Kai kompiuteris pradeda „kvėpuoti sunkiai”
Žinote tą jausmą, kai atidarote naršyklę, o ji užsikrauna penkias sekundes? Arba kai bandote išsaugoti dokumentą, o kompiuteris tiesiog… sustoja? Ir jūs sėdite, žiūrite į ekraną, laukiate, ir galvojate – ar tai normalus senatvinis sulėtėjimas, ar kažkas rimčiau negerai?
Kompiuterio lėtumas yra viena iš tų problemų, kurią žmonės dažniausiai arba visiškai ignoruoja, arba iškart bėga pas specialistą su mintimi, kad reikia pirkti naują įrenginį. Tiesa, kaip dažniausiai būna, yra kažkur per vidurį. Kartais problema tokia paprasta, kad ją išspręsite per dešimt minučių. Kartais – tai rimtas signalas, kad aparatinė įranga artėja prie savo gyvenimo pabaigos.
Šiame straipsnyje pabandysime išsiaiškinti, kaip atskirti vieną nuo kito, ką galite padaryti patys, ir kada tikrai verta pasiimti kompiuterį po pažasties ir nešti pas žmogų, kuris supranta, kas vyksta viduje.
Pirmas žingsnis: supraskite, kas iš tikrųjų vyksta
Prieš darydami bet ką, verta pabandyti suprasti lėtumo pobūdį. Kompiuteris lėtėja ne visada dėl tos pačios priežasties, ir simptomai gali daug pasakyti apie tai, kur ieškoti problemos.
Pavyzdžiui, jei kompiuteris lėtas tik tada, kai atidarote daug naršyklės skirtukų – tai vienas dalykas. Jei lėtas nuo pat įjungimo momento, kol pasirodo darbalaukis – visai kitas. O jei sulėtėja tik po kelių valandų darbo ir pradeda karščiuoti – tai trečias scenarijus, ir kiekvienas iš jų rodo skirtingą problemą.
Štai keletas klausimų, kuriuos verta sau užduoti:
- Ar kompiuteris lėtas visada, ar tik tam tikromis situacijomis?
- Ar lėtumas atsirado staiga, ar laipsniškai per kelis mėnesius?
- Ar kompiuteris išleidžia keistus garsus – girgždesį, zvimbimą, neįprastą ventiliatoriaus triukšmą?
- Ar ekranas užšąla, ar programa tiesiog lėtai reaguoja?
- Ar buvo kokių nors naujų programų įdiegta prieš prasidedant problemoms?
Atsakymai į šiuos klausimus jau suteiks nemažai informacijos. Staigus lėtumas dažnai rodo viruso ar kenkėjiškos programos atsiradimą, arba kokį nors aparatinės įrangos gedimą. Laipsniškas – labiau susijęs su sistemos „apsunkimu” laikui bėgant.
Ką galite patikrinti patys – ir kaip tai padaryti
Gerai, kad yra keletas dalykų, kuriuos gali padaryti beveik kiekvienas, net jei kompiuteriai nėra jūsų stiprioji pusė. Pradėkime nuo paprasčiausių.
Užduočių tvarkyklė (Task Manager) – tai pirmasis įrankis, kurį reikia atidaryti. „Windows” sistemoje paspauskite Ctrl + Shift + Esc, ir pamatysite, kurios programos naudoja daugiausiai procesoriaus galios ir atminties. Jei matote, kad kažkokia nežinoma programa sunaudoja 80-90% procesoriaus – tai labai aiškus signalas, kad kažkas negerai. Gali būti kenkėjiška programa, gali būti ir sugadinta sisteminė paslauga.
Paleisties programos – daugelis žmonių net nežino, kiek programų automatiškai paleidžiama kartu su „Windows”. Antivirusinė, „Spotify”, „Discord”, „Steam”, „OneDrive”, „Teams”, dar kažkoks spausdintuvo valdymo įrankis… Visa tai kraunasi kartu su sistema ir naudoja atmintį bei procesorių. Toje pačioje užduočių tvarkyklėje eikite į skirtuką „Startup” ir išjunkite viską, ko jums nereikia iš karto po paleidimo.
Vietos diske patikrinimas – jei jūsų pagrindiniame diske (dažniausiai C:) liko mažiau nei 10-15% laisvos vietos, sistema pradeda lėtėti. „Windows” naudoja laisvą vietą kaip laikiną atmintį, ir kai jos nėra – viskas sulėtėja. Ištrinkite senus failus, išvalykite atsisiuntimų aplanką, naudokite įrankį „Disk Cleanup”.
Perkrovimas – skamba banaliai, bet daug žmonių tiesiog niekada neperkrauna kompiuterio. Jie tik „miega” jį. Perkrovimas išvalo laikiną atmintį, atnaujina sistemos procesus ir dažnai išsprendžia lėtumo problemas bent laikinai. Jei po perkrovimo kompiuteris veikia gerai, bet po kelių valandų vėl sulėtėja – tai irgi svarbi informacija.
