Kai nosį užgula ir gerklė skauda – močiutės išmintis ateina į pagalbą
Kiekvienas esame patyrę tą nemalonų momentą, kai jaučiame, kaip kūnas pradeda signalizuoti – kažkas ne taip. Gerklė šiek tiek dilgčioja, nosis pradeda bėgti, o energijos lygis krenta greičiau nei telefonui baterija. Peršalimas – tas neprašytas svečias, kuris aplanko mus dažniausiai tada, kai visiškai nepatogu. Ir nors šiuolaikinė medicina siūlo daugybę vaistų, vis daugiau žmonių grįžta prie senųjų, patikrintų močiučių receptų.
Kodėl taip yra? Pirma, natūralūs vaistai dažniausiai neturi šalutinių poveikių, kurie būdingi cheminiams preparatams. Antra, daugelis jų tikrai veikia – ne veltui šie receptai perduodami iš kartos į kartą. Trečia, dažniausiai viskas, ko reikia, jau yra jūsų virtuvėje ar artimiausioje parduotuvėje. Nereikia laukti eilėje vaistinėje, kai galva skauda ir nosis užgulusi.
Žinoma, svarbu suprasti, kad natūralūs vaistai geriausia veikia peršalimo pradžioje arba kaip pagalbinė priemonė. Jei temperatūra kyla virš 39 laipsnių ir išsilaiko kelias dienas, jei simptomai tik blogėja – laikas kreiptis į gydytoją. Bet daugeliu atvejų paprastas peršalimas puikiai gydomas namuose, naudojant tai, ką mūsų močiutės ir prosenelės naudojo dar tada, kai apie vaistines niekas ir negalvojo.
Medus – aukso vertės vaistas iš gamtos
Jei turėtume išrinkti vieną natūralų vaistą, kuris turėtų būti kiekviename name, tai būtų medus. Šis saldus gamtos stebuklas turi antibakterinių ir antivirusinių savybių, ramina gerklę, mažina kosulį ir net padeda greičiau užmigti, kai peršalimas trukdo ramiai ilsėtis.
Paprasčiausias būdas – suvalgyti šaukštą medaus prieš miegą. Bet yra ir sudėtingesnių, efektyvesnių receptų. Vienas populiariausių – medus su citrina ir imbiero sultimis. Pasiimkite puodelį šilto (ne karšto!) vandens, įmaišykite šaukštą medaus, išspauskite pusės citrinos sultis ir įtarkuokite truputį šviežio imbiero. Gerkite šiltą, lėtai. Šis mišinys ne tik ramina gerklę, bet ir stiprina imuninę sistemą.
Svarbus niuansas – medaus negalima pilti į verdantį vandenį ar labai karštą arbatą. Aukštoje temperatūroje suyrą naudingi fermentai, ir medus tampa tiesiog saldumo šaltiniu be jokių gydomųjų savybių. Idealus temperatūros diapazonas – apie 40 laipsnių. Jei pirštu galite palaikyti puodelyje ir nejausti diskomforto, temperatūra tinkama.
Dar vienas puikus receptas – juodųjų ridikėlių sultys su medum. Ridikėlį nupjaukite viršūnėlę, išskaptuokite vidurį, pripilkite medaus ir palikite kelioms valandoms. Ridikėlis išskiria sultis, kurios susimaišo su medum. Šį mišinį vartokite po šaukštą kelis kartus per dieną – puikiai padeda nuo kosulio.
Česnakų ir svogūnų galia – ne tik virtuvėje
Taip, kvapas ne pats maloninusias, bet veiksmingumas neginčijamas. Česnakuose ir svogūnuose gausu alicinų – natūralių antibiotikų, kurie padeda organizmui kovoti su infekcijomis. Mūsų senelės puikiai tai žinojo ir naudojo šias priemones be jokio gėdijimosi.
