkamo dydžio, bet ir patogūs. Per ankšti drabužiai riboja judėjimą, o per laisvi gali trukdyti ar net kelti pavojų.
Kelnės ir leginsai turėtų būti pakankamai ilgi, kad vaikui tupint ar sėdint ant grindų neatsidengtu nugarėlė. Tuo pačiu metu jie neturėtų būti per ilgi – vaikas gali užkliūti už per ilgų kelnaičių ir nukristi.
Marškinėliai ir palaidinukės šiame amžiuje geriau rinktis šiek tiek laisvesnius. Vaikas dar nemoka savaime apsirengti, todėl per ankšti drabužiai komplikuoja procesą. Be to, vaikai šiame amžiuje dar turi sauskelnę ar kelnaitę, kuri prideda tūrio.
Striukės ir paltai turėtų būti pakankamai ilgi, kad dengtų nugarą ir sėdmenis, bet ne per ilgi – vaikas turi galėti laisvai vaikščioti ir lipti laiptais. Rankovės neturėtų būti per ilgos – idealu, kai jos siekia riešą, bet nedengia delno.
Batai – tai atskira tema. Vaikų pėdytės auga greitai, todėl batus reikia tikrinti kas 2-3 mėnesius. Tarp ilgiausio piršto ir bato galo turėtų likti apie 1-1.5 cm vietos. Per maži batai gali sutrikdyti pėdos vystymąsi, o per dideli – kelti nepatogumų vaikščiojant.
Kaip orientuotis renkantis drabužius ikimokyklinio amžiaus vaikams
Nuo trejų iki šešerių metų vaikai jau gali išreikšti savo nuomonę apie drabužius. Jie nori patys pasirinkti spalvą, piešinį ar stilių. Bet dydis vis tiek lieka tėvų atsakomybė.
Šiame amžiuje vaikai auga lėčiau nei kūdikystėje, bet vis tiek pakankamai greitai. Vidutiniškai per metus vaikas užauga 5-7 cm. Tai reiškia, kad drabužiai gali tikti pusę metų ar metus, priklausomai nuo to, kaip tiksliai parinktas dydis.
Darželiui ar lopšeliui renkantis drabužius, svarbu, kad vaikas galėtų pats juos užsidėti ir nusivilkti. Venk sudėtingų užsegimų, smulkių sagučių ar sudėtingų raištelių. Geriausiai tinka gumytės, dideli spaudukai ar užtrauktukai.
Sportui ir aktyviam laisvalaikiui rinkis tamprius, bet ne per ankštus drabužius. Medvilnė su nedideliu elastano kiekiu – puikus pasirinkimas. Tokie drabužiai leidžia odai kvėpuoti, bet kartu gerai tęsiasi ir neriboją judėjimo.
Šventiniai drabužiai gali būti šiek tiek laisvesni – juos vaikas dėvės retai, todėl gali užaugti į juos per keletą mėnesių. Bet neperženk ribos – per didelis kostiumas ar suknelė atrodo juokingai ir nepatogu.
Internetinės parduotuvės ir dydžių lentelės
Perkant internetu, nematai ir nelieti drabužio, todėl tenka pasikliauti dydžių lentelėmis. Kiekviena parduotuvė turėtų turėti savo dydžių lentelę – nepasitikėk tik dydžio numeriu, visada pažiūrėk į konkrečius matmenis centimetrais.
Dydžių lentelėse paprastai nurodytas ūgis, krūtinės apimtis, liemens apimtis, klubų apimtis, kartais – svoris ir amžius. Palygink šiuos matmenis su savo vaiko matmenimis. Jei vaikas yra tarp dviejų dydžių, geriau rinktis didesnį – ypač jei perki žiemos drabužius, kurie bus dėvimi ant kitų drabužių.
Skaityk atsiliepimus. Kiti pirkėjai dažnai rašo, ar drabužiai atitinka dydį, ar yra maži/dideli, kaip elgiasi po skalbimo. Tai labai vertinga informacija, kuri gali padėti išvengti klaidų.
Atkreipk dėmesį į grąžinimo sąlygas. Gera internetinė parduotuvė leidžia grąžinti ar pakeisti drabužius, jei jie netinka. Pirk iš parduotuvių, kurios siūlo lankstų grąžinimo politiką – tai sumažina riziką.
Kai kurios parduotuvės leidžia užsisakyti kelis dydžius vienu metu, pasimatuoti namuose ir grąžinti netiknančius. Tai puikus variantas, jei abejoji dydžiu. Tiesa, reikia būti atsakingam ir tikrai grąžinti netiknančius drabužius laiku.
Sezoniniai niuansai ir drabužių ilgaamžiškumas
Renkantis žiemos drabužius, reikia atsižvelgti į tai, kad po jais bus dėvimi šilti megztiniai ar džemperiai. Todėl žieminė striukė ar paltas turėtų būti šiek tiek laisvesnis nei vasariniai drabužiai. Jei vaikas dėvi 104 dydį, žieminei striukei gali prireikti 110.
