Kodėl mezgimas – ne tik močiučių hobis
Jei kas nors prieš penkerius metus man būtų pasakęs, kad sėdėsiu su virbalais rankose ir tai bus vienas maloniausių vakaro užsiėmimų, turbūt būčiau nusijuokęs. Bet štai – mezgimas grįžta, ir grįžta su trenksmu. Jaunos moterys, vyrai, studentai, IT specialistai – visi ima virbalus ir pradeda megzti. Kodėl? Nes tai veikia. Ir ne tik kaip kūrybinis užsiėmimas, bet ir kaip savotiškas meditacijos pakaitalas, kai galvoje per daug minčių.
Mezgimas turi ilgą istoriją – tai vienas seniausių tekstilės gamybos būdų, kuris per šimtmečius perėjo nuo būtinybės iki meno. Šiandien tai kažkas tarp terapijos ir kūrybiškumo. Ir geriausia – pradėti galima absoliučiai nuo nulio, net jei rankos „ne iš tos vietos”. Šiame straipsnyje kalbėsime apie viską: nuo to, ką pirkti pirma diena, iki to, kaip susiūti savo pirmąjį megztinį.
Ką reikia nusipirkti prieš pradedant – ir ko nereikia
Pirmoji klaida, kurią daro beveik visi pradedantieji – eina į parduotuvę ir perka viską, kas atrodo gražu. Grįžta namo su penkiomis skirtingomis siūlų spalvomis, trimis virbalų dydžiais ir dar kažkokiu specialiu maišeliu mezginiams laikyti. O tada atsisėda ir nesupranta, nuo ko pradėti.
Taigi – pradėkime nuo to, kas tikrai reikalinga:
- Virbalai – pradedantiesiems rekomenduojami 5–6 mm skersmens virbalai. Jie nėra per smulkūs (su tokiais sunku dirbti) ir ne per dideli (su jais sunku kontroliuoti siūlą). Klasikiniai tiesūs virbalai su galiukais – idealus pasirinkimas pradžiai. Bambuko arba medinio paviršiaus virbalai yra geresni nei metaliniai, nes siūlas ant jų neslysta taip greitai.
- Siūlai – vienas kamuolys, ne penki. Pradžiai rinkitės storesnę, lygią vilną arba akrilinį siūlą. Spalva – šviesesnė, nes tamsiuose siūluose sunkiau matyti akutes. Storumas turėtų atitikti virbalų dydį – ant pakuotės visada nurodyta, kokie virbalai tinka.
- Žirklės – bet kokios, kurios gerai pjauna.
- Adata siūlams užsiūti – tokia stora, su didele akimi. Reikalinga pabaigoje, kai reikia paslėpti siūlų galus.
Viskas. Tiek. Jokių specialių laikiklių, jokių žymeklių, jokių papildomų priedų pirmam mėnesiui. Kai išmoksite pagrindus, tada galėsite pirkti daugiau.
Dėl siūlų kokybės – čia yra vienas subtilumas. Labai pigūs akriliniai siūlai (tokie, kurie kainuoja 1–2 eurus kamuolys) dažnai būna šiurkštūs ir nepatogūs dirbti. Bet ir pačių brangiausių pirkti nereikia. Vidutinės kainos vilnos ir akrilo mišinys – puikus kompromisas pradedančiajam.
Pirmieji žingsniai: kaip laikyti virbalus ir siūlą
Čia prasideda tikras iššūkis, nes nėra vieno teisingo būdo. Yra du pagrindiniai mezgimo stiliai – angliškas ir kontinentinis – ir jie skiriasi tuo, kaip laikote siūlą.
Angliškas stilius: siūlas laikomas dešinėje rankoje ir „metamas” aplink virbalą. Daugelis pradedančiųjų pradeda būtent nuo šio stiliaus, nes jis intuityvesnis. Trūkumas – lėtesnis, nes ranka turi atlikti daugiau judesių.
Kontinentinis stilius: siūlas laikomas kairėje rankoje ir „kabinamas” virbalų galiuku. Greitesnis, bet iš pradžių gali atrodyti nenatūraliai. Daug mezgėjų, kurie rimtai žiūri į šį hobį, ilgainiui pereina prie kontinentinio stiliaus.
