Kodėl knygų klubas – tai daugiau nei tik knygos
Prisipažinsiu atvirai – kai pirmą kartą išgirdau apie knygų klubus, galvojau, kad tai kažkas skirta pensininkėms, kurios susėda prie arbatos ir aptarinėja romantinius romanus. Labai klydau. Knygų klubas – tai vienas iš tų retų dalykų, kurie šiuolaikiniame pasaulyje dar sugeba suburti žmones ne virtualiai, o tikroje erdvėje, su tikrais pokalbiais ir tikromis emocijomis.
Mes gyvename laikais, kai kiekvienas sėdi prie savo ekrano, slankioja socialinių tinklų srautą ir mano, kad yra „susijęs” su pasauliu. Bet tas ryšys – jis kažkoks tuščias, ar ne? Knygų klubas siūlo ką kita: bendrą patirtį, kurią galima aptarti, ginčytis dėl jos, juoktis ar net verkti kartu. Ir tai – tikras ryšys.
Šiame straipsnyje kalbėsime apie tai, kaip tokį klubą sukurti savo bendruomenėje – ar tai būtų kaimynystė, darbovietė, bažnyčia, ar tiesiog draugų ratas. Žingsnis po žingsnio, be bereikalingo sudėtingumo.
Nuo ko pradėti: idėja virsta planu
Pirmasis žingsnis visada yra pats sunkiausias – ne todėl, kad jis techniškai sudėtingas, o todėl, kad reikia nuspręsti: aš tai darau. Daug žmonių svajoja apie knygų klubą, bet laukia, kol kažkas kitas imsis iniciatyvos. Tas „kažkas kitas” – tu.
Pradėk nuo paprasčiausio klausimo: kam tai skirta? Tai nėra trivialus klausimas. Jei planuoji klubą kaimynystėje, tikslinė auditorija bus visiškai kitokia nei darbe su kolegomis ar universitete su studentais. Nuo to priklausys ir knygų pasirinkimas, ir susitikimų laikas, ir net vieta.
Štai keletas praktinių patarimų pačioje pradžioje:
- Surask bent 3-5 žmones, kurie tikrai suinteresuoti – ne tuos, kurie sako „gal ateisiu”, o tuos, kurie sako „kada pradedame”. Šie žmonės bus tavo stuburas.
- Nuspręsk dėl dažnumo – kas mėnesį yra klasika ir dažniausiai tinkamiausia. Kas dvi savaitės – per intensyvu daugumai, kas du mėnesiai – žmonės pradeda pamiršti, kad toks klubas egzistuoja.
- Apibrėžk formatą – ar tai bus struktūruotas aptarimas su klausimais, ar laisvas pokalbis prie vyno ir sūrio? Abu variantai veikia, bet reikia apsispręsti iš anksto.
- Nesijaudink dėl tobulumo – pirmasis susitikimas bus nepatogus, neorganizuotas ir galbūt šiek tiek chaotiškas. Tai normalu. Svarbiausia – kad jis įvyktų.
Vienas dalykas, kurį dažnai pamiršta nauji organizatoriai: knygų klubas nereikalauja didelių investicijų. Jokių narystės mokesčių, jokių specialių patalpų, jokios sudėtingos logistikos. Pradėk paprastai.
Kaip pasirinkti knygas, kad visi norėtų skaityti
Tai – vienas iš labiausiai ginčytinų klausimų bet kuriame knygų klube. Kaip išrinkti knygą, kuri patiks visiems? Trumpas atsakymas: neišrinksi. Ilgas atsakymas – ir nereikia.
Geriausi knygų klubai veikia ne todėl, kad visi myli kiekvieną perskaitytą knygą, o todėl, kad net nemėgstama knyga sukelia pokalbį. Kartais labiausiai įsiminę susitikimai būna tie, kur pusė grupės knygą mylėjo, o kita pusė – nekentė. Ginčas – tai ne problema, tai turtas.
Yra keletas modelių, kaip sprendžiamas knygų pasirinkimas:
Rotacinis modelis – kiekvienas narys po vieną kartą pasirenka knygą. Tai demokratiška, bet kartais gali atnešti labai skirtingų žanrų ir kokybės. Vis dėlto tai skatina narius jaustis atsakingais ir investuotais.
Balsavimo modelis – kiekvienas siūlo keletą knygų, tada grupė balsuoja. Tai populiaru, bet gali vesti prie to, kad visada laimi „saugūs” pasirinkimai – bestseleriai, kuriuos visi jau žino.
Teminiai ciklai – pavyzdžiui, trys mėnesiai skiriami lietuvių literatūrai, tada trys – skandinavų detektyvams, tada – klasikai. Tai suteikia struktūrą ir leidžia nariams iš anksto žinoti, ko tikėtis.
Mano asmeninis patarimas: pirmaisiais metais vengti pernelyg sunkių, akademinių knygų. Ne todėl, kad grupė nesugebės jų perskaityti, o todėl, kad reikia laiko sukurti pasitikėjimą ir komfortą. Kai žmonės jaučiasi patogiai, jie drąsiau imasi sudėtingesnių tekstų.
