Kodėl grilio švara tikrai svarbi
Žinot, kai pirmą kartą nusipirkau griliuką, maniau, kad valymas – tai kažkas antros eilės. Svarbiausia gi skonis, atmosfera, draugai aplinkui. Bet po kelių sezonų supratau, kad nešvarus grilis yra ne tik negražu, bet ir tikrai pavojinga. Sudegintos riebalų liekanos, sukepę maisto likučiai, surūdijusios grotelės – visa tai ne tik gadina maisto skonį, bet ir gali sukelti sveikatai pavojingų situacijų.
Pirmiausia, ant nešvarių grotelių kepant mėsą ar daržoves, visos tos senosios nuodėgulės pereina į šviežią maistą. Skamba apetitingai? Tikrai ne. O dar blogiau – seni riebalai ir maisto likučiai gali užsiliepsnoti, sukeldami ne tik pavojų, bet ir visiškai sugadinant vakarienę. Be to, nešvarus grilis tiesiog nebeveikia taip efektyviai – temperatūra pasiskirsto netolygiai, kuras naudojamas neracionaliai.
Aš pats esu matęs, kaip draugo grilis, kurio niekas nevalė pusę vasaros, pradėjo rūkyti tokiu juodu dūmu, kad kaimynai beveik gaisrinę iškvietė. Tada jis praleido visą sekmadienio popietę, bandydamas tą griliuką bent kiek sutvarkyti. Geriau reguliariai skirti po 15 minučių valymui, nei vieną dieną praleisti pusę dienos su šveistuku rankose.
Kasdienė priežiūra po kiekvieno kepimo
Didžiausia klaida, kurią daro daugelis (ir aš taip dariau) – palikti griliuką nešvarų „iki kito karto”. Tik štai ta „kita karta” dažnai ateina greičiau nei tikimės, o valyti jau sukietėjusius purvus yra tikras košmaras.
Pats paprasčiausias būdas – iškart po kepimo, kol grilis dar šiltas (bet ne karštas!), pereiti metaline šepečiu per groteles. Užtrunka gal penkias minutes, bet sutaupai sau valandų vėliau. Aš paprastai taip darau: kai nuimu paskutinį kepsnį, padidinu karštį minutei, kad likučiai dar labiau sudegintų, o tada gerai išvalau šepečiu. Dauguma dalykų nukrenta savaime.
Jeigu naudojate dujinį griliuką, nepamirškite ir lašų surinkimo padėklo. Ten kaupias riebalai, sultys ir visokios kitos „gėrybės”, kurios po kelių dienų pradeda sklisti ne pačius maloniausiuos kvapus. Aš tą padėklą išvalau kas 2-3 kartus – tiesiog išpilu turinį, nuplaunu karštu vandeniu su indų plovikliu. Galima net folija iškloti, tada dar paprasčiau.
Giluminis valymas: kai reikia rimtai pasidarbuoti
Kartą per sezoną, o geriausia du kartus – pavasarį prieš sezoną ir rudenį po jo – verta griliuką išvalyti iš tikrųjų rimtai. Tai reiškia išardyti, kiek įmanoma, ir išvalyti kiekvieną detalę atskirai.
Grotelės nusipelno ypatingo dėmesio. Aš jas paprastai išmirkau vonelėje su karštu vandeniu ir indų plovikliu kokią valandą. Jei labai užsikietėję purvai, galima pridėti truputį sodos. Po to gerai ištrinu šepečiu – metalinių šepečių reikia atsargiai naudoti, nes gali subraižyti emaliuotą paviršių. Nerūdijančiam plienui metalinis šepetys tinka puikiai.
Pats grilio vidus – tai atskira istorija. Ten būna tikrai daug suodžių, ypač jei naudojate anglinius griliukus. Aš naudoju specialų griliams skirtą valiklį, bet tiesą sakant, paprastas nuriebintojas virtuvei irgi veikia neblogai. Purškiu, palieku kokį dešimt minučių, o tada šluoste ar kempine nuvalau. Svarbu po to gerai nuplauti vandeniu, kad nelikų cheminių medžiagų likučių.