Patarimas: pabandykite abu ir rinkitės tą, kuris jums atrodo patogiau. Nėra „teisingo” pasirinkimo – svarbu, kad rankos nejustų įtampos.
Prieš mezgant reikia išmokti užmesti akutes ant virbalo. Tai vadinama „cast on” angliškai. Yra keletas būdų, bet pradedantiesiems rekomenduojamas vadinamasis „long-tail cast on” arba paprastesnis „thumb cast on”. Ant „YouTube” yra dešimtys vaizdo įrašų lietuvių ir anglų kalba – tai tikrai geriausia mokymosi priemonė šiam etapui, nes matote judesius realiu laiku.
Pirmą kartą užmesdami akutes, tikriausiai jos bus tai per laisvos, tai per tvirtos. Tai normalu. Tikslas – kad visos akutės būtų maždaug vienodo dydžio ir kad virbalas galėtų laisvai judėti per jas, bet jos nenukristų savaime.
Dvi pagrindinės akutės, kurios sudaro viską
Mezgimas iš esmės remiasi dviem pagrindinėmis akutėmis: lygioji (angl. knit stitch) ir perlinė (angl. purl stitch). Viskas kita – raštai, nėriniai, spalvų keitimai – yra šių dviejų akučių kombinacijos ir variacijos.
Lygioji akutė – virbalas įkišamas į akutę iš priekio į galą, siūlas apvyniojamas ir ištraukiamas. Kai mezgate tik lygiosiomis akutėmis iš abiejų pusių, gaunate vadinamąjį garter stitch – bangotą, storą audinį, kuris nesiraitosi. Tai puikus pirmas projektas.
Perlinė akutė – atvirkštinė lygiosios. Virbalas įkišamas iš galo į priekį. Kai kaitaliojate lygiosiomis ir perlinėmis akutėmis eilėmis, gaunate stockinette stitch – lygų audinį, kurį matote daugumoje megztinių.
Pirmą savaitę rekomenduoju tiesiog megzti stačiakampį – bet kokio dydžio, bet kokios spalvos. Tikslas nėra sukurti kažką naudingo, o tiesiog pratinti rankas prie judesių. Po kelių dienų pastebėsite, kad rankos juda automatiškai, ir nebereikia galvoti apie kiekvieną judesį atskirai.
Viena dažna pradedančiųjų problema – akutės tampa vis tvaresnės ir tvaresnės, kol virbalas nebegali per jas praeiti. Tai atsitinka, kai mezgama per įtempus. Stenkitės sąmoningai atpalaiduoti rankas. Kita problema – akučių skaičius eilėje keičiasi. Tai reiškia, kad netyčia pridėjote arba praradote akutę. Skaičiuokite akutes kiekvienos eilės pabaigoje – bent pirmas kelias savaites.
Pirmieji projektai: nuo šalikelės iki kepurės
Kai jau jaučiatės patogiai su pagrindinėmis akutėmis, laikas imtis pirmo tikro projekto. Ir čia labai svarbu – nepradėkite nuo megztinio. Žinau, žinau – megztinis skamba gražiai ir motyvuoja. Bet megztinis pradedančiajam yra kaip bandyti išmokti plaukti iš karto šokant į jūrą.
Štai rekomenduojama projektų seka:
- Šalikė – paprasčiausias projektas. Užmeskite 20–30 akučių ir megzkite tol, kol norimo ilgio. Galite megzti tik lygiosiomis (garter stitch) arba kaitalioti lygiosiomis ir perlinėmis (stockinette). Šalikė leidžia praktikuotis ilgą laiką be jokio sudėtingumo.
- Stačiakampė pagalvėlės užvalkalas – du vienodo dydžio stačiakampiai, susiūti kartu. Čia išmoksite siūti mezginius kartu.
- Kepurė – pirmasis projektas su formavimu. Kepurės viršus reikalauja mažinti akučių skaičių, o tai jau šiek tiek sudėtingiau. Bet kepurė yra greita – galima numazgyti per savaitgalį.
