Kodėl verta žinoti savo kraujospūdį
Žinot, daugelis žmonių galvoja, kad kraujo spaudimas – tai kažkas, kuo turėtų rūpintis tik senjorai ar tie, kurie jau turi sveikatos problemų. Bet realybė visai kitokia. Kraujo spaudimas yra vienas iš svarbiausių rodiklių, kuris parodo, kaip dirba mūsų širdis ir kraujagyslės. Ir kas svarbiausia – jis gali keistis labai greitai, priklausomai nuo daugybės veiksnių.
Aš pats prisimenu, kaip prieš kelerius metus nusprendžiau pasitikrinti kraujospūdį vietinėje vaistinėje. Tiesiog taip sau, iš smalsumo. Ir ką manote? Aparatas parodė 145/95. Nustebau, nes jokių simptomų nejaučiau. Gydytoja paaiškino, kad būtent todėl hipertenziją ir vadina „tyliuoju žudiku” – ji slapčia daro žalą, kol neatsiranda rimtų komplikacijų.
Ką reiškia tie skaičiai
Kai matote skaičius kaip 120/80, pirmasis skaičius rodo sistolį – tai spaudimas, kai širdis susitraukia ir išstumia kraują į arterijas. Antrasis skaičius yra diastolė – spaudimas, kai širdis atsipalaiduoja tarp dūžių. Matuojama milimetrais gyvsidabrio stulpelio (mmHg), nors šiais laikais gyvsidabrio aparatų beveik niekas nenaudoja.
Normaliu laikomas kraujo spaudimas iki 120/80 mmHg. Bet čia reikia suprasti, kad „normalus” nereiškia, jog visiems žmonėms tas pats skaičius yra idealus. Jaunesniems žmonėms gali būti visai normalu turėti 110/70, o vyresniems – 130/85 dar nebus pavojinga zona. Organizmas yra individualus dalykas.
Kada reikėtų pradėti nerimauti
Medicinos specialistai išskiria kelias kategorijas, kurios padeda suprasti, ar jūsų kraujo spaudimas yra normalus, ar jau laikas imtis veiksmų:
Normalus kraujo spaudimas: iki 120/80 mmHg. Čia viskas gerai, tęskite taip toliau.
Pakilęs kraujo spaudimas: 120-129/mažiau nei 80 mmHg. Tai dar ne hipertenzija, bet jau įspėjamasis signalas. Laikas pagalvoti apie gyvenimo būdo pakeitimus.
Pirmos stadijos hipertenzija: 130-139/80-89 mmHg. Čia jau reikia gydytojo konsultacijos ir tikrai reikia keisti įpročius.
Antros stadijos hipertenzija: 140/90 mmHg ir daugiau. Tai rimta būklė, kuri reikalauja medicininės intervencijos.
Hipertenzinė krizė: virš 180/120 mmHg. Tai skubi situacija – reikia nedelsiant kreiptis į greitąją pagalbą.
Bet štai kas įdomu – vienas aukštas matavimas dar nereiškia, kad turite hipertenziją. Stresas, kavos puodelis prieš matavimą, net pilnas šlapimo pūslė gali pakelti rodmenis. Todėl diagnozė paprastai nustatoma tik po kelių matavimų skirtingu laiku.
Kai spaudimas per žemas – ar tai problema
Dažnai kalbama apie aukštą kraujospūdį, bet žemas taip pat gali kelti rūpesčių. Hipotenzija – tai kai kraujo spaudimas nuolat būna žemesnis nei 90/60 mmHg. Kai kuriems žmonėms, ypač sportininkams ar jauniems, liekniems asmenims, tai gali būti visiškai normalu ir net sveika.
Tačiau jei žemas spaudimas sukelia simptomus – galvos svaigimą, nuovargį, miglotą regėjimą, šaltą prakaitą ar net nualpimą – tai jau problema. Ypač pavojinga, kai spaudimas staiga krinta, pavyzdžiui, greitai atsistojus iš gulimos padėties. Tai vadinama ortostatine hipotenzija ir gali sukelti kritimus bei traumas.
Mano draugė kartą patyrė tokį epizodą – atsikėlė naktį į tualetą ir tiesiog nugriuvo. Laimei, nieko rimto neatsitiko, tik mėlynė liko, bet tai buvo rimtas signalas pasitikrinti sveikatą. Paaiškėjo, kad ji vartojo per didelę vaistų nuo hipertenzijos dozę.