Virusų skenavimas – įdiekite patikimą antivirusinę programą (jei dar neturite) ir atlikite pilną sistemos patikrinimą. „Malwarebytes” nemokama versija yra geras pasirinkimas papildomam patikrinimui net jei jau turite antivirusinę.
Aparatinės įrangos problemos: kai programinė įranga nekaltas
Čia prasideda rimtesnė teritorija. Jei visi aukščiau minėti žingsniai nepadėjo, arba jei pastebite tam tikrus simptomus, problema gali būti fizinėje kompiuterio dalyje.
Perkaitimas yra viena dažniausių aparatinės įrangos problemų, sukeliančių lėtumą. Procesorius, kai perkaitsta, pradeda dirbtinai lėtinti save – tai vadinama „thermal throttling”. Tai apsauginis mechanizmas, bet jūsų kompiuteris tampa beveik nenaudojamas. Požymiai: kompiuteris lėtas po kelių valandų darbo, ventiliatorius ūžia pilnu pajėgumu, korpusas karštas liesti. Priežastis dažniausiai – sukaupti dulkių sluoksniai, kurie neleidžia orui cirkuliuoti. Sprendimas – valymas. Bet čia jau reikia atsukti varžtus ir pūsti suspaustu oru, o tai ne kiekvienam patogu.
Kietasis diskas (HDD) artėja prie gedimo – tai rimta situacija. Senesni magnetiniai diskai laikui bėgant pradeda turėti vadinamųjų „blogų sektorių” – vietų, kur duomenys nebegali būti tinkamai įrašyti ar nuskaityti. Sistema pradeda lėtėti, nes nuolat bando perskaityti tuos pačius duomenis. Girdite girgždesį ar kaukimą iš kompiuterio? Tai labai blogas ženklas. Galite patikrinti disko būklę naudodami nemokamą programą „CrystalDiskInfo” – ji parodys, ar diskas „sveikas”, ar jau rodo gedimo požymius.
RAM (operatyvioji atmintis) – jei turite tik 4 GB RAM ir naudojate „Windows 10″ ar „11″, tai jau savaime problema. Šiuolaikinė sistema su keliomis naršyklės skirtukais gali lengvai sunaudoti 3-4 GB. Jei atmintis nuolat pilna, sistema pradeda naudoti diską kaip papildomą atmintį (tai vadinama „paging” arba „swap”), o tai yra daug lėčiau. RAM moduliai taip pat gali sugesti – tai rečiau, bet pasitaiko.
SSD vs HDD – jei vis dar turite seną magnetinį diską ir niekada nepakeitėte jo į SSD (kietojo kūno diską), tai yra didžiausias vienas žingsnis, kurį galite žengti kompiuterio greičiui pagerinti. SSD yra 5-10 kartų greitesnis už įprastą HDD, ir sistema tiesiog atgimsta. Tai ne taisymas – tai atnaujinimas, bet jis dažnai kainuoja mažiau nei naujas kompiuteris.
Programinės įrangos chaosas: kai sistema „užsiteršia”
Yra tokia sąvoka – „Windows bloat”. Tai reiškia, kad sistema laikui bėgant kaupia vis daugiau šiukšlių: laikinų failų, registro įrašų, neišdiegtų programų liekanų, nepavykusių atnaujinimų. Po kelerių metų naudojimo tai gali reikšmingai paveikti greitį.
Vienas iš radikaliausių, bet efektyviausių sprendimų – švari „Windows” instaliacija. Tai reiškia, kad viskas ištrinamas ir sistema įdiegiama iš naujo. Kompiuteris veikia taip, lyg būtų naujas. Žinoma, reikia iš anksto išsaugoti visus svarbius failus, žinoti, kokias programas reikia įdiegti iš naujo, ir turėti šiek tiek kantrybės. Bet rezultatas dažnai stulbinantis.
Kita problema – tvarkyklės (drivers). Tai programinė įranga, kuri leidžia „Windows” kalbėti su aparatine įranga. Pasenusios ar sugadintos tvarkyklės gali sukelti įvairių problemų, įskaitant lėtumą. Ypač tai aktualu vaizdo plokštės tvarkyklėms. Galite patikrinti, ar tvarkyklės atnaujintos, per „Device Manager”.
Dar vienas dalykas, kurį žmonės dažnai pamiršta – „Windows” atnaujinimai. Taip, jie kartais erzina, bet jie taip pat taisomi saugumo skylės ir kartais pagerina sistemos veikimą. Jei jūsų sistema ilgai neatnaujinta, verta tai padaryti. Tik būkite pasiruošę, kad pirmą kartą po ilgos pertraukos atnaujinimai gali užtrukti.
