Kai namuose pasigirsta tas garsas
Sėdi ant sofos, skaitai knygą ar žiūri filmą, ir staiga ant kelių užšoka kažkas šilto ir pūkuoto. Po kelių sekundžių prasideda – tas garsas, kuris primena mažą motorą, dirbantį ant mažiausių apsisukimų. Jūsų katė murkia. Bet ar kada susimąstėte, kas iš tikrųjų vyksta? Kodėl šie keturkojiai draugai gamina tokius garsus ir ką jie bando mums pasakyti?
Murkimas yra vienas iš labiausiai paplitusių katės elgsenos aspektų, tačiau kartu ir vienas paslaptingiausių. Daugelis žmonių automatiškai mano, kad murkianti katė yra laiminga katė. Ir dažniausiai taip ir yra! Tačiau tikrovė kiek sudėtingesnė. Katės murkia įvairiose situacijose, kai kurios iš jų gali jus nustebinti.
Kaip tas garsas apskritai atsiranda
Prieš kalbant apie tai, kodėl katės murkia, verta suprasti, kaip jos tai daro. Ir štai čia prasideda įdomybės – mokslininkai iki šiol nesutaria dėl tikslaus mechanizmo! Populiariausia teorija teigia, kad murkimas atsiranda dėl greitų balso stygų virpesių. Kai katė nusprendžia murkti, jos smegenys siunčia signalus į ryklės raumenis, kurie pradeda virpėti maždaug 25-150 kartų per sekundę. Šie virpesiai priverčia virpėti balso stygas, kai oras teka pro jas – tiek įkvepiant, tiek iškvepiant.
Štai kodėl katės murkimas skamba be pertraukų, skirtingai nei daugelis kitų gyvūnų garsų. Šuo loja tik iškvėpdamas, paukštis čiulba tam tikrais intervalais, o katė? Ji murkia be perstojo, tarsi mažas perpetuum mobile.
Įdomu tai, kad ne visos katės murkia vienodai. Kai kurios murkia taip tyliai, kad reikia ranką uždėti ant jų krūtinės, kad pajustumėte virpesius. Kitos murkia taip garsiai, kad girdisi per visą kambarį. Mano draugės katė murkia taip garsiai, kad kartą ji pažadino visą namus – manė, kad kažkas naktį šaldytuve kažką virė!
Laimės išraiška ar kažkas daugiau
Taip, dažniausiai katės murkia būdamos patenkintos ir laimingos. Kai jūsų katinas įsitaiso ant jūsų kelių, užsimerkia ir pradeda murkti – tai tikrai reiškia, kad jam gera. Tai komforto, saugumo ir pasitenkinimo ženklas. Kačiukai pradeda murkti jau kelių dienų amžiaus, kai žinda – taip jie komunikuoja su mama, o mama murkdama jiems atsako. Tai pirminė komunikacijos forma tarp motinos ir palikuonių.
Bet štai ką daugelis nežino – katės murkia ir tada, kai jaučiasi blogai. Veterinarai pastebi, kad katės dažnai murkia būdamos sužeistos, sergančios ar net mirties patale. Kodėl? Yra keletas teorijų. Viena jų teigia, kad murkimas gali būti savęs raminimo mechanizmas – panašiai kaip žmonės kartais dainuoja sau, kai jaučiasi nejaukiai. Kita teorija dar įdomesnė.
Gydymo galios paslaptis
Moksliniai tyrimai parodė kažką tikrai stulbinančio. Murkimo dažnis (tos 25-150 vibracijos per sekundę) sutampa su dažniais, kurie skatina kaulų ir audinių gijimą! Taip, jūs girdėjote teisingai. Kai kurie mokslininkai mano, kad katės murkia ne tik dėl emocinių priežasčių, bet ir kaip savigydos mechanizmą.