- Kojinės – daugelis mezgėjų sako, kad kojinių mezgimas yra atskiras menas. Čia reikia mezgti ratu (ant dvigubų virbalų arba apskritos virbalų virvelės), formuoti kulną, pirštus. Sudėtinga, bet labai malonu.
- Megztinis – kai jau visos aukščiau išvardintos technikos yra įvaldytos.
Dėl raštų – internete yra tūkstančiai nemokamų mezgimo raštų. „Ravelry” yra didžiausia mezgimo bendruomenė pasaulyje su milijonais raštų, daugelis jų nemokami. Ieškokite raštų su žymomis „beginner” arba „easy” – jie specialiai suprojektuoti žmonėms, kurie dar mokosi.
Kaip skaityti mezgimo raštus ir nesusipainioti
Mezgimo raštai iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip kažkokia šifruota kalba. „K2, P2, K2tog, YO, sl1″ – kas tai per nesąmonė? Bet iš tikrųjų tai labai logiška sistema, kai supranti pagrindinius sutrumpinimus.
Dažniausiai naudojami angliški sutrumpinimai (nes dauguma raštų yra anglų kalba):
- K – knit (lygioji akutė)
- P – purl (perlinė akutė)
- K2tog – knit two together (dvi akutės mezgamos kartu – taip mažinamas akučių skaičius)
- YO – yarn over (siūlas apvyniojamas aplink virbalą – taip pridedama akutė)
- sl1 – slip one (akutė perkeliama be mezgimo)
- BO arba cast off – baigti mezgimą, užbaigti akutes
- CO – cast on (užmesti akutes)
Skaičiai raštuose reiškia, kiek kartų kartoti veiksmą. Pavyzdžiui, „K3, P2″ reiškia: tris kartus lygioji, du kartus perlinė. Skliaustai dažnai žymi seką, kurią reikia kartoti: „(K2, P2) x5″ reiškia, kad visą seką reikia pakartoti penkis kartus.
Lietuviški raštai naudoja savo sutrumpinimus, bet jie paprastai paaiškinti pačiame rašte. Jei raštą radote lietuviškoje knygoje ar svetainėje, pirmiausia ieškokite sutrumpinimų lentelės – ji beveik visada yra.
Svarbus patarimas: prieš pradedant naują projektą, visada perskaitykite visą raštą nuo pradžios iki pabaigos. Taip suprasite bendrą struktūrą ir nesistebėsite, kai viduryje pasirodys kažkokia nauja instrukcija.
Megztinio anatomija: kaip tai veikia iš tikrųjų
Megztinis – tai ne vienas gabalas. Tradiciškai megztinis susideda iš kelių dalių: priekio, nugaros, dviejų rankovių, o kartais ir apykaklės. Kiekviena dalis mezgama atskirai, o tada viskas susiuvama kartu. Yra ir kitų metodų – pavyzdžiui, megztinis „top-down” (nuo viršaus žemyn) mezgamas vienu gabalu apskritu būdu, ir tada nereikia nieko siūti. Pradedantiesiems „top-down” metodas dažnai atrodo patrauklesnis, nes nereikia mokytis siūti mezginius.
Prieš pradedant megztinį, labai svarbu suprasti mėginį (angl. gauge arba tension). Rašte visada nurodyta, kiek akučių ir eilių turi tilpti į 10×10 cm plotą. Jei jūsų mėginys nesutampa su rašto mėginiu, megztinis bus per didelis arba per mažas.
Kaip patikrinti mėginį: užmeskite apie 30 akučių ir pamegzkite maždaug 30 eilių. Tada išmatuokite, kiek akučių ir eilių tilpsta į 10 cm. Jei per daug – pabandykite su didesniais virbalais. Jei per mažai – su mažesniais. Tai gali atrodyti kaip bereikalingas žingsnis, bet jis išgelbsti nuo situacijos, kai numezgate visą megztinį ir jis netinka.
Dėl dydžių – mezgimo raštai dažnai pateikiami keliems dydžiams vienu metu. Skaičiai skliaustuose arba paryškintas skaičius rodo, kurį dydį mezgate. Prieš pradedant, išsimatuokite krūtinę, liemenį ir pečių plotį, tada palyginkite su rašto dydžių lentele.