Paprasčiausias būdas – suvalgyti kelis šviežius česnako skilteles. Bet ne visi tai gali padaryti dėl stipraus skonio ir kvapo. Todėl yra švelnesnių būdų. Galite smulkiai supjaustyti česnakus ir svogūnus, sudėti į lėkštę ir pastatyti prie lovos nakčiai. Kvapai, kuriuos jie išskiria, padeda išvalyti kvėpavimo takus.
Kitas efektyvus būdas – česnakinis sirupas. Supjaustykite kelis česnako skilteles ir vieną svogūną, sudėkite į stiklinį indą, užpilkite medum ir palikite nakčiai. Rytą turėsite sirupą, kurio galite gerti po šaukštą tris kartus per dieną. Skonis, žinoma, specifinis, bet veiksmingumas vertas to.
Jei esate drąsesnis, galite išbandyti senąjį rusišką receptą – česnakų pienas. Kelis česnako skilteles sutarkuokite į puodelį šilto pieno, įmaišykite šaukštą medaus ir išgerkite prieš miegą. Teigiama, kad ši priemonė padeda net esant stipriam peršalimui su temperatūra.
Žolelių arbatos – tradicija, kuri niekada nepasens
Mūsų močiutės puikiai išmanė, kokia žolelė nuo ko padeda. Liepžiedžių arbata nuo temperatūros, mėtų – nuo galvos skausmo, čiobrelių – nuo kosulio. Šios žinios perduodamos iš kartos į kartą ne be priežasties.
Liepžiedžių arbata – tikras klasikas kovoje su peršalimu. Ji skatina prakaitavimą, o tai padeda numušti temperatūrą natūraliu būdu. Be to, liepžiedžiai turi raminamųjų savybių, todėl padeda geriau išsimiegoti. Paruošti tokią arbatą paprasta – šaukštą džiovintų liepžiedžių užpilkite puodeliu verdančio vandens, palikite 10 minučių ir gerkite šiltą su medum.
Čiobrelių arbata puikiai tinka, kai kankina kosulys. Čiobreliuose yra eterinių aliejų, kurie padeda atskiesti skreplių ir palengvina jų išsikosėjimą. Galite paruošti stipresnį nuovirą – du šaukštus čiobrelių ant puodelio vandens – ir gerti po pusę puodelio tris kartus per dieną.
Mėtų arbata padeda, kai užgulta nosis ir skauda galva. Mėtos turi mentolį, kuris palengvina kvėpavimą ir turi lengvą skausmą malšinantį poveikį. Be to, mėtų arbata puikiai tinka ir skrandžiui, jei peršalimas sukėlė ir virškinimo problemų.
Galite gaminti ir mišrias arbatas. Puikus derinys – liepžiedžiai su aviečių lapais ir juodųjų serbentų uogomis. Arba čiobrelis su mėtomis ir šalavijais. Eksperimentuokite ir raskite savo mėgstamiausią derinį.
Inhaliacija – senovinis, bet veiksmingas būdas
Prisimenu, kaip vaikystėje močiutė sodindavo mane prie dubens su karštu vandeniu, užmesdavo rankšluostį ant galvos ir liepė kvėpuoti. Atrodė, kad nieko ypatingo, bet po tokios procedūros nosis tikrai geriau kvėpavo, o gerklė mažiau skaudėjo.
Paprasčiausia inhaliacija – su paprastais virtais bulvėmis. Išvirkite bulves, nusunkite vandenį, truputį sutrupinkite bulves, pasilenkite virš puodo ir uždenkite galvą rankšluosčiu. Kvėpuokite garus 10-15 minučių. Bulvių garai drėkina gleivinę, padeda atskiesti skreplių ir palengvina kvėpavimą.
