Kodėl verta pačiam prižiūrėti dviratį
Žinot, kai pirmą kartą nusipirkau dviratį, maniau, kad viskas bus paprasta – sėdi ir važi. Bet po kelių mėnesių intensyvaus naudojimo pradėjo girgždėti grandinė, stabdžiai pradėjo blogai veikti, o padangos atrodė lyg būtų pervažiavusios pusę Lietuvos. Nuvažiavau į remonto dirbtuvę ir… šokas. Už paprasčiausią techninę priežiūrą norėjo tiek pinigų, kad galvojau – gal pigiau naują dviratį nusipirkti?
Tada supratau, kad laikas imtis reikalų į savo rankas. Ir žinot ką? Tai ne tik sutaupė pinigų, bet ir tapo tikru malonumu. Yra kažkas terapiško, kai po darbo valandėlę paskirti savo dviejų ratų draugui. Be to, kai pats supranti, kaip viskas veikia, jau nebijosi, kad kažkas suges kelionės metu.
Pagrindiniai įrankiai, kurie tikrai pravers
Nereikia iš karto pirkti viso įmanomo arsenalo. Pradėkite nuo būtiniausių dalykų. Man asmeniškai pakako kelių šešiakampių raktų rinkinio, grandinės tepalas, pompos su slėgio matuokliu ir vieno kito šluostės. Vėliau, kai supratau, kad tai tikrai man įdomu, įsigijau ir daugiau specializuotų įrankių.
Būtiniausi dalykai pradedančiajam: geras šešiakampių raktų komplektas (tie, kurie būna ant vieno laikiklio – labai patogūs), grandinės valiklis ir tepalas, pompa, padangų montavimo svirtelės (tikrai pravers, kai reikės keisti kamerą), ir nedidelis daugiafunkcis dviračio įrankis kelionėms. Viskas kartu kainuoja gal apie 30-50 eurų, o atsipirks po pirmojo apsilankymo dirbtuvėje, kurio nebeprireiksite.
Kur laikyti įrankius
Aš namie turiu paprastą dėžę, kur visa tai guli. Kai kurie draugai net specialias lentynėles garaže pasidaro. Bet svarbiausia – kad viskas būtų vienoje vietoje. Nieko neerzina labiau nei pusvalandį ieškoti to šešiakampio rakto, kai jau esi pasiruošęs dirbti.
Grandinės priežiūra – tai ne raketos mokslas
Grandinė yra viena iš tų dalių, kurias daugelis žmonių visiškai ignoruoja, kol ji pradeda skambėti kaip senas vežimas. O juk jos priežiūra užima gal dešimt minučių kas kelias savaites.
Pirmiausia reikia grandinę nuvalyti. Aš naudoju specialų grandinės valiklį – tokį plastikinį daikčiuką, į kurį įpili valymo skysčio, užsegti ant grandinės ir pasuki pedalus. Labai patogus išradimas. Bet galima ir paprasčiau – senu šepetėliu ir benzinu ar specialiu valikiu. Tiesiog nuvalykite visą tą juodą purvą ir dulkes.
Po valymo – būtinai sutepti. Čia svarbu neperdirbti. Užtenka po lašelį ant kiekvieno grandies nario. Pasukite pedalus, kad tepalas pasiskirstytų, ir šluoste nuvalykite perteklių. Taip, nuvalykite! Nes jei paliksite per daug tepalos, ji tik pritrauks daugiau purvo.
Kaip dažnai tepti grandinę
Priklauso nuo to, kur važinėjate. Jei dažnai po lietų ar purviną kelią – gal kas savaitę. Jei tik mieste po sausą asfaltu – pakanka kartą per mėnesį ar net rečiau. Pagrindinis požymis – kai grandinė pradeda skambėti sausai arba atrodo dulkėta.
Stabdžių reguliavimas be streso
Stabdžiai – tai ta vieta, kur daugelis žmonių bijo kištis. Bet iš tiesų, pagrindinį reguliavimą atlikti tikrai nesunku. Kalbėsiu apie įprasčiausius V-brake stabdžius, nes jie dažniausiai pasitaiko.
