Kai pinigai šaukiasi greito sprendimo
Stovite parduotuvėje, rankose laikote tą išsvajotą daiktą – gal naują telefoną, gal šaldytuvą, kuris pagaliau pakeistų tą senuką, kuriame jau trečią savaitę šąla pienas netinkamoje temperatūroje. Ir štai pardavėjas šypsodamasis pasiūlo: „Galite paimti išsimokėtinai, tik 50 eurų per mėnesį!” Skamba patraukliai, tiesa? Būtent tokiose situacijose dažniausiai ir prasideda mūsų santykiai su vartojimo kreditais.
Vartojimo kreditai tapo tokia įprasta mūsų kasdienybės dalimi, kad apie juos net negalvojame kaip apie rimtą finansinį įsipareigojimą. Pasirašai keletą dokumentų, ir tas daiktas jau tavo. Problema ta, kad tarp „pasirašyti” ir „sumokėti” yra didelis skirtumas, kurį mes dažnai pamirštame ar tiesiog ignoruojame.
Kas iš tiesų yra tas vartojimo kreditas
Paprasčiausiai tariant, vartojimo kreditas – tai pinigai, kuriuos jums skolina bankas ar kita finansų įstaiga tam, kad galėtumėte nusipirkti tai, ko šiuo momentu negalite sau leisti. Skamba gana nekaltai, bet čia ir slypi pirmasis kabliukas. Jei negalite sau leisti – gal verta pagalvoti, ar tikrai to reikia?
Vartojimo kreditai skiriasi nuo būsto paskolų ar verslo kreditų tuo, kad jie skirti asmeniniams poreikiams tenkinti. Nori naujo kompiuterio? Vartojimo kreditas. Svajoji apie kelionę į Italiją? Vartojimo kreditas. Reikia sutvarkyti dantis? Ir vėl – vartojimo kreditas. Matote tendenciją? Šie kreditai gali padengti beveik bet kokią išlaidą, o tai vienu metu yra ir jų privalumas, ir didžiulė grėsmė.
Palūkanos už tokius kreditus paprastai būna gerokai didesnės nei už būsto paskolas. Kodėl? Nes bankui tai rizikingesnis sandoris – juk jūsų naujas telefonas ar baldai nėra tokia patikima užstato forma kaip nekilnojamas turtas. Todėl palūkanų normos gali svyruoti nuo 5-6 procentų iki… na, geriau net nežinoti, nes kai kurie greituosius kreditus siūlantys verslai ima tokius procentus, kad matematikai verkti norėtųsi.
Kada kreditas tampa pagalba, o ne našta
Tiesą sakant, vartojimo kreditai nėra absoliutus blogis. Yra situacijų, kai jie tikrai gali būti protingas sprendimas. Tarkime, jūsų šaldytuvas sugedo vasarą, o jame – savaitės maisto atsargos šeimai su trimis vaikais. Neturite santaupų, o atlyginimas bus tik po dviejų savaičių. Tokiu atveju greitas kreditas gali būti ne prabanga, o būtinybė.
Arba kitas pavyzdys – jums reikia skubiai gydytis, o valstybinė sistema siūlo laukti pusmetį. Jei turite aiškų planą, kaip tą kreditą grąžinsite, ir jei alternatyva yra kančia ar sveikatos pablogėjimas – kreditas tampa įrankiu, o ne spąstais.
Raktinis žodis čia – planas. Jei žinote, kad už trijų mėnesių gausite premiją ar mokesčių grąžinimą, ir tiksliai suprantate, kaip dengsite įsipareigojimus, vartojimo kreditas gali būti tiltas tarp dabartinės situacijos ir ateities galimybių. Bet jei jūsų planas skamba kaip „kažkaip susimokėsiu”, tai jau ne planas, o viltis, o finansuose viltis – prastas patarėjas.
Kai vienas kreditas virsta trijų kreditų grandine
Štai čia ir prasideda tikroji problema. Žmogus paima kreditą televizoriui. Paskui dar vieną – kompiuteriui. O tada pasirodo, kad reikia ir skalbimo mašinos. Ir va, jau turite tris mėnesinius mokėjimus, kurie kartu sudaro gal trečdalį jūsų atlyginimo. Pridėkite prie to nuomą ar būsto paskolą, komunalines paslaugas, maistą, transportą… Ir staiga paaiškėja, kad iki kito atlyginimo lieka gyventi už 50 eurų.