Taip pat – nepamirškite lietuviškos literatūros. Mes turime puikių autorių, kurių kūryba verta aptarimo: Kristina Sabaliauskaitė, Renatas Šerelis, Undinė Radzevičiūtė. Tai ne tik kultūriškai vertinga, bet ir suteikia galimybę kalbėti apie dalykus, kurie artimi mūsų patirčiai.
Vieta ir atmosfera: kur susitikti, kad norėtųsi grįžti
Vieta daro didžiulę įtaką tam, kaip jausis susitikimas. Tai ne smulkmena – tai pagrindas.
Daugelis knygų klubų renkasi namuose – rotaciniu principu, kai kiekvieną mėnesį kitas narys priima grupę. Tai turi savo privalumų: intymumas, namų šiluma, galimybė pasirūpinti užkandžiais. Bet tai ir reikalauja iš šeimininko pastangų bei tam tikro komforto lygio – ne visi nori kviesti nepažįstamus žmones į savo namus.
Alternatyvos:
- Kavinės – puiki vieta, ypač jei turi atskiras erdves ar kampelius. Tačiau triukšmas gali trukdyti, o ilgi susitikimai gali tapti nepatogūs, jei reikia nuolat užsakinėti.
- Bibliotekos – dažnai turi saleles, kurias galima rezervuoti nemokamai. Tai logiška vieta knygų klubui, ir bibliotekininkai dažniausiai džiaugiasi tokiomis iniciatyvomis.
- Bendruomenių centrai – jei toks yra tavo rajone, tai gali būti ideali vieta, ypač jei nori, kad klubas būtų atviras platesnei bendruomenei.
- Darbo vietos – jei klubas formuojamas tarp kolegų, daugelis darbdavių mielai suteikia posėdžių kambarį po darbo valandų.
Atmosferos kūrimas – tai ne apie prabangą, o apie detalės. Žvakės ant stalo, geras arbatos ar kavos puodelis, galbūt keli sūriai ir vaisiai – tai paverčia susitikimą įvykiu, o ne dar vienu susirinkimu. Žmonės turi norėti ateiti ne tik dėl knygos, bet ir dėl paties susitikimo patirties.
Kaip vesti diskusiją: tarp chaoso ir nuobodulio
Tai – pati subtiliausia dalis. Blogas diskusijos vedimas gali sunaikinti net geriausią grupę su puikia knyga. Geras vedimas gali padaryti stebuklus net su vidutiniška knyga.
Pirmiausia – reikia moderatoriaus. Ne diktatoriaus, ne profesoriaus, o žmogaus, kuris laiko pokalbį gyvu ir neleidžia jam užstrigti arba nukrypti į begalines tangentes (nors tam tikros tangentės – visiškai priimtinos ir dažnai įdomiausios).
Moderatoriaus rolę galima rotaciškai perduoti – tai skatina visus narius jaustis atsakingais už grupės dinamiką. Tačiau pirmaisiais mėnesiais geriau, jei tai daro tas pats žmogus, kol susiformuoja tam tikri grupės įpročiai.
Keli praktiniai patarimai diskusijai:
Pradėk nuo bendro įspūdžio – paprašyk kiekvieno vienu sakiniu pasakyti, kaip jautėsi skaitydamas. Tai „įšildo” grupę ir iš karto parodo, kokios nuomonės pasiskirsčiusios.
Turėk klausimų sąrašą, bet nebūk jo vergas – pasiruošk 8-10 klausimų, bet leisk pokalbiui eiti ten, kur jis eina. Klausimai – tai saugos tinklas, ne scenarijus.
Skatink tylėjusius – kiekviena grupė turi žmones, kurie mieliau klausosi nei kalba. Kartais švelnus „o ką tu manai?” gali atverti nuostabias perspektyvas. Bet nespauski – jei žmogus nenori kalbėti, tai irgi gerai.
Leisk ginčytis – nesijaudink, jei kyla nesutarimų. Tai nėra problema. Problema yra tada, kai visi tik linksčioja galvomis ir sutinka su pirmu kalbėjusiu. Tikras pokalbis reikalauja trinties.
Ribok laiką – idealus susitikimas trunka 1,5-2 valandas. Ilgesnis tampa varginantis, trumpesnis – nepakankamai gilus. Jei pokalbis labai gyvas ir visi nori tęsti – puiku, bet turėk aiškų pradžios ir pabaigos laiką.
Bendruomenės kūrimas: kai klubas tampa daugiau nei klubu
Čia prasideda tikroji magija. Knygų klubas, kuris veikia ilgiau nei metus, neišvengiamai tampa kažkuo daugiau nei susitikimais dėl knygų. Jis tampa bendruomene.
Žmonės pradeda žinoti vienas kito gyvenimo istorijas. Jie žino, kad Rūta praėjusiais metais prarado darbą ir kad tai atsispindėjo jos reakcijoje į knygą apie nesėkmę. Jie žino, kad Tomas visada gina antagonistus, nes pats jaučiasi nesuprastas. Šios žinios – jos kuria ryšį.