Degikliai dujiniuose griliuose taip pat reikalauja dėmesio. Jie gali užsikimšti riebalais ar vabzdžių lizdais (taip, vabzdžiai mėgsta ten įsikurti žiemai). Švelniai išvalykite skylutes šepečiu ar specialia viela. Jei degikliai neveikia tolygiai, dažniausiai būtent dėl to.
Įrankiai ir priemonės, kurios tikrai praverčia
Per metus išbandžiau įvairiausių valiklių ir įrankių. Kai kurie tikrai verti dėmesio, kiti – tik pinigų švaistymas.
Pirmiausia, geras metalinis šepetys su ilga rankena – būtinybė. Aš turiu tokį su trijų eilių šereliais, puikiai valo. Tik patarimas – kartą per sezoną patikrinkite, ar šereliai nekrenta. Yra buvę atvejų, kai metaliniai šereliai pateko į maistą, o tai tikrai pavojinga. Kai šepetys pradeda byrėti, metas naują pirkti.
Alternatyva metaliniam šepečiui – mediniai ar bambuko grandikliai. Jie saugesni, nes tikrai nieko nepaliks maiste, bet reikia daugiau pastangų valyti. Aš naudoju abu – metalinį kasdieniam valymui, medinį kai griliuoju žuvį ar daržoves, kur reikia švelnesnio požiūrio.
Dėl valiklių – specialūs grilio valikliai tikrai veikia geriau nei universalūs. Jie sukurti dirbti su sudegusiais riebalais ir suodžiais. Bet jei nenorite investuoti, paprastas sodos ir vandens mišinys irgi daro stebuklus. Padarau košelę iš sodos ir vandens, užtepiu ant problemų vietų, palieku 15 minučių, o tada nuvalau. Natūralu ir veiksminga.
Dar vienas mano atradimas – garinis valiklis. Jei turite tokį namuose, jis puikiai tinka grilio valymui. Karštas garas atlaisvina purvus be jokių chemikalų. Tiesa, reikia būti atsargiam su elektra lauke.
Skirtingų tipų griliams – skirtingas požiūris
Ne visi griliukai vienodi, ir valymo metodai taip pat skiriasi. Anglinis grilis reikalauja vieno požiūrio, dujinis – kito, o elektrinis – dar kitokio.
Angliniame griliuke didžiausia problema – pelenai ir suodžiai. Juos reikia reguliariai šalinti, nes jie sugeria drėgmę ir gali pradėti rūdyti metalą. Aš visada po atvėsimo išvalau pelenų stalčiuką. Kai kurie žmonės pelenus naudoja darže kaip trąšas, bet tik jei tai natūralūs medienos arba kokybiškas grilio anglių pelenai, be jokių priedų.
Dujiniai griliukai turi daugiau detalių, kurias reikia prižiūreti. Degikliai, dujų vamzdeliai, uždegimo sistema – visa tai reikia periodiškai tikrinti ir valyti. Aš kartą per metus iškvieču specialistą, kuris patikrina dujų sistemą. Saugumas pirmoje vietoje.
Elektriniai griliukai paprastai kompaktiškesni ir lengviau valomi, bet reikia būti atsargiam su elektros dalimis. Niekada nemerkite viso griliuko į vandenį, nebent instrukcijoje aiškiai parašyta, kad tai saugu. Paprastai pakanka drėgna šluoste nuvalyti.
Sezoninė priežiūra ir laikymas
Kai vasara baigiasi ir griliukas keliauja į garažą ar sandėliuką, labai svarbu jį tinkamai paruošti žiemos miegui. Aš kadaise to nedariau ir pavasarį radau surūdijusį, pelėsių apaugusį griliuką. Pamoka buvo išmokta.
Prieš sandėliuojant, griliuką reikia kruopščiai išvalyti. Visi maisto likučiai, riebalai – viskas turi būti pašalinta. Tai ne tik dėl higienos, bet ir dėl to, kad organinės medžiagos pritraukia graužikus ir vabzdžius. Pelė griliuke – ne pats malooniausias pavasario siurprizas, patikėkit.
Po valymo gerai išdžiovinkite visas dalis. Drėgmė – rūdžių priešas numeris vienas. Aš paprastai palieku griliuką atidarytą saulėtą dieną, kad viskas gerai išdžiūtų. Grotelės galima net šiek tiek patepalti augaliniu aliejumi – tai apsaugo nuo rūdžių ir padeda išlaikyti nepridegimo paviršių.