Dar efektyvesnė – inhaliacija su eteriniais aliejais ar žolelėmis. Į dubenį karštų vandens įlašinkite kelis lašus eukaliptų, pušų ar arbatmedžio eterinių aliejų. Arba įmeskite saujos čiobrelių, mėtų ar šalavijų. Kvėpuokite šiuos garus – jie ne tik palengvina kvėpavimą, bet ir turi antibakterinį poveikį.
Svarbu nepamiršti kelių saugumo taisyklių. Pirma, vanduo neturi būti verdantis – galite nusideginti kvėpavimo takus. Leiskite vandeniui truputį atvėsti po virimo. Antra, akys turi būti užmerktos, kad garai neerzintų jų. Trečia, jei turite aukštą temperatūrą, inhaliacijų geriau nedaryti – jos gali dar labiau pakelti temperatūrą.
Šildymas ir kompresai – išorinė pagalba kūnui
Mūsų senelės puikiai žinojo, kad kartais reikia ne tik kažką išgerti, bet ir išoriškai pašildyti tam tikras kūno vietas. Žinoma, čia reikia būti atsargiems – ne visada šildymas yra tinkamas.
Kojų maudymas karštame vandenyje su garstyčių milteliais – senas ir patikrintas būdas. Į dubenį karšto vandens (tokio, kokį galite pakęsti) įberkite šaukštą garstyčių miltelių, išmaišykite ir pamerkite kojas 15-20 minučių. Po to gerai nusišluostykite, užsivilkite šiltas vilnones kojines ir į lovą. Ši procedūra skatina kraujotaką, šildo visą kūną ir padeda greičiau įveikti peršalimą.
Kompresai ant krūtinės taip pat populiarūs. Vienas iš efektyviausių – medaus kompresas. Ant krūtinės (išskyrus širdies sritį) ištepkite medum, uždenkite marle, viršuje – plastikiniu maišeliu ar maistine plėvele, o ant viršaus – šiltu šaliku ar rankšluosčiu. Palikite porai valandų arba net nakčiai. Medus šildo, skatina kraujotaką ir padeda greičiau išsikosėti skrepliams.
Dar vienas populiarus kompresas – su virtu bulvėmis. Sutrupinkite karštų virtų bulvių, įvyniokite į marles sluoksnį, patikrinkite, ar ne per karšta, ir uždėkite ant krūtinės ar nugaros. Laikykite, kol atvės. Šis kompresas puikiai šildo ir padeda nuo kosulio.
Bet atminkite – jei turite temperatūrą, šildymo procedūrų daryti negalima. Jos tinkamos tik tada, kai temperatūros nėra arba ji jau nukrito.
Vitaminai ir mineralai – stipriname imuninę sistemą
Peršalimo metu organizmas kovoja su infekcija, todėl jam reikia daugiau maistinių medžiagų nei įprastai. Čia į pagalbą ateina natūralūs vitaminų šaltiniai, kuriuos naudojo dar mūsų prosenelės.
Šermukšnių arbata – tikras vitamino C bombas. Šermukšnių uogos turi daugiau vitamino C nei citrinos. Galite paruošti nuovirą – šaukštą džiovintų šermukšnių uogų užpilkite puodeliu verdančio vandens, palikite termose kelioms valandoms ir gerkite kaip arbatą. Arba paruošti sirupą – šermukšnių uogas užpilkite vandeniu, pavirkite, perkošite ir įmaišykite medaus.
Juodieji serbentai taip pat turtingi vitamino C. Jei turite užšaldytų uogų ar džemo, tai puikus laikas jį panaudoti. Galite gerti juodųjų serbentų sultis, arbatą su uogomis ar tiesiog valgyti šviežias ar atšildytas uogas.
Imbiero šaknis – ne tik vitamino C šaltinis, bet ir natūralus uždegimą mažinantis produktas. Šviežio imbiero arbata su medum ir citrina – vienas geriausių gėrimų peršalimo metu. Įtarkuokite apie 2 cm imbiero šaknies, užpilkite puodeliu verdančio vandens, palikite 10 minučių, įmaišykite medaus ir citrinos sulčių.
