Kai knygos krenta kaip dominoselės
Prisimenu, kaip prieš kelerius metus stovėjau knygyne ir galvojau – kaip tie žmonės suspėja perskaityti tiek daug? Mano draugas Tomas per mėnesį prarydavo 10-15 knygų, o aš vos vieną ar dvi. Paslaptis, kaip paaiškėjo, slypi ne tik laisvo laiko kiekybėje, bet ir gebėjime skaityti efektyviai. Greito skaitymo technika nėra jokia magija ar supergebėjimas – tai įgūdis, kurį gali išmokti kiekvienas. Tiesa, ne kiekviena knyga tinka būti perskaityta per valandą, bet apie tai pakalbėsime vėliau.
Daugelis žmonių mano, kad greitas skaitymas reiškia teksto „praslydinimą” be supratimo. Tai didžiausias mitas. Iš tikrųjų, kai mokiesi skaityti greitai, tu treniruoji savo smegenis geriau suprasti ir įsiminti informaciją. Problema ta, kad mokykloje mus mokė skaityti lėtai, žodis po žodžio, dažnai net tyliai juos tardami galvoje. Šis vidinis balsas – viena didžiausių kliūčių, stabdančių mūsų skaitymo greitį.
Kodėl skaitome kaip vėžliai
Vidutinis žmogus skaito apie 200-250 žodžių per minutę. Tai reiškia, kad 300 puslapių knygai prireiktų maždaug 4-5 valandų. Bet kodėl taip lėtai? Yra keletas pagrindinių priežasčių, kurios mus stabdo.
Pirmiausia – subvokalizacija. Tai tas vidinis balsas, kuris „taria” kiekvieną žodį jūsų galvoje. Kai mokėmės skaityti, tai buvo būtina, bet dabar tai tik trukdo. Jūsų akys ir smegenys gali apdoroti informaciją daug greičiau nei galite „ištarti” žodžius viduje. Antra problema – regresijai. Tai kai jūsų akys grįžta atgal perskaityti jau perskaitytą tekstą. Kartais tai darome sąmoningai, bet dažniau – visiškai automatiškai, net to nepastebėdami.
Trečia kliūtis – siauras matymo laukas. Daugelis žmonių skaito po vieną žodį, o jūsų akys gali apimti 3-5 žodžius vienu metu. Pagalvokite, kiek laiko sutaupytumėte, jei vienu žvilgsniu matytumėte ne vieną, o keturis žodžius? Tai būtų keturis kartus greičiau, tiesa?
Kaip išmokyti akis šokti, o ne vaikščioti
Gerai, teorija suprantama, bet kaip praktiškai pradėti skaityti greičiau? Pradėkime nuo paprasčiausio – nuo piršto ar rodyklės naudojimo. Taip, skamba vaikiškai, bet tai veikia. Kai vedžiojate pirštu po tekstą, jūsų akys natūraliai seka paskui jį ir neslysta atgal. Tai padeda išvengti regresijų.
Štai konkretus pratimas: paimkite bet kokį tekstą ir pradėkite skaityti, vedžiodami pirštu po kiekviena eilute. Bet čia yra triukas – judinkite pirštą šiek tiek greičiau, nei įprastai skaitote. Jūsų smegenys bus priverstos prisitaikyti prie šio greičio. Iš pradžių gali atrodyti, kad nieko nesuprantate, bet po kelių minučių pastebėsite, kad vis tik sugaunate pagrindinę mintį.
Kitas svarbus dalykas – išmokti skaityti žodžių grupes, o ne atskirus žodžius. Bandykite savo periferinį regėjimą. Kai žiūrite į sakinio vidurį, jūsų akys gali matyti žodžius ir iš kairės, ir iš dešinės. Praktikuokitės taip: paimkite tekstą ir pabandykite skaityti, žiūrėdami tik į kiekvienos eilutės vidurį. Iš pradžių bus sunku, bet pamažu pastebėsite, kad galite suvokti visą eilutę, nors žiūrite tik į jos centrą.
Smegenų treniruotė arba kaip nepamiršti, ką ką tik perskaitei
Viena didžiausių baimių, mokantis greito skaitymo – o kaip su supratimu? Juk nėra prasmės skaityti greitai, jei po to nieko neatsimeni. Čia ir prasideda įdomiausia dalis – kai mokiesi skaityti greičiau, tu iš tikrųjų treniruoji savo smegenis būti labiau sutelktas.