Kas daro įtaką kraujospūdžiui
Kraujo spaudimas nėra statiškas dydis – jis svyruoja visą dieną. Ryte paprastai būna žemesnis, po pietų kyla, vakare vėl leidžiasi. Tai visiškai normalu. Bet yra ir kitų veiksnių, kurie gali jį keisti:
Stresas ir emocijos. Kai nerviniesi, organizmas išskiria adrenaliną, širdis plaka greičiau, kraujagyslės susitraukia – spaudimas šauna aukštyn. Todėl prieš matavimą rekomenduojama 5 minutes ramiai pasėdėti.
Fizinis aktyvumas. Sportuojant spaudimas kyla – tai normalu. Bet reguliarus fizinis aktyvumas ilgalaikėje perspektyvoje padeda jį sumažinti. Paradoksas, bet taip veikia.
Mityba. Druska – didžiausias kraujo spaudimo priešas. Jei valgote daug sūdytos, rūkytos, konservuotos maisto, jūsų organizmas sulaiko vandenį, padidėja kraujo tūris ir spaudimas kyla. Taip pat alkoholis, kofeinas, energiniai gėrimai – visi jie daro įtaką.
Svoris. Kiekvienas papildomas kilogramas verčia širdį dirbti sunkiau. Netgi 5 kg numetimas gali žymiai sumažinti kraujospūdį.
Miegas. Kai blogai miegate, organizmas yra streso būsenoje. Miego apnėja (kvėpavimo sutrikimai miegant) yra viena dažniausių nekontroliuojamos hipertenzijos priežasčių.
Amžius. Deja, bet su metais kraujagyslės praranda elastingumą, todėl spaudimas natūraliai kyla. Bet tai nereiškia, kad reikia tiesiog susitaikyti – vis tiek galima ir reikia jį kontroliuoti.
Kaip teisingai išsimatuoti kraujospūdį
Daugelis žmonių mano, kad kraujospūdį išsimatuoti paprasta – užsidedi manžetę ir spaudžiuok mygtuką. Bet iš tikrųų yra nemažai niuansų, kurie gali iškraipyti rezultatus.
Pirma, reikia tinkamo aparato. Šiais laikais rekomenduojami automatiniai tonometrai, kurie matuoja ant žasto. Tie, kurie matuoja ant riešo ar piršto, yra mažiau tikslūs. Ir labai svarbu, kad manžetės dydis atitiktų jūsų rankos apimtį – per maža ar per didelė manžetė duos neteisingus rodmenis.
Prieš matavimą bent 30 minučių nevartokite kofeino, nerūkykite, nesinaudokite. 5 minutes ramiai pasėdėkite. Tuštinkite šlapimo pūslę – pilnas pūslė gali pakelti spaudimą 10-15 mmHg. Sėdėkite patogiai, kojos ant grindų (nekryžiuokite), nugara atremta į kėdės atlošą, ranka ant stalo širdies lygyje.
Matuokite tą pačią ranką – paprastai kairę, jei esate dešiniarankis, ir atvirkščiai. Nors pirmą kartą verta išsimatuoti ant abiejų rankų – jei skirtumas didesnis nei 10 mmHg, tai gali būti kraujagyslių problemų požymis.
Atlikite du-tris matavimus su 1-2 minučių pertraukomis ir apskaičiuokite vidurkį. Pirmasis matavimas dažnai būna aukštesnis – tai vadinama „baltųjų chalatų efektu”, kai žmogus nevalingai įsitempia.
Kada tikrai laikas eiti pas gydytoją
Jei namuose išsimatavę pastebite, kad spaudimas nuolat viršija 130/80 mmHg, tai rimtas signalas. Bet yra situacijų, kai negalima laukti ir reikia skubios pagalbos:
Jei spaudimas viršija 180/120 mmHg ir jaučiate stiprų galvos skausmą, dusulį, krūtinės skausmą, regėjimo sutrikimus ar kalbos sunkumus – tai gali būti hipertenzinė krizė, insultas ar širdies priepuolis. Skambinkite 112 nedvejodami.
Taip pat neatidėliokite vizito pas gydytoją, jei:
– Dažnai jaučiate galvos svaigimą ar nualpstate
– Pastebite netaisyklingą širdies ritmą
– Jaučiate nuolatinį nuovargį
– Turite dažnus nosies kraujavimus
– Matote kraują šlapime
Kartais žmonės bijo eiti pas gydytoją, nes mano, kad jiems bus paskirti vaistai, kuriuos reikės gerti visą gyvenimą. Bet ankstyva diagnostika dažnai leidžia apsieiti be vaistų – pakanka gyvenimo būdo pakeitimų. O net jei vaistai reikalingi, šiuolaikiniai preparatai yra labai efektyvūs ir turi minimalių šalutinių poveikių.