Tyrimai parodė, kad tam tikro dažnio vibracijos gali:
- Padėti gydyti kaulų lūžius
- Mažinti skausmą ir patinimą
- Skatinti sausgyslių ir raumenų gijimą
- Palengvinti kvėpavimą
- Sumažinti stresą ir kraujospūdį
Tai paaiškintų, kodėl katės, kurios daug laiko praleidžia gulėdamos ir miegodamos, turi tokius stiprius kaulus ir retai kenčia nuo ortopedijų problemų, palyginti su šunimis panašaus dydžio. Galbūt murkimas yra evoliucijos sukurtas būdas išlaikyti fizinę formą nepernelyg judant?
Dar įdomiau tai, kad šis reiškinys gali turėti poveikį ir žmonėms. Yra nemažai anekdotinių įrodymų, kad žmonės, kurie turi kates ir reguliariai klausosi jų murkimo, jaučiasi ramiau, turi žemesnį kraujospūdį ir greičiau pasveiksta po streso. Galbūt katės ne tik save gydo, bet ir mus?
Skirtingi murkimai skirtingoms situacijoms
Jei atidžiai klausysitės savo katės, pastebėsite, kad ne visas murkimas skamba vienodai. Katės gali moduliuoti savo murkimą priklausomai nuo situacijos ir to, ką jos nori perteikti.
Yra tai, ką mokslininkai vadina „prašymo murkimu” (solicitation purring). Tai murkimas, į kurį įmaišytas aukštesnis garsas, panašus į kūdikio verksmą. Šį murkimą katės naudoja, kai nori maisto ar dėmesio. Tyrimai parodė, kad žmonės šį murkimo tipą suvokia kaip skubesnį ir sunkiau ignoruojamą nei paprastą murkimą. Protingos būtybės, ar ne?
Kai katė murkia žaisdama, murkimas gali būti trumpesnis ir labiau pertraukiamas. Kai ji murkia miegodama ar beveik snaudžianti, murkimas būna lėtesnis ir gilesnis. O kai katė murkia būdama įtempta ar susirūpinusi, murkimas gali būti lydimas kitų ženklų – įsitempusio kūno, plačių akių, atgal pakreiptų ausų.
Kada turėtumėte susirūpinti
Nors murkimas dažniausiai yra normalus ir sveikas dalykas, yra situacijų, kai jis gali reikšti, kad kažkas negerai. Jei jūsų katė staiga pradeda murkti daug dažniau nei įprastai, ypač jei tai vyksta kartu su kitais elgesio pokyčiais, verta atkreipti dėmesį.
Štai keletas ženklų, į kuriuos reikėtų atsižvelgti:
- Katė murkia, bet atrodo įtempta, slepiasi arba vengia kontakto
- Murkimas lydimas dejuonių ar kitų neįprastų garsų
- Katė murkia, bet nevalgo, yra apatiška ar atrodo serganti
- Murkimas pasikeitė – tapo daug garsesnis, tylenis ar visiškai kitoks
- Katė murkia ir vienu metu liečia ar laižo tam tikrą kūno vietą
Prisimenu istoriją, kurią papasakojo viena pažįstama veterinarė. Pas ją atėjo šeima su kate, kuri staiga tapo „labai mylinčia” ir nuolat murkė. Šeimininkai buvo sužavėti, kol nepastebėjo, kad katė taip pat pradėjo šlubuoti. Pasirodė, kad katė turėjo skausmingą sąnarių uždegimą, o murkimas buvo jos būdas bandyti save nuraminti ir sumažinti skausmą. Po gydymo katė grįžo prie normalaus elgesio – vis dar mylinti, bet ne taip intensyviai murkianti.
Ar visos katės murkia
Dauguma namų kačių murkia, bet yra išimčių. Kai kurios katės tiesiog niekada nemurkia arba murkia taip tyliai, kad to nepastebite. Tai visiškai normalu ir nereiškia, kad su jūsų kate kažkas negerai ar kad ji jus nemyli. Katės turi daug kitų būdų išreikšti savo jausmus – trynimąsi, uodegos padėtį, akių mirksėjimą, žaismingumą.
