Kodėl verta paimti į rankas virbalus
Žinot, kartais sėdi namuose, slenki per telefoną ir galvoji – reikia kažko naujo. Kažko, kas leistų atsipalaiduoti, bet kartu ir kažką sukurti. Mezgimas kaip tik toks užsiėmimas. Ne, rimtai, tai nėra tik močiučių reikalas, kaip kai kas galvoja. Šiandien mezga visi – nuo studentų iki verslininkų, ieškančių būdo nurimti po įtemptos dienos.
Kai pirmą kartą paimu virbalus į rankas, daugelis žmonių jaučia keistą ramybę. Yra kažkas meditacinio tame pasikartojančiame judesyje – kilpelė po kilpelės, eilutė po eilutės. Plius, kai pamatai savo pirmąjį megztinį ar šaliką, kurį pats sukūrei – tai tikrai kelia pasididžiavimą. Ir dar vienas dalykas: mezgimas nebrangus hobis. Nereikia investuoti šimtų eurų į įrangą, kaip būtų su daugybe kitų pomėgių.
Kas tau reikės pradėti
Gerai, tad nuo ko pradėti? Pirma, tau reikės virbalų. Eik į bet kurią rankdarbių parduotuvę ar užsuk į internetinę – pasirinkimas milžiniškas. Pradedantiesiems rekomenduočiau vidutinio storio virbalus, maždaug 4-5 mm. Jie patogūs laikyti, o su jais lengviau mokytis nei su labai plonais ar storais.
Siūlai – tai antra svarbi dalis. Čia irgi neverta iškart pirkti brangiausių. Pradžiai puikiai tiks paprastas akrilo siūlas. Jis nebrangus, lengvai plaunamas ir atleidžia klaidas. Plius, akrilas nebijo vandens ir nesusitraukia, kaip natūralūs siūlai. Vėliau, kai jau turėsi patirties, galėsi eksperimentuoti su vilna, medvilne, alpakos kailio siūlais ir kitomis prabangomis.
Dar pravers žirklės ir stora adata siūlams susiūti – ją vadina gobeleno adata. Ir viskas! Nereikia jokių sudėtingų įrankių ar mašinų. Tiesiog tu, virbalai ir siūlų kamuolys.
Pirmosios kilpelės ir baziniai raštai
Dabar pats smagiausias dalykas – mokymasis. Pirmiausia reikia išmokti užmesti kilpeles ant virbalo. Yra keletas būdų tai padaryti, bet paprasčiausias – vadinamasis „ilgos uodegos” metodas. Iš pradžių gali atrodyti keistai, rankos nepaklūsta, pirštai susipina, bet po kelių bandymų pajunti ritmą.
Kai kilpelės jau ant virbalo, laikas mokytis dviejų pagrindinių raštų: lygiojo ir klonio. Lygųjį raštą megzi taip, kad visos kilpelės „žiūri” į tą pačią pusę – gauni tokį lygų, šiek tiek blizgantį paviršių. Kloninis raštą sudaro lygiųjų ir netiesių eilučių derinimas, ir jis atrodo kaip mažos „V” raidės viena ant kitos. Tai klasika, kurią matai ant daugybės megztinių.
Nemėgink iškart megzti per greitai. Geriau lėtai, bet teisingai. Stebėk, kaip juda siūlas, kaip formuojasi kilpelės. Kai kurie žmonės moka per savaitę, kitiems reikia mėnesio – viskas normalu. Svarbiausia nepamesti kantrybės ir nemesti virbalų į kampą po pirmos nesėkmės.
Kaip skaityti schemas ir suprasti instrukcijas
Kai jau šiek tiek įgauni pasitikėjimo, norėsi megzti kažką konkretaus. Čia ir prasideda smagumas su schemomis. Mezgimo schemos iš pradžių atrodo kaip kosmoso kalba – pilna santrumpų, simbolių ir skaičių. Bet iš tikrųjų tai logiška sistema.