Ką galite padaryti patys
Gera žinia ta, kad kraujo spaudimas labai gerai reaguoja į gyvenimo būdo pakeitimus. Ir ne, nebūtina drastiškai keisti visą gyvenimą per naktį. Maži, nuoseklūs žingsniai dažnai duoda geriausių rezultatų.
Mažinkite druskos kiekį. PSO rekomenduoja vartoti ne daugiau kaip 5 g druskos per dieną (tai maždaug arbatinis šaukštelis). Bet vidutinis lietuvis suvalgo apie 10-12 g. Problema ta, kad dauguma druskos patenka ne iš druskos indelio, o iš perdirbto maisto – duonos, dešros, sūrio, konservų. Pradėkite skaityti etiketes ir rinktis produktus su mažesniu natrio kiekiu.
Judėkite daugiau. Nebūtina bėgioti maratonus. Paprastas 30 minučių vaikščiojimas 5 kartus per savaitę gali sumažinti kraujospūdį 5-8 mmHg. Tai tiek pat, kiek kai kurie vaistai! Raskite veiklą, kuri jums patinka – plaukimas, dviratis, šokiai, sodo darbai – bet kas, kas verčia širdį plakti šiek tiek greičiau.
Kontroliuokite svorį. Jei turite antsvorio, net 5-10 kg numetimas gali žymiai pagerinti situaciją. Bet neieškokite stebuklų – lėtas, pastovus svorio mažinimas yra efektyviausias ir saugiausias.
Ribokite alkoholį. Vienas-du standartiniai gėrimai per dieną moterims ir du-trys vyrams dar nepakenkia. Bet daugiau – jau kelia kraujospūdį. Ir ne, savaitgalį išgerti savaitės normą – ne ta pati.
Meskite rūkyti. Kiekviena cigaretė laikinai pakelia kraujospūdį ir pažeidžia kraujagysles. Metę rūkyti, jau po kelių savaičių pastebėsite skirtumą.
Valdykite stresą. Lengviau pasakyti nei padaryti, žinau. Bet meditacija, kvėpavimo pratimai, joga, hobiai – visa tai padeda. Aš pats pradėjau praktikuoti gilų kvėpavimą – 5 minutes per dieną, ir tai tikrai veikia.
Gyvenimas su hipertenzija – ne nuosprendis
Jei jums diagnozuota hipertenzija, tai nereiškia, kad gyvenimas baigėsi. Priešingai – tai galimybė pasirūpinti savimi ir išvengti rimtų komplikacijų ateityje. Taip, galbūt reikės keisti įpročius, galbūt gerti vaistus. Bet šiuolaikinė medicina leidžia gyventi pilnavertį gyvenimą net su hipertenzija.
Svarbiausia – reguliariai stebėti kraujospūdį. Jei turite hipertenziją, verta įsigyti namų tonometrą ir matuoti spaudimą bent kelis kartus per savaitę. Užsirašykite rezultatus – tai padės gydytojui įvertinti, kaip veikia gydymas. Šiais laikais yra net specialių programėlių telefone, kurios padeda sekti rodiklius.
Nepraleiskite gydytojo paskirtų vaistų dozių. Viena dažniausių problemų – žmonės jaučiasi gerai ir nustoja gerti vaistus. Bet hipertenzija retai duoda simptomus, kol neįvyksta kas nors rimto. Vaistai dirba tik tada, kai juos vartojate reguliariai.
Ir nepamirškite, kad esate ne vienas. Hipertenzija – viena labiausiai paplitusių ligų pasaulyje. Lietuvojoje ja serga beveik pusė suaugusių žmonių. Yra daug paramos grupių, informacijos šaltinių, specialistų, kurie gali padėti. Nebijokite klausinėti, ieškoti informacijos, diskutuoti su gydytoju apie gydymo galimybes.
Kraujo spaudimas – tai ne tik skaičiai ant ekrano. Tai svarbus rodiklis, kuris parodo, kaip jaučiasi jūsų širdis ir kraujagyslės. Žinoti savo kraujospūdį ir suprasti, ką tie skaičiai reiškia, yra pirmasis žingsnis link sveikesnio gyvenimo. Nesvarbu, ar jūsų spaudimas normalus, ar jau pakilęs – visada yra dalykų, kuriuos galite padaryti, kad jis būtų geresnis. Pradėkite nuo mažų žingsnių, būkite kantrūs sau ir nepamirškite – jūsų sveikata yra jūsų rankose.