Yra toks dalykas kaip aktyvus skaitymas. Tai reiškia, kad skaitydami jūs ne tik vartote puslapius, bet ir užduodate sau klausimus: „Kokia pagrindinė šio skyriaus mintis?”, „Kaip tai susiję su tuo, ką skaičiau anksčiau?”, „Ar sutinku su autoriumi?”. Kai jūsų smegenys aktyviai dirba su informacija, ji geriau įsimenama.
Dar vienas puikus būdas – daryti trumpas pastabas paraštėse arba po skaitymo užsirašyti 3-5 pagrindines mintis. Tai užtrunka vos kelias minutes, bet padeda informacijai persikelti iš trumpalaikės atminties į ilgalaikę. Aš asmeniškai naudoju tokią techniką: po kiekvieno skyriaus sustoju ir pabandau vieną sakiniu apibūdinti, apie ką jis buvo. Jei negaliu – grįžtu ir perskaitytu dar kartą, bet jau greičiau, ieškodamas tos pagrindinės minties.
Ne visos knygos gimsta vienodos
Dabar labai svarbus momentas, kurį daugelis greito skaitymo entuziastų pamiršta paminėti. Ne kiekviena knyga tinka būti perskaityta per valandą. Ir tai visiškai normalu.
Grožinė literatūra, ypač poezija ar filosofiniai romanai, skirti mėgautis kalba, metaforomis, ritmu. Bandyti praslysti pro Dostojevskį ar Markesą per valandą – tas pats, kas gerti brangų vyną kaip vandenį po treniruotės. Galima, bet prarandate visą malonumą ir prasmę.
Greito skaitymo technika puikiai tinka: verslo knygoms, saviugdos literatūrai, naujienoms, straipsniams, vadovėliams, biografijoms. Šio tipo tekstuose informacija dažnai kartojama, yra daug „vandens”, ir jūs galite saugiai praleisti tam tikras dalis be žalos supratimui.
Aš pats naudoju tokią strategiją: jei skaitau grožinę literatūrą, skaitau normaliu tempu ir mėgaujuosi. Bet jei tai verslo knyga ar saviugdos vadovas, tuomet įjungiu greitą režimą. Dažnai tokias knygas net neskaitau nuo pradžios iki pabaigos – pirmiausia peržiūriu turinį, išsirenkiu įdomiausius skyrius ir skaitau juos. Jei skyrius neįdomus ar neduoda vertės – praleidžiu. Niekas nesakė, kad privalote perskaityti kiekvieną puslapį.
Konkretūs pratimai, kurie veikia
Gerai, užteks teorijos. Štai keletas pratimų, kuriuos galite pradėti daryti jau šiandien. Pirmas pratimas – greičio testas. Pasirinkite bet kokį tekstą, nustatykite laikmatį vienai minutei ir skaitykite normaliu tempu. Suskaičiuokite, kiek žodžių perskaitėte. Tai jūsų bazinis greitis.
Dabar tas pats tekstas, bet su pirštu ar pieštuku, vedžiojant po eilutes dvigubai greičiau nei jūsų bazinis greitis. Taip, dvigubai! Nesvarbu, kad nieko nesuprasite – tikslas išmokyti akis judėti greičiau. Darykite tai 2-3 minutes. Po to grįžkite prie normalaus skaitymo – pastebėsite, kad jūsų „normalus” greitis tapo greitesnis.
Antras pratimas – periferinio matymo treniruotė. Paimkite tekstą ir nubrėžkite dvi vertikalias linijas – vieną apie 2 cm nuo kairiojo krašto, kitą 2 cm nuo dešiniojo. Dabar skaitykite tekstą, bet jūsų akys turi judėti tik tarp šių linijų, niekada neliesdamos kraštų. Tai privers jus naudoti periferinį regėjimą ir matyti daugiau žodžių vienu metu.
Trečias pratimas – „šuoliavimas”. Užuot skaitę kiekvieną eilutę, pabandykite „šokinėti” – perskaitykite pirmą sakinį, praleiskite vieną, perskaitykite kitą. Arba skaitykite tik kiekvieno paragrafo pirmą ir paskutinį sakinius. Dažnai šitiek užtenka suprasti pagrindinę mintį, ypač naujienų straipsniuose ar verslo knygose.