Kada tikrai reikia specialisto – ir kaip jo nerasti netinkamo
Gerai, atėjome prie svarbiausios dalies. Kada tikrai verta eiti pas specialistą, o ne bandyti spręsti patiems?
Eikite pas specialistą, jei:
- Kompiuteris rodo klaidos pranešimus apie diską, atmintį ar kitus komponentus
- Girdite mechaninius garsus iš kompiuterio (girgždesys, kaukimas)
- Kompiuteris staiga išsijungia be perspėjimo
- Ekranas rodo „mėlynuosius mirties ekranus” (BSOD) reguliariai
- Virusų skenavimas rado rimtų grėsmių, bet jų pašalinimas nepadėjo
- Jums nepatogu atidaryti kompiuterį ir valyti dulkes ar keisti komponentus
- Problema išlieka po visų jūsų bandymų ją išspręsti
Bet kaip rasti gerą specialistą? Tai irgi svarbu. Keli patarimai:
Pirma, ieškokite rekomendacijų iš draugų ar šeimos. Žodinis patarimas vis dar yra patikimiausias. Antra, vengkite vietų, kurios iš karto sako „reikia pirkti naują kompiuterį” nepažiūrėjusios į jūsų įrenginį. Trečia, klauskite, ar jie gali paaiškinti, kas buvo problema ir ką jie padarė. Geras specialistas visada paaiškina. Ketvirta, paprašykite kainų įvertinimo prieš atliekant darbus. Nėra nieko blogo paklausti, kiek kainuos diagnostika ir galimas taisymas.
Taip pat svarbu žinoti, kad diagnostika paprastai turėtų kainuoti nedaug arba būti nemokama, jei vėliau atliekate taisymą toje pačioje vietoje. Jei prašo didelės sumos vien už tai, kad pažiūrėtų – tai jau įspėjamasis ženklas.
Kada kompiuterio taisymas neapsimoka
Kartais tenka priimti sunkų sprendimą. Jei kompiuteris senas (daugiau nei 7-8 metai), ir taisymas kainuotų daugiau nei pusę naujo kompiuterio kainos – verta rimtai pagalvoti apie keitimą.
Bet čia yra subtilybė: „senas” nereiškia „nenaudingas”. Jei kompiuteriu naudojatės tik naršymui internete, dokumentų redagavimui ir el. paštui – net ir 8 metų senumo įrenginys su SSD ir pakankamu RAM kiekiu gali puikiai tarnaut dar kelerius metus. Tačiau jei reikia dirbti su vaizdo redagavimu, žaisti naujus žaidimus ar naudoti sudėtingas programas – tada senas kompiuteris tiesiog nebesugebės to padaryti, nesvarbu, kiek jį taisytumėte.
Kitas variantas – dalinis atnaujinimas. Vietoj viso kompiuterio pirkimo galima pakeisti tik kai kuriuos komponentus. Dažniausiai labiausiai apsimoka:
- HDD keitimas į SSD – didelis greičio šuolis, dažniausiai kainuoja 50-100 eurų
- RAM padidinimas – jei turite 4 GB, padidinimas iki 8 ar 16 GB gali labai padėti
- Šilumos pastos keitimas ant procesoriaus – pigu, bet reikia žinoti, kaip tai daryti
Šie atnaujinimai gali pratęsti kompiuterio gyvenimą dar 3-5 metais, ir tai kainuoja daug mažiau nei naujas įrenginys.
Kai lėtumas – ne problema, o signalas
Norisi baigti šiek tiek plačiau. Kompiuterio lėtumas retai atsiranda iš niekur. Dažniausiai tai yra ilgo proceso rezultatas – metų metais kaupiami failai, niekada nevalytos dulkės, nuolat ignoruojami atnaujinimai, per daug programų, kurios niekada neišdiegiamos.
Geriausia profilaktika – reguliari priežiūra. Kartą per metus išvalykite kompiuterį iš vidaus (arba paprašykite to padaryti). Kartą per kelis mėnesius patikrinkite, kokios programos paleidžiamos automatiškai. Reguliariai atlikite virusų patikrinimą. Stebėkite, kiek vietos liko diske.
Ir svarbiausia – nepanikuokite, kai kompiuteris sulėtėja. Dažniausiai tai nėra katastrofa. Tai tiesiog signalas, kad reikia skirti šiek tiek dėmesio savo įrenginiui. Kaip automobilis, kuris praneša apie techninės apžiūros laiką – kompiuteris irgi kartais nori, kad juo pasirūpintumėte.
Jei po viso šio straipsnio jaučiatės šiek tiek labiau pasitikintys savimi – puiku. Jei supratote, kad jūsų situacija tikrai reikalauja specialisto – tai irgi geras rezultatas. Žinojimas, kada reikia pagalbos, yra taip pat svarbu, kaip mokėjimas ką nors padaryti pačiam.