Įdomu tai, kad didžiosios katės (liūtai, tigrai, leopardai) dauguma nemurkia taip, kaip namų katės. Jos gali gaminti panašius garsus tik iškvėpdamos, bet ne įkvėpdamos. Vietoj to, jos riaumoja – kažką, ko namų katės negali daryti. Tai anatomijos skirtumas: didžiosios katės turi lanksčią hoidinę kaulą (hyoid bone), kuri leidžia riaumoti, o mažesnės katės turi sustingusią, kuri leidžia murkti.
Tačiau yra išimčių – gepardai, kugarai ir kalnų liūtai gali murkti! Jie priklauso kitai kategorijai nei tikrosios didžiosios katės ir turi daugiau bendro su namų kačių anatomija. Taigi, jei kada nors turėsite galimybę pabūti šalia gepardo (nors tai gana neįtikėtina situacija), galite išgirsti, kaip jis murkia – tiesa, gerokai garsiau nei jūsų namų katinas.
Ką daryti, kad katė murkdama jaustųsi dar geriau
Jei norite skatinti teigiamą murkimą ir stiprinti ryšį su savo kate, yra keletas dalykų, kuriuos galite daryti. Pirmiausia, sukurkite ramią ir saugią aplinką. Katės murkia, kai jaučiasi saugios, todėl jaukus guolis, ramus kampas ir nuspėjama rutina padės.
Švelnūs glostymai tinkamose vietose taip pat skatina murkimą. Dauguma kačių mėgsta, kai joms glostomos galvos viršus, smakras ir ausų pamatai. Tačiau kiekviena katė yra individuali – kai kurios mėgsta pilvo glostymą, kitos už tai gali jus apdovanoti nagais. Stebėkite savo katės kūno kalbą ir išmokite, kas jai patinka.
Žaidimas taip pat svarbus. Nors žaisdamos katės ne visada murkia, reguliarus žaidimas padeda sumažinti stresą ir stiprina jūsų ryšį, o tai ilgalaikėje perspektyvoje reiškia daugiau murkimo momentų. Naudokite žaislus, kurie imituoja grobį – plunksnos, virvelės, pelytės formos daiktai.
Ir dar vienas patarimas – kalbėkite su savo kate. Taip, gali skambėti keistai, bet katės reaguoja į žmogaus balsą. Ramus, švelnaus tono kalbėjimas gali paskatinti katę atsakyti murkimu. Kai kurie katės savininkai prisiekia, kad jų katės pradeda murkti vos tik išgirsta tam tikrus žodžius ar frazės intonaciją.
Kai murkimas tampa pokalbiu
Galiausiai, murkimas yra tik viena iš daugelio būdų, kaip katės su mumis komunikuoja. Tai sudėtinga kalba, turinti daug niuansų ir reikšmių. Kartais murkimas reiškia „aš laiminga”, kartais – „man skauda”, o kartais – „duok man valgyti dabar, arba aš apsimesiu, kad mirštu iš bado”.
Gyvenant su kate, pamažu išmokstate suprasti jos individualų „dialektą”. Kiekviena katė yra unikali, ir jos murkimas turi savo atspalvius, ritmą ir kontekstą. Tai kaip mokytis užsienio kalbos – iš pradžių atrodo sudėtinga, bet su laiku pradedi gaudyti niuansus.
Taigi, kai kitą kartą jūsų katė įsitaisys šalia ir pradės murkti, sustokite akimirkai ir pasiklausykite. Ar tai laimės murkimas? Prašymo murkimas? O gal ji bando save nuraminti po stresinio vizito pas veterinarą? Suprasdami, ką reiškia tas garsas, galite geriau pasirūpinti savo keturkoju draugu ir dar labiau sustiprinti tą ypatingą ryšį, kuris jungia žmones ir kates jau tūkstančius metų.
Ir kas žino – galbūt tas murkimas ne tik jums sako, kad katei gera, bet ir padeda jums jaustis geriau. Galbūt katės ne tik priima mūsų meilę ir priežiūrą, bet ir atsidėkoja savo būdu – gydydamos mus savo virpesiais, ramindamos savo artumu ir priminančios, kad kartais pats paprasčiausias garsas gali reikšti kažką giliai prasminingo.