Pagrindinės santrumpos, kurias sutiksi: k.k. (kloninis kilpelė), l.k. (lygioji kilpelė), k.2k.k. (dvi kilpeles megzti kartu), pr. (pridėti kilpelę). Yra dar daugiau, bet šios keturios – tai pagrindas. Daugelyje knygų ir interneto puslapių rasi santrumpų žodynus, kuriuos galima atsispausdinti ir laikyti šalia.
Schemos paprastai rašomos eilutėmis. Pavyzdžiui: „1 eil.: 2 l.k., *4 k.k., 2 l.k.*, kartoti nuo * iki * iki eilutės pabaigos”. Iš pradžių gali tekti perskaityti kelis kartus, bet greitai įpranti. Patarimas: naudok eilučių skaitiklį arba tiesiog užsirašyk, kurią eilutę megzi. Labai lengva pasimesti, ypač jei megzi sudėtingesnį raštą.
Pirmieji projektai pradedantiesiems
Gerai, teorijos užtenka – laikas praktikai. Ko nerekomenduočiau pradedantiesiems: megztinio. Žinau, žinau, nori iškart tą gražų megztinį, kurį mačiai Pinterest, bet patikėk – geriau pradėti nuo ko nors paprastesnio.
Šalikas – tai klasika pradedantiesiems. Tiesiog užmeti kilpeles, megzi kloniniu raštu iki pageidaujamo ilgio ir uždarai. Viskas. Gali eksperimentuoti su plotiu ir ilgiu. Siauresnis šalikas reikalauja mažiau laiko, platesnis atrodo įspūdingiau. Jei nori įnešti įvairovės, pamėgink juostų raštą – kelis centimetrus vienos spalvos, paskui kelis kitos.
Kepurė – kitas puikus projektas. Yra labai paprastų kepurių modelių, kurie megzami ant tiesių virbalų, o paskui susiuvami. Nereikia jokių sudėtingų mažinimų ar apvalių virbalų. Tokią kepurę gali užmegzti per savaitgalį.
Šildyklė kaklo – tai kaip trumpas, platus šalikas, kuris užsimaukšlina ant kaklo. Megzti greitai, atrodo stilingai, ir puiki dovana. Plius, jei padarai klaidą, niekas nepastebės – šildyklės paprastai būna laisvos formos.
Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti
Visi daro klaidas mezgant, net tie, kurie mezga dešimtmečius. Bet yra keletas tipinių pradedančiųjų klaidų, kurių galima išvengti.
Per įtempta ar per laisva mezgimo technika. Kai kurie žmonės taip įsitempia, kad siūlas beveik trūksta, o kilpelės tokios mažos, kad sunku įkišti virbalą. Kiti megza taip laisvai, kad darbas atrodo kaip tinklas su skylėmis. Turi rasti savo vidurį. Kilpelės turėtų laisvai slankioti ant virbalo, bet ne kristi nuo jo.
Kilpelių skaičiaus keitimasis. Pradedi su 30 kilpelių, o po kelių eilučių jų jau 35 arba 27. Tai nutinka, kai netyčia pridedi kilpelę arba dvi kilpeles numegzi kartu. Sprendimas: skaičiuok kilpeles reguliariai, ypač pirmose eilutėse.
Perdaug ambicingų projektų pasirinkimas. Matai nuostabų raštą su kasomis, pynėmis ir sudėtingais mažinimais – ir nori jį megzti dabar. Bet tai kelias į nusivylimą. Geriau pradėk nuo paprastų dalykų ir palaipsniui didink sudėtingumą.
Siūlo galo nepritaisymas. Kai baigiasi vienas kamuolys ir reikia prisijungti naują, daugelis tiesiog riša mazgą. Bet yra gražesnių būdų – pavyzdžiui, „nuaustas sujungimas”, kai abu galus išverpsi vienas į kitą. Atrodo daug profesionaliau.
Kai mezgimas tampa daugiau nei hobiu
Įdomu tai, kad mezgimas gali tapti ne tik hobiu, bet ir verslu. Žinau ne vieną žmogų, kuris pradėjo megzti sau, o dabar parduoda savo gaminius per Etsy ar socialinę mediją. Rankų darbo megztiniai, kepurės, šalikai – tai dabar labai populiaru, nes žmonės vertina unikalius, ne masinės gamybos daiktus.