Kai kažkas negerai: klaidų taisymas ir kantrybė
Mezgimas ir klaidos – neatsiejami draugai. Net patyrę mezgėjai klysta. Skirtumas tik tas, kad jie žino, kaip klaidas ištaisyti.
Dažniausios problemos ir sprendimai:
Nukritusi akutė – tai atsitinka, kai akutė nuslysta nuo virbalo. Jei pastebite iš karto, galite tiesiog ją vėl užkabinti. Jei akutė „nubėgo” žemyn per kelias eiles, reikia specialios adatos (crochet hook) ją „surinkti” atgal. Tai atrodo sudėtingai, bet po kelių kartų tampa rutina.
Neteisingas akučių skaičius eilėje – skaičiuokite akutes reguliariai. Jei skaičius pasikeitė, reikia rasti, kur atsitiko klaida. Kartais lengviau atmegzti kelias eiles nei ieškoti klaidos.
Skylė mezginyje – dažniausiai atsiranda, kai siūlas netyčia apvyniojamas aplink virbalą (yarn over). Jei tai ne rašte numatyta skylė, kitoje eilėje tą papildomą akutę mezgite kartu su kaimynine.
Atidarymas (angl. frogging) – taip mezgėjai vadina procesą, kai reikia atmegzti didelį gabalą. Pavadinimas kilęs iš „rip it, rip it” (angliškai „rip” skamba kaip varlės kurkimas „ribbit”). Atidarymas nėra nesėkmė – tai dalis proceso. Geriau atidaryti ir padaryti teisingai nei turėti netinkamą galutinį rezultatą.
Vienas praktinis patarimas: kai dirbate su sudėtingesniu raštu, kas 10–20 eilių įdėkite žymeklį (arba tiesiog kitą siūlą) tarp akučių. Tai vadinama „lifeline” – jei reikės atidaryti, galėsite grįžti tik iki tos vietos, o ne iki pat pradžios.
Ir dar vienas dalykas apie kantrybę – mezgimas moko jos natūraliai. Pirmą mėnesį gali atrodyti, kad progresas labai lėtas. Bet tada atsisėdate vieną vakarą ir staiga pastebite, kad rankos juda savaime, galite žiūrėti serialą ir megzti tuo pačiu metu, o šalikė auga akimis. Tas momentas ateina. Tiesiog reikia jį palaukti.
Kai virbalai tampa gyvenimo būdu
Mezgimas turi kažką ypatingo – jis yra ir procesas, ir rezultatas. Galutinis produktas, žinoma, džiugina: numezgote megztinį, jį užsidėjote, ir kiekvieną kartą žiūrėdami į jį žinote, kad tai jūsų rankų darbas. Bet pats mezgimo procesas – tas ritmiškas virbalų judėjimas, siūlo jausmas tarp pirštų, tylus kaukšėjimas – tai atskira vertybė.
Tyrimai rodo, kad mezgimas mažina stresą, padeda susitelkti ir net gali sumažinti nerimo simptomus. Tai nėra atsitiktinumas – pasikartojantys ritminiai judesiai turi raminantį poveikį nervų sistemai. Todėl mezgimas ir meditacija dažnai lyginami.
Jei rimtai žiūrite į šį hobį, verta prisijungti prie mezgimo bendruomenės. Lietuvoje yra Facebook grupių, kur mezgėjai dalijasi patarimais, raštais ir savo darbais. Tarptautiniu mastu – „Ravelry” yra neišsenkamas šaltinis. Bendruomenė labai svarbi, nes visada bus kažkas, kas jau susidūrė su ta pačia problema, kurią jūs dabar sprendžiate.
Pradėkite nuo mažo. Nusipirkite vieną kamuolį siūlų ir porą virbalų. Pažiūrėkite kelis vaizdo įrašus. Pamegzkite stačiakampį. Tada dar vieną. Ir dar. Kol vieną dieną pastebėsite, kad jau galvojate apie savo pirmą megztinį – ir tai nebeatrodys neįmanoma. Mezgimas nuo nulio iki megztinio nėra sprintas. Tai kelionė, kurioje kiekvienas surištas siūlas yra žingsnis į priekį.