Jei stabdžiai pradeda blogai veikti, pirmiausia patikrinkite stabdžių kaladėles. Jos nusidėvi – tai normalu. Turėtų būti matomos grioveliai ant jų paviršiaus. Jei jų nebematyti arba kaladėlės plonesės nei 3-4 milimetrai – laikas keisti. Tai paprasta: atsukami du varžtai, ištraukiamos senosios, įstatomos naujos. Tik įsitikinkite, kad jos liečia ratlankį tinkamu kampu – ne per aukštai, ne per žemai.
Jei kaladėlės dar geros, bet stabdžiai silpni, tikriausiai reikia įtempti trosą. Ant stabdžių būna reguliavimo varžtas (dažniausiai prie rankenos arba prie paties stabdžio mechanizmo). Atsukite jį prieš laikrodžio rodyklę – stabdžiai taps jautresni. Jei tai nebepadeda, reikia įtempti trosą prie paties stabdžio mechanizmo – atpalaiduojate varžtą, kuris laiko trosą, šiek tiek patraukiate trosą, vėl priveržiate.
Diskiniai stabdžiai – šiek tiek kitaip
Su diskiniais stabdžiais šiek tiek sudėtingiau, ypač jei hidrauliniai. Bet pagrindinė priežiūra vis tiek paprasta – sekite, kad kaladėlės nebūtų per daug nusidėvėjusios, ir stenkitės ant diskų nepatekti aliejaus ar riebalų. Jei diskai tampa riebūs – nuvalykite alkoholiu. O jei stabdžiai pradeda cypti – dažniausiai padeda kaladėlių nuvalymas smulkiu šlifavimo popieriumi.
Padangos ir kamera – kas verta žinoti
Tinkamas padangų slėgis – tai vienas paprasčiausių dalykų, kuris kardinaliai keičia važiavimo patirtį. Per mažas slėgis – sunkiau sukti pedalus, didesnis nusidėvėjimas, didesnė tikimybė pradurti kamerą. Per didelis – nepatogus važiavimas, blogesnė sukimba.
Ant kiekvienos padangos šone parašyta rekomenduojamas slėgio diapazonas. Paprastai miesto dviračiams tai kažkur 3-4 barai (45-60 PSI). Aš asmeniškai laikau arčiau viršutinės ribos, nes man patinka greitesnis riedėjimas. Bet jei važinėjate per duobėtas gatves, geriau šiek tiek sumažinti – bus minkštesnis važiavimas.
Pompuokite padangas bent kartą per savaitę, jei aktyviai naudojate dviratį. Jos natūraliai praleidžia orą net be jokių skylių.
Kaip pakeisti kamerą
Anksčiau ar vėliau tai teks daryti. Pirmą kartą man užtruko gal pusvalandį ir daug nervų. Dabar – penkios minutės.
Pirma, išimkite ratą. Dažniausiai reikia atpalaiduoti greitai atlaisvinama svirtį arba atsukti veržlę. Tada įkiškite padangų montavimo svirtelę tarp padangos ir ratlankio, iškelkite padangos kraštą. Įkiškite antrą svirtelę šalia, ir taip aplink visą ratą – viena padangos pusė turėtų būti už ratlankio. Ištraukite kamerą.
Naują kamerą šiek tiek pripūskite (kad įgautų formą), įdėkite į padangą, įkiškite ventilį į skylę ratlankio. Tada rankomis (ne svirtelėmis!) įspauskite padangos kraštą atgal į ratlankį. Paskutinė vieta bus sunkiausia, bet įmanoma – tiesiog reikia stipriau spausti. Pripūskite iki reikiamo slėgio, įstatykite ratą atgal.
Pavarų perjungimas – kai kas negerai
Jei pavarų perjungėjas pradeda „šokti”, neįjungia reikiamos pavaros arba grandinė trankosi, dažniausiai kaltas tik neteisingas reguliavimas. Čia reikia šiek tiek kantrybės, bet nieko baisaus.