Jei laikote griliuką lauke, būtinai naudokite apsauginį uždangalą. Bet net su uždangalu geriau rasti kuo sausesnę vietą. Idealiausia – garažas ar stoginė. Jei tai neįmanoma, bent jau pastatykite po stogeliu ar pastoge.
Pavasarį, prieš pradedant sezoną, vėl kruopštus valymas. Nuplaukite viską, patikrinkite, ar neatsrado rūdžių, ar visos dalys veikia. Pirmą kartą įkaitinkite griliuką tuščią, kad sudegintumėte bet kokius dulkes ar nešvarumus. Tik po to galima kepti.
Dažniausios klaidos, kurių geriau vengti
Per tuos metus, kai griliuoju, esu padaręs beveik visas įmanomas klaidas. Dabar galiu pasidalinti, ko tikrai neverta daryti.
Pirma klaida – valyti šaltą griliuką. Atrodo, kad saugiau, bet iš tikrųjų daug sunkiau. Šiltas (ne karštas!) grilis valo daug lengviau, nes purvai dar nesukietėję. Tik būkite atsargūs ir naudokite pirštines.
Antra – naudoti per daug agresyvių chemikalų. Taip, jie išvalo puikiai, bet paskui reikia labai kruopščiai plauti, o ir metalui gali pakenkti. Be to, jei neišplausi gerai, cheminės medžiagos gali patekti į maistą. Geriau natūralios priemonės ir daugiau fizinių pastangų.
Trečia klaida – ignoruoti rūdis. „Mažas taškelis, nieko tokio” – taip galvojau. Bet rūdys plinta. Dabar, vos pamačiau rūdžių užuomazgą, iškart ją pašalinu šepečiu ir patikrinu, ar nepažeistas paviršius. Jei reikia, užtepu specialia apsaugine priemone.
Ketvirta – valyti grotelės tik iš viršaus. Apačioje taip pat kaupiasi purvai, ir jie veikia maisto skonį bei kepimo efektyvumą. Visada valau iš abiejų pusių.
Penkta – pamiršti apie išorę. Griliukas ne tik viduje turi būti švarus. Išorė taip pat kaupia riebalus, dulkes, oro teršalus. Reguliariai nuvalau ir išorę – atrodo gražiau ir tarnauja ilgiau.
Kai švara tampa įpročiu, o ne našta
Žinot, kas keisčiausia? Po kelerių metų grilio valymas man tapo beveik maloniu ritualu. Tai toks užbaigimas po gero kepimo vakaro – sutvarkyti viską, paruošti kitam kartui. Yra kažkas meditacinio tame procese.
Svarbiausia – nesileisti, kad valymas taptų didžiule problema. Jei po kiekvieno naudojimo skirsit 10-15 minučių, niekada neturėsit valandų trunkančio košmaro. Tai kaip su indais – geriau iškart nuplauti, nei laukti, kol viskas prisidžiaus.
Dar vienas patarimas – įtraukite šeimą ar draugus. Jei griliavote kartu, kodėl nevalyti kartu? Aš paprastai, kol vienas renka indus, kitas valo griliuką. Užtrunka minutę ir niekas nejaučia, kad tai sunki pareiga.
Ir atminkite – švarus grilis ne tik geriau veikia ir ilgiau tarnauja. Maistas ant jo tikrai skaniausias. Kai grotelės švarios, mėsa gauna tas gražias juosteles, o ne prilimpa prie seno prisvilio. Daržovės išlieka sultingos, o ne įgauna keistą skonį nuo senų riebalų. Žuvis nekrenta į gabalus, nes neprilimpa.
Taigi švara tikrai yra skonio garantas. Ne tuščias posakis, o tikra tiesa, kurią kiekvienas grilio entuziastas anksčiau ar vėliau supranta. Geriau anksčiau nei vėliau – sutaupysit ir laiko, ir nervų, ir pinigų naujam griliukui. O svarbiausia – mėgausitės tikrai skaniu maistu kiekvieną kartą, kai uždegsit tą griliuką.