Kaip skatinti šį bendruomeniškumą:
Organizuok papildomus renginius – kartais susitikite ne dėl knygos, o tiesiog. Bendras filmo žiūrėjimas, ekskursija į muziejų, kuris susijęs su skaityta knyga, ar tiesiog vakarienė kartu. Tai stiprina ryšius už literatūros ribų.
Sukurk grupę žinučių programėlėje – „WhatsApp” ar „Signal” grupė leidžia nariams dalintis mintimis tarp susitikimų. Kai kas nors perskaito įdomią citatą ar randa straipsnį, susijusį su skaitoma knyga – tai galima pasidalinti iš karto. Tai palaiko pokalbį gyvu visą mėnesį.
Švęskite – pirmieji metai, dešimtoji knyga, naujo nario prisijungimas. Knygų klubas, kuris švenčia savo pasiekimus, jaučiasi kaip gyvas organizmas, o ne tik susitikimų serija.
Būk atviras naujiems nariams, bet saugok grupės dinamiką – tai delikatūs dalykai. Per daug žmonių gali sunaikinti intymumą, per mažai – sukurti stagnaciją. Idealus dydis – 8-12 žmonių. Jei grupė auga, galbūt verta pagalvoti apie padalijimą į dvi grupes.
Iššūkiai, kurių tikėtis (ir kaip juos spręsti)
Būkime sąžiningi – ne viskas bus tobula. Knygų klubai susiduria su tam tikrais tipiniais iššūkiais, ir geriau apie juos žinoti iš anksto.
Žmonės neskaitė knygos. Tai nutiks. Ir ne kartą. Gyvenimas įsiterpia – darbas, vaikai, ligos. Kaip su tuo elgtis? Nesigėdink ir nebausk. Leisk neskaitusiems dalyvauti diskusijoje kaip klausytojams arba paprašyk jų komentuoti tai, ką spėjo perskaityti. Tačiau jei tas pats žmogus nuolat neatsiskaito – tai verta aptarti privačiai.
Dominuojantys asmenybės. Kiekvienoje grupėje yra žmogus, kuris mano, kad jo interpretacija yra vienintelė teisinga, ir kuris kalba tris kartus ilgiau nei visi kiti. Moderatoriaus užduotis – švelniai, bet tvirtai valdyti erdvę. „Ačiū, Mindaugai, labai įdomi mintis – o ką kiti manote?” – tai veikia.
Grupė suyra. Žmonės persikelia, keičia darbus, susilaukia vaikų. Tai natūralu. Svarbu nesijausti kaip nesėkmė, jei grupė po dvejų metų išsisklaido. Du metai kartu – tai jau nuostabus pasiekimas.
Knygos pasirinkimas sukelia konfliktą. Kartais žmogus pasirenka knygą, kurią kiti laiko įžeidžiančia ar tiesiog labai bloga. Čia svarbu turėti aiškias taisykles iš anksto – ar yra tam tikrų žanrų ar temų, kurių grupė vengia? Geriau aptarti tai pačioje pradžioje, nei spręsti krizę vėliau.
Entuziazmui blėstant. Po pirmųjų mėnesių azarto ateina rutina. Tai normalu. Kai pastebite, kad lankytojų mažėja ar pokalbiai tampa paviršutiniški – laikas atnaujinti formatą. Pakvieskite svečią, pakeiskite vietą, išbandykite naują žanrą.
Kai knygų klubas tampa bendruomenės širdimi
Geriausias dalykas, kuris gali nutikti jūsų knygų klubui – tai tapti kažkuo, ko žmonės tikrai laukia. Ne iš pareigos, ne iš įpročio, o iš tikro noro. Kai mėnesio pabaigoje žmonės klausia „o kada kitą kartą?” – tai ženklas, kad kažkas veikia.
Knygų klubai turi kažką, ko trūksta daugeliui šiuolaikinių socialinių struktūrų: jie suteikia priežastį susitikti ir temą pokalbiui. Tai gali skambėti paprastai, bet iš tikrųjų tai yra labai vertinga. Mes nebeturime tų natūralių susibūrimo vietų, kurios egzistavo anksčiau – kaimo aikštės, bažnyčios prieangio, vietos krautuvėlės. Knygų klubas gali tapti šiuolaikine to alternatyva.
Ir dar vienas dalykas, kurį norisi pabrėžti: knygų klubas nėra skirtas tik „knygų žmonėms”. Jis skirtas žmonėms, kurie nori kalbėtis apie idėjas, kurie nori pažinti kitus žmones giliau nei per „labas, kaip sekasi?”, kurie nori turėti erdvę, kur galima mąstyti garsiai. Knyga – tai tik pretekstas. Tikrasis tikslas – ryšys.
Taigi, jei jau kurį laiką galvoji apie tai, gal laikas nustoti galvoti ir pradėti veikti. Parašyk žinutę trims draugams. Pasiūlyk pirmą knygą. Susitark dėl datos. Viskas kita susidėlios savaime – nes žmonės, kurie nori susitikti ir kalbėtis, visada randa būdą tai padaryti.