Ant perjungėjo yra du mažyčiai varžtai (dažniausiai pažymėti H ir L raidėmis) – jie riboja, kaip toli perjungėjas gali judėti. H – aukščiausia pavara (mažiausia žvaigždutė), L – žemiausia (didžiausia žvaigždutė). Jei grandinė „perbėga” per kraštinę žvaigždutę, reikia šiek tiek atsukti atitinkamą varžtą.
Jei pavarų perjungimas tiesiog netikslus (reikia spausti du kartus, kad perjungtų, arba perjungia ne iki galo), tai reguliuojama troso įtempimo varžtu. Jis paprastai būna ant perjungėjo arba ant rankenos. Atsukite prieš laikrodžio rodyklę – trosas įsitemps labiau. Pasukite pagal laikrodžio rodyklę – atpalaiduos.
Kada geriau eiti į dirbtuvę
Jei perjungėjas fiziškai sulinkęs arba trosas išsipynęs – čia jau geriau pas specialistą. Taip pat jei po visų reguliavimų vis tiek neveikia kaip reikia – gali būti, kad nusidėvėjo pačios žvaigždutės ar grandinė, ir čia reikia profesionalesnės diagnostikos.
Valymas ir bendras patikrinimas
Kartą per mėnesį (o jei važinėjate po lietų ar purvą – dažniau) verta dviratį gerai nuplauti. Ne tik dėl išvaizdos – purvinas dviratis greičiau nusidevės. Vanduo su šiek tiek muilo, šepetys ar kempinė, ir viskas. Tik stenkitės neplaunti tiesiai į guolius (pedalų, ratų, vairo) – vanduo gali prasiskverbti ir išplauti tepalą.
Po plovimo – gerai nusausinkite ir patepkite grandinę. Taip pat galite šiek tiek WD-40 ar panašaus purškalo puršktelėti ant trosų – jie lengviau slygs.
Reguliariai patikrinkite:
– Ar visi varžtai gerai priveržti (bet neperveržkite!)
– Ar ratai sukasi lygiai, be svyravimų
– Ar stabdžių kaladėlės dar geros
– Ar padangose nėra įpjovimų ar kitų pažeidimų
– Ar grandinė švari ir sutepti
Tai užima gal penkias minutes, bet gali išgelbėti nuo rimtesnių problemų.
Kai dviratis tampa draugu, o ne priemone
Žinot, kas labiausiai pasikeitė, kai pradėjau pats prižiūrėti savo dviratį? Aš pradėjau jį kitaip suvokti. Tai jau ne tik transporto priemonė – tai kažkas, ką pažįsti, supranti, jauti. Girdžiu kiekvieną naują garsą, jaučiu, kai kažkas ne taip. Ir dažniausiai galiu tai pataisyti per kelias minutes.
Sutaupyti pinigai – tai puiku, žinoma. Bet dar geriau – ta laisvės ir nepriklausomumo jausmas. Nebereikia planuoti vizitų į dirbtuvę, laukti eilėje, mokėti už dalykus, kuriuos pats gali padaryti. Tiesiog paimi įrankius ir tvarkai.
Pradėkite nuo mažų dalykų. Nepuolkite iš karto ardyti visko. Išmokite gerai sutepti grandinę, reguliuoti stabdžius, keisti kamerą. Paskui jau natūraliai norėsis išmokti daugiau. YouTube pilnas gerų pamokų, forumuose žmonės mielai pataria. Ir nebijokite klysti – aš savo pirmą kamerą keitęs sugadinau dvi padangų montavimo svirteles ir beveik išlindau iš kantrybės. Bet dabar tai juokinga atmintis.
Jūsų dviratis nusipelno šiek tiek dėmesio. O jūs nusipelnėte malonumo jį prižiūrėti patiems. Tai ne tik praktiška – tai dar ir malonu. Išbandykite, ir pamatysite.