Nepamirškite ir paprastos morkos. Šviežios morkų sultys su šaukšteliu grietinėlės (kad geriau įsisavintų vitaminas A) stiprina gleivinę ir padeda organizmui kovoti su infekcija.
Poilsis, skysčiai ir paprastos tiesos, kurias dažnai pamirštame
Kartais mes taip susikoncentruojame į tai, ką reikia gerti ar valgyti, kad pamirštame paprasčiausias, bet labai svarbias peršalimo gydymo taisykles. Mūsų močiutės šių dalykų niekada nepamiršdavo.
Pirmas ir svarbiausias dalykas – poilsis. Kai sergate, organizmas kovoja su infekcija, ir jam reikia energijos. Jei bandysite gyventi įprastu ritmu, peršalimas gali užsitęsti arba komplikuotis. Leiskite sau pailsėti, pamiegoti daugiau nei įprastai. Jei galite pasiimti ligos atostogų – pasiimkite. Sveikata svarbiau nei viena darbo diena.
Antras dalykas – gerkite daug skysčių. Peršalimo metu organizmas praranda daugiau skysčių nei įprastai (per prakaitavimą, bėgančią nosį), be to, skysčiai padeda skiedinti skreplių ir greičiau juos pašalinti iš organizmo. Gerkite vandenį, žolelių arbatas, sultis, sultinį. Bent du litrus per dieną.
Trečias dalykas – drėgmė kambaryje. Sausa oro drėgmė erzina gleivinę, sunkina kvėpavimą ir lėtina pasveikimą. Jei neturite oro drėkintuvo, galite tiesiog padėti vandens dubenį prie radiatorių arba pakabinti šlaprus rankšluosčius. Ideali oro drėgmė – apie 50-60 procentų.
Ketvirtas dalykas – vėdinkite kambarį. Taip, net jei lauke šalta. Švieži oras padeda greičiau pasveikti, o uždarame, neišvėdintame kambaryje virusai dauginasi greičiau. Vėdinkite bent kelis kartus per dieną po 10-15 minučių, bet tuo metu patys išeikite į kitą kambarį, kad neperpūstumėte.
Penktas dalykas – mityba. Kai sergate, neturite apetito – tai normalu. Nereikia prievarta kišti į save maistą. Bet jei norite valgyti, rinkitės lengvą, maistingą maistą. Vištienos sultinys – ne veltui vadinamas močiutės vaistu. Jis lengvai virškinas, šildo, drėkina, teikia baltymų ir mineralų. Pridėkite daržovių, šiek tiek česnako – ir turite puikų gydantį patiekalą.
Ir paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas – klausykite savo kūno. Jei jaučiate, kad reikia miegoti – miegokite. Jei norisi šiltos arbatos – gerkite. Jei nėra apetito – nevalgykite. Kūnas paprastai žino, ko jam reikia, tik mes dažnai nepakankamai jo klausome.
Peršalimas – tai ne baisiausia liga, bet ji tikrai nemalonus. Gera žinia ta, kad daugeliu atvejų galime puikiai pasirūpinti savimi namuose, naudodami paprastus, natūralius būdus, kuriuos naudojo dar mūsų močiutės. Medus, česnakais, žolelių arbatos, inhaliacija, šildymas – visa tai tikrai veikia, jei naudojama teisingai ir laiku. Svarbiausia – pradėti gydytis iš karto, kai tik pajuntate pirmuosius simptomus, ir leisti sau laiko pasveikti. Jūsų kūnas sugeba pasveikti pats – jam tik reikia šiek tiek pagalbos ir palaikymo. Ir žinoma, jei per kelias dienas negerėja arba simptomai blogėja – laikas kreiptis į gydytoją. Bet paprastam peršalimui močiutės receptai dažnai veikia geriau nei bet kokie vaistinės preparatai.