Tokia situacija nėrareta. Finansų konsultantai turi net terminą tam – „kredito spiralė”. Žmogus ima kreditą, kad sumokėtų už kitą kreditą. Paskui dar vieną, kad padengtų abu pirmuosius. Ir taip toliau, kol visa tai virsta sniego gniūžte, kuri rieda į priekį ir auga su kiekvienu apsisukimu.
Ypač pavojingi yra tie vadinamieji „greiti kreditai” ar „pinigai per 15 minučių”. Jie reklamuojami kaip išgelbėjimas sunkiu momentu, bet iš tikrųjų dažnai būna pirmas žingsnis į gilią finansinę duobę. Palūkanos už tokius kreditus gali siekti šimtus procentų per metus. Taip, šimtus! Pasiskolinote 200 eurų, o po metų turite grąžinti 500. Kaip tai gali būti pagalba?
Psichologinė kredito pusė
Kalbėkime atvirai – vartojimo kreditai žaidžia su mūsų psichologija. Mes gyvename visuomenėje, kuri nuolat kartoja: tu nusipelnei, tu vertas, kodėl turėtum laukti? Reklamos bombarduoja mus žinutėmis, kad laimė – tai naujas automobilis, nauja sofa, naujausias telefonas. O kai negalime to sau leisti, pasijuntame kaip nesėkmingieji.
Vartojimo kreditas tampa būdu išlaikyti tam tikrą gyvenimo standartą, net jei mūsų realūs finansai to nepalaiko. Tai savotiškas fasadas – iš išorės atrodo, kad viskas puiku, bet viduje – finansinis chaosas. Ir čia slypi viena didžiausių problemų: mes dažnai skolinamės ne tam, ko mums reikia, o tam, ko norime, arba dar blogiau – tam, ką kiti turi.
Yra įdomus psichologinis fenomenas, vadinamas „skausmo atidėjimu”. Kai perkame kažką grynaisiais, jaučiame tą „skausmą” iš karto – matome, kaip iš piniginės išeina pinigai. Bet kai perkame kreditu, tas skausmas atidedamas ateičiai. Dabar jaučiame tik malonumą nuo naujo daikto, o skausmas ateis vėliau, mažomis dozėmis, kas mėnesį. Problema ta, kad tos mažos dozės galiausiai sudaro didesnę sumą nei pradinė kaina dėl palūkanų.
Kaip apsispręsti: imti ar neimti
Prieš pasirašydami bet kokią kredito sutartį, atsakykite sau į kelis klausimus. Pirma: ar tai yra būtinybė, ar noras? Būtinybė – tai šaldytuvas, kai senas sugedo. Noras – tai naujesnis televizorius, kai senasis dar veikia. Antra: ar turiu aiškų planą, kaip grąžinsiu šį kreditą? Ne „tikiu, kad pavyks”, o tikslų planą su skaičiais.
Trečias klausimas: kiek iš tikrųjų mokėsiu? Nesižiūrėkite tik į mėnesinę įmoką. Paskaičiuokite bendrą sumą, kurią sumokėsite per visą kredito laikotarpį. Jei televizorius kainuoja 500 eurų, o su kreditą grąžinsite 650 eurų, tai reiškia, kad už patogumą mokate 150 eurų. Ar tas patogumus vertas tokios kainos?
Ketvirtas klausimas, kurį retai kas užduoda sau: kas nutiks, jei neteksiu darbo ar sumažės mano pajamos? Ar galėsiu toliau mokėti? Jei atsakymas „ne”, tai kreditas – per didelė rizika. Gyvenimas nenuspėjamas, ir kas atrodo kaip lengvai valdomas įsipareigojimas šiandien, gali tapti sunkia našta rytoj.
Dar vienas praktinis patarimas – pabandykite „simuliuoti” kredito mokėjimą. Jei planuojate imti kreditą, kurio mėnesinis mokėjimas būtų 100 eurų, pabandykite tris mėnesius kas mėnesį atidėti tuos 100 eurų į atskirą sąskaitą. Jei jums tai lengvai pavyksta – puiku, greičiausiai įveiksite ir tikrą kreditą. Bet jei pastebite, kad trūksta pinigų ir nuolat „skolinatės” iš tų atidėtų 100 eurų – tai aiškus ženklas, kad kreditas būtų per didelė našta.
Alternatyvos, apie kurias pamirštame
Prieš bėgant į banką ar finansų įstaigą, verta pagalvoti apie kitas galimybes. Pirmiausia – santaupos. Taip, žinau, skamba kaip patarimas iš senelio laikų, bet jis veikia. Jei galite palaukti keletą mėnesių, geriau sutaupyti ir pirkti be kredito. Taip sutaupysite tuos pinigus, kuriuos kitaip būtumėte mokėję kaip palūkanas.