Vasariniai drabužiai gali būti šiek tiek laisvesni – taip bus vėsiau ir patogiau. Be to, jei nuperki vasaros pradžioje šiek tiek didesnį dydį, vaikas galės jį dėvėti visą vasarą, net ir truputį užaugęs.
Kai kurie tėvai perka drabužius „ant išaugimo”, ypač jei randa gerą išpardavimą. Tai gali būti protinga, bet neperlenk lazdos. Drabužis, kuris per didelis dviem dydžiais, atrodys keistai ir bus nepatogus. Maksimum – vienas dydis didesnis, ir tai tik tam tikriems drabužiams.
Kokybė irgi svarbi. Pigesni drabužiai dažnai susitraukia po skalbimo, blunka spalvos, susidėvi siūlės. Jei perki pigiai, geriau imk didesnį dydį, nes po kelių skalbimų jis gali sumažėti. Kokybiškesni drabužiai išlaiko formą ir dydį ilgiau.
Kai kurie drabužiai turi reguliuojamas detales – gumytes, raištelius, užlankstomus rankovius. Tokie drabužiai gali tarnauti ilgiau, nes prisitaiko prie augančio vaiko. Tai ypač aktualu brangesnėms striukėms ar paltams.
Kai dydis vis tiek netinka: ką daryti
Net ir kruopščiai išmatavus vaiką ir pasirinkus dydį pagal lentelę, gali nutikti taip, kad drabužis netelpa arba yra per didelis. Nesijaudink – tai nutinka net patyrusiems tėvams.
Jei drabužis per mažas, o dar yra etiketė ir nepraėjo grąžinimo terminas, drąsiai grąžink. Jei grąžinti nebegalima, gali pabandyti parduoti per skelbimų portalus ar socialinių tinklų grupes. Vaikų drabužiai, ypač mažai dėvėti, perka gerai.
Jei drabužis šiek tiek per didelis, bet kitaip tinka, gali jį pasilikti – vaikas greitai užaugs. Rankovus gali užlankstyti, kelnes – užraitoti. Kai kurios mamos moka siūti ir gali šiek tiek patrumpinti ar susiaurinti drabužį, bet tai verta daryti tik su brangesniais daiktais.
Kai kurie drabužiai turi reguliuojamas detales. Kelnių gumytę dažnai galima priveržti iš vidaus, striukės rankovės – sureguliuoti lipukais ar gumytėmis. Pasinaudok šiomis galimybėmis.
Jei drabužis per didelis keliais dydžiais, geriau jį padovanok ar parduok. Vaikas neturėtų vaikščioti drabužiais, kurie jam akivaizdžiai per dideli – tai nepatogu, negražu ir gali būti net pavojinga (gali užkliūti, suklupti).
Kaip išmokti pasitikėti savo sprendimu
Po kelių kartų perkant drabužius savo vaikui, pradedi suprasti, kokie dydžiai jam tinka geriausiai. Kiekvienas vaikas unikalus – vieni liesesni, kiti stambesni, vieni aukštesni, kiti žemesni. Su laiku išmoksti orientuotis ne tik pagal dydžių lenteles, bet ir pagal savo patirtį.
Nebijok klysti. Kiekviena klaida – tai patirtis. Jei šį kartą nupirkai per mažą drabužį, kitą kartą žinosi, kad šio gamintojo drabužiai būna maži, ir reikia rinktis didesnį dydį. Jei drabužis pasirodė per didelis – kitą kartą imsi mažesnį.
Pasitikėk savo akimis ir rankomis. Jei parduotuvėje gali drabužį paliesti, pajusti medžiagą, pamatyti, kaip jis atrodo – tai daug pasako. Matai, kad drabužis atrodo mažas, nors ant etiketės parašytas tinkamas dydis? Pasitikėk savo nuojauta ir paimk didesnį.
Klausk patyrusiųjų. Draugės, giminaitės, kitos mamos forume ar socialiniuose tinkluose – daugelis mielai pasidalins savo patirtimi apie konkrečius gamintojus ar parduotuves. Žmonės mėgsta padėti ir dalintis patarimais.
Svarbiausia – nesikrimsk per daug. Drabužiai – tai tik drabužiai. Jie nulemia nei vaiko laimės, nei jo vystymosi. Jei šį kartą dydis netiko – nieko baisaus. Grąžinsi, parduosi, padovanosi ar pasiliksi kitam vaikui. Gyvenimas tęsiasi, vaikas auga, ir greitai reikės naujų drabužių. Kuo daugiau kartų perki, tuo lengviau tampa orientuotis tame gana painiame, bet įveikiamame dydžių pasaulyje.