Bet net jei neplanuoji pardavinėti, mezgimas gali būti puikus būdas dovanoti. Rankų darbo dovana visada ypatinga. Kai kam numezgi šaliką ar pirštines, įdedi į tai savo laiką ir energiją – tai kur kas vertingiau nei nupirktas daiktas. Tiesa, reikia įvertinti, ar žmogus įvertins tokią dovaną. Ne visi supranta, kiek darbo įdėta į rankomis megztą daiktą.
Dar viena sritis – labdaringa veikla. Yra organizacijų, kurios renka megztus daiktus vaikų namams, benamių prieglaudoms, ligoninėms. Tai puikus būdas praktikuotis ir kartu padaryti kažką gero.
Mezgimo bendruomenė ir kur ieškoti įkvėpimo
Vienas iš geriausių dalykų apie mezgimą – tai bendruomenė. Yra tūkstančiai žmonių visame pasaulyje, kurie dalijasi savo projektais, patarimais, schemomis. Ir ne, tai ne tik senukės – mezgimo bendruomenė labai įvairi.
Ravelry – tai didžiausias mezgimo ir nėrimo tinklalapis pasaulyje. Ten rasi milijonus nemokamų ir mokamų schemų, gali prisijungti prie grupių, dalintis savo projektais, užduoti klausimus. Tai kaip Facebook mezgėjams.
YouTube – neįkainojamas šaltinis pradedantiesiems. Kai skaityti instrukciją sunku, video pamoka išgelbsti. Matai tiksliai, kaip turi judėti rankos, kaip laikyti virbalus, kaip formuoti kilpeles. Yra kanalų lietuvių kalba, bet ir anglų kalbos video paprastai suprantami net nežinant kalbos – tiesiog kartoji judesius.
Instagram ir Pinterest – įkvėpimo šaltiniai. Ten rasi nuostabių projektų nuotraukų, spalvų derinių idėjų, naujų raštų. Bet atsargiai – lengva įsivažiuoti į „projekto eilę”, kai nori megzti šimtą dalykų vienu metu ir galiausiai nepabaigi nė vieno.
Dar verta paminėti gyvus mezgimo būrelius. Daugelyje miestų yra grupės, kurios susitinka kavinėse ar bibliotekose ir mezga kartu. Tai puiki proga pabendrauti, pasimokyti iš patyrusiųjų ir tiesiog maloniai praleisti laiką.
Nuo pirmosios kilpelės iki savo stiliaus
Mezgimas – tai kelionė, ne tikslas. Pradedi nuo nerangių pirštų ir keistai atrodančių kilpelių, o po kurio laiko jau megzi žiūrėdamas filmą, nė nepažiūrėjęs į rankas. Tai įgūdis, kuris tobulėja su kiekvienu projektu, su kiekviena klaida ir jos ištaisymu.
Nepulk į perfekcionizmą. Pirmasis šalikas bus kreivas, kepurė gal bus per didelė, o megztinyje gal bus viena kita skylutė. Viskas gerai. Kiekvienas megztas daiktas – tai pamoka. O svarbiausia – mėgaukis procesu. Mezgimas neturėtų būti stresas ar pareiga, tai turėtų būti malonus laikas sau.
Kai įgausi pasitikėjimo, pradėsi kurti savo projektus, derinti spalvas, gal net kūrėsi savo schemas. Kai kurie žmonės pereina prie sudėtingesnių technikų – nėrimo, žakardinių raštų, nėrinių. Kiti lieka prie paprastų dalykų, bet juos tobulina iki meistriškumo. Nėra teisingo ar klaidingo kelio – yra tik tavo kelias.
Tad paimk virbalus, pasirink gražų siūlų kamuolį ir pradėk. Gal šiandien tik užmesi kilpeles, gal numegzsi pirmąsias kelias eilutes. Bet tai pradžia kažko nuostabaus – naujo įgūdžio, naujo hobio, o gal ir naujos aistros, kuri liks su tavimi daugelį metų.