Antra galimybė – naudotos prekės. Jei jums reikia skalbimo mašinos, ar tikrai ji turi būti nauja? Gera būklė naudota technika gali tarnauti dar daugelį metų ir kainuoti perpus pigiau. Taip, ji nebus su naujausiais priedais, bet atliks savo funkciją.
Trečia – pasiklauskite šeimos ar draugų. Aišku, ne visi jaučiasi patogiai skolindamiesi iš artimųjų, bet jei tai įmanoma, tai dažnai geresnis variantas nei bankas. Bent jau jūsų mama neims 15 procentų palūkanų (tikėkimės). Tiesa, čia svarbu būti atsakingam ir grąžinti pinigus laiku – sugadinti santykius dėl pinigų tikrai nėra verta.
Dar viena galimybė, apie kurią retai galvojame – parduoti kažką, ko nebenaudojame. Daugelis mūsų namuose turi daiktų, kuriais nesinaudojame, bet kurie galėtų būti parduoti. Senas telefonas, nebenešiojami drabužiai, sporto įranga, kuri dulka rūsyje… Visa tai gali virsti grynaisiais pinigais.
Kai jau įklimpai – kaip išsikapstyt
Gerai, tarkime, jau turite keletą kreditų ir jaučiate, kad situacija tampa nevaldoma. Pirmas dalykas – nesislėpkite nuo problemos. Tai kaip su dantų skausmu: kuo ilgiau delsiate, tuo blogiau bus. Suskaičiuokite visus savo įsipareigojimus, visas palūkanas, visus mokėjimo terminus. Taip, bus nemalonu, bet žinojimas – jau pusė sprendimo.
Antras žingsnis – susisiekite su kreditoriais. Jei matote, kad negalėsite laiku sumokėti, geriau iš anksto pranešti nei tiesiog praleisti mokėjimą. Dažnai bankai sutinka pertvarkyt mokėjimo grafiką ar net laikinai sumažinti įmokas. Jiems irgi naudingiau, kad mokėtumėte bent kažkiek, nei kad visai nemokėtumėte.
Jei turite kelis kreditus, pabandykite juos konsoliduoti – tai reiškia sujungti į vieną. Kartais taip galima gauti mažesnę bendrą palūkanų normą ir tikrai paprasčiau valdyti vieną mokėjimą nei penkis skirtingus. Bet būkite atsargūs – įsitikinkite, kad iš tikrųjų mokėsite mažiau, o ne tiesiog pratęsite mokėjimo laikotarpį, dėl ko galų gale sumokėsite daugiau.
Ir pats svarbiausias dalykas – nustokite skolintis. Tai skamba akivaizdu, bet daugelis žmonių, bandydami išspręsti kreditų problemą, ima dar vieną kreditą. Tai kaip bandymas užgesinti gaisrą benzinu. Sustabdykite tą ciklą. Jokių naujų kreditų, kol neatsiskaitėte su esamais.
Ką visa tai reiškia mums visiems
Grįžtant prie pradinio klausimo – ar vartojimo kreditai yra spąstai ar pagalba? Atsakymas, kaip dažnai būna gyvenime, yra „priklauso”. Jie gali būti ir viena, ir kita, priklausomai nuo to, kaip juos naudojame.
Kreditas gali būti įrankis – kaip plaktukas. Plaktuku galite pastatyti namą arba sudaužyti sau pirštą. Įrankis nėra nei geras, nei blogas – svarbu, kaip jį naudojate. Vartojimo kreditas gali padėti išspręsti realią problemą, jei turite aiškų planą ir discipliną jį įgyvendinti. Bet jis tampa spąstais, kai naudojamas impulsyviai, be plano, tik dėl noro turėti tai, ko kiti turi.
Gyvename laikais, kai skolintis yra lengviau nei bet kada anksčiau. Keliais paspaudimais telefone galite gauti pinigų. Bet lengvumas nereiškia, kad tai protinga. Kartais sunkesnis kelias – palaukti, sutaupyti, atsisakyti – yra protingesnis pasirinkimas ilgalaikėje perspektyvoje.
Jei ir įsiminsite vieną dalyką iš šio straipsnio, tebūnie tai: prieš pasirašydami bet kokią kredito sutartį, padarykite pauzę. Pamiegokite naktį. Pasikalbėkite su žmogumi, kuriam pasitikite. Paskaičiuokite skaičius dar kartą. Nes tas parašas popieriuje gali keisti jūsų finansinę situaciją metams į priekį. Ir geriau praleisti vieną dieną galvojant, nei vienus metus gailintis.