Technologijos gali padėti (arba trukdyti)
Šiais laikais yra daugybė programų ir aplikacijų, skirtų greito skaitymo mokymui. Kai kurios iš jų tikrai vertos dėmesio. Pavyzdžiui, RSVP (Rapid Serial Visual Presentation) tipo aplikacijos rodo po vieną žodį ekrano centre tam tikru greičiu. Jūs negalite grįžti atgal, negalite sustoti – tiesiog skaitote tuo greičiu, kuris nustatytas.
Aš pats naudojau tokias aplikacijas kaip „Spreeder” ar „ReadMe!”. Jos tikrai padeda išmokyti smegenis apdoroti informaciją greičiau. Bet čia yra problema – realybėje knygos nešokinėja žodžiais ekrane. Todėl šios aplikacijos geros kaip treniruotė, bet ne kaip pagrindinis skaitymo būdas.
E-skaityklės irgi turi savų privalumų. Galite reguliuoti šriftą, tarpus tarp eilučių, net spalvas. Kai kurios leidžia paryškinti pagrindines mintis ar daryti pastabas. Bet aš pastebėjau, kad fizinėse knygose skaitau greičiau – galbūt todėl, kad galiu matyti, kiek dar liko, ir tai motyvuoja.
Kai greitis tampa įpročiu
Po kelių savaičių praktikos pastebėsite, kad greitas skaitymas tampa natūralus. Jūs nebegalvojate apie techniką – tiesiog skaitote. Bet čia svarbu nepamiršti kelių dalykų.
Pirma, nepriverčiate savęs skaityti greitai visada. Kartais norite tiesiog atsipalaiduoti su gera knyga, ir tai puiku. Greitas skaitymas – tai įrankis, o ne prievarta. Naudokite jį, kai reikia, bet ne visada.
Antra, toliau praktikuokitės. Kaip ir bet kuris kitas įgūdis, greitas skaitymas reikalauja palaikymo. Jei metus neskaitysite, grįšite prie seno lėto tempo. Bet gera žinia ta, kad jei kartą išmokote, antrą kartą bus daug lengviau.
Trečia, derinkite technikas. Kartais naudoju piršto metodą, kartais – šokinėju per paragrafus, kartais skaitau normaliai. Priklausomai nuo teksto tipo ir mano tikslo. Lankstumas – raktas į efektyvų skaitymą.
Kai knyga tampa draugystės pradžia
Žinote, kas įdomiausia? Kai pradėjau skaityti greičiau, aš pradėjau skaityti daugiau. O kai skaitai daugiau, atsiranda daugiau temų pokalbiams, daugiau idėjų, daugiau perspektyvų. Tas pats Tomas, kuris įkvėpė mane išmokti greito skaitymo, dabar sako, kad aš jį aplenkiau – per mėnesį perskaitau 15-20 knygų.
Bet svarbiausia ne skaičiai. Svarbiausia tai, kad skaitymas nebėra našta ar pareiga. Tai tapo malonumu, kuris neužima viso vakaro. Galiu perskaityti verslo knygą per kelias valandas, ištraukti pagrindines idėjas ir iš karto jas pritaikyti. Arba galiu per savaitgalį perskaityti 3-4 biograijas ir pajusti, lyg būčiau praleidęs laiką su tais žmonėmis.
Greito skaitymo technika nėra apie tai, kaip praslysti pro knygą kuo greičiau. Ji apie tai, kaip efektyviau naudoti savo laiką ir dėmesį. Apie tai, kaip išmokti atskirti svarbią informaciją nuo vandens. Apie tai, kaip treniruoti savo smegenis būti lankstesnėms ir greičiau apdoroti informaciją.
Pradėkite nuo mažų žingsnių. Paimkite straipsnį ar knygos skyrių ir pabandykite bent vieną iš čia aprašytų technikų. Nereikia stengtis perskaityti knygą per valandą jau rytoj – tiesiog bandykite skaityti šiek tiek greičiau nei įprastai. Po savaitės – dar šiek tiek greičiau. Ir taip pamažu, be didelio streso, jūsų skaitymo greitis padvigubės ar net patrigubės. O kartu su tuo išaugs ir jūsų žinių bagažas, ir pasitikėjimas savimi, ir noras skaityti dar daugiau.
