Kodėl taupymas dažnai lieka tik gražiais žodžiais
Kiekvienas esame girdėję tą patį patariantį balsą – reikia taupyti. Tačiau realybė tokia, kad daugelis žmonių tiesiog nežino, nuo ko pradėti. Atlyginimas atkeliauja į sąskaitą, o po kelių dienų jau žiūrime į beveik tuščią balansą ir klausiam savęs: „Kur dingo visi tie pinigai?”
Problema ne ta, kad neuždirbtume pakankamai. Dažniausiai problema slypi tame, kad neturime aiškios sistemos ir strategijos. Mes gyvename impulsų laikais – pamatėme reklamą, užsukome į parduotuvę „tik pažiūrėti”, užsisakėme maisto pristatymą, nes nesinorėjo gaminti. Visi tie smulkūs sprendimai per mėnesį sudaro gana įspūdingą sumą.
Bet čia yra gera žinia: taupymas nėra raketų mokslas. Nereikia būti finansų ekspertu ar atsisakyti visų malonumų. Reikia tik kelių paprastų įpročių ir šiek tiek disciplinos. O svarbiausia – reikia turėti tikslą, dėl kurio verta stengtis.
Svajones paverčiant konkrečiais tikslais
Sakote norite taupyti? Puiku, bet kam? „Ateičiai” – per miglota. „Sunkesnei dienai” – per niūru. Žmonės geriau taupo, kai turi konkretų tikslą, kurį gali įsivaizduoti.
Galbūt tai kelionė į Japoniją, apie kurią svajojate jau penkerius metus. O gal automobilis, kuris leistų nebevargti viešuoju transportu. Būsto įnašas? Vestuvinė šventė? Studijos užsienyje? Kiekvienas turime savo svajonių sąrašą, tik dažnai bijome prisipažinti, kad jos įgyvendinamos.
Štai ką patarčiau padaryti: paimkite popieriaus lapą ar atidarykite užrašų programėlę telefone. Užsirašykite bent tris dalykus, kuriuos norėtumėte įgyvendinti per artimiausius trejus metus. Prie kiekvieno parašykite apytikslę sumą, kurios reikėtų. Dabar turite ne abstrakčią „taupymo idėją”, o konkretų planą.
Pavyzdžiui, kelionė į Japoniją dviems – apie 3000 eurų. Jei pradėsite taupyti dabar ir planuojate keliauti po dvejų metų, reikia sutaupyti 125 eurus per mėnesį. Skamba jau daug realisčiau nei „kažkada galbūt”, tiesa?
50-30-20 taisyklė ir jos pritaikymas realiam gyvenimui
Viena populiariausių taupymo strategijų yra 50-30-20 taisyklė. Ji paprasta: 50% pajamų skirkite būtinoms išlaidoms (nuoma, maistas, komunaliniai mokesčiai), 30% – asmeniniams poreikiams ir malonumams, o 20% – taupymui ir skolų grąžinimui.
Teorijoje skamba puikiai. Praktikoje? Na, jei jūsų nuoma suryja 60% atlyginimo, ta taisyklė atrodo kaip juokas. Bet principas išlieka vertingas – svarbu sąmoningai paskirstyti pinigus, o ne leisti jiems tiesiog išgaruoti.
Jei klasikinė formulė jums netinka, pritaikykite ją. Galbūt jūsų variantas bus 60-25-15 arba 55-30-15. Svarbiausia – kad bent kažkiek procentų būtų skirta taupymui. Net jei tai tik 10%, tai vis tiek geriau nei nieko.
Praktinis patarimas: kai tik gaunate atlyginimą, iškart perveskite taupymo sumą į atskirą sąskaitą. Ne mėnesio pabaigoje, kai „liks”, o iškart. Nes, atvirai kalbant, mėnesio pabaigoje neliks. Tai vadinama „mokėjimu sau pirmiausiai” principu, ir jis veikia stebuklingai.
Automatizavimas – tinginių genijų sprendimas
Žinote, kas yra geriausia taupymo strategija? Ta, kuri nevyksta sąmoningai. Skamba keistai? Paaiškinsiu.
Mes, žmonės, esame labai geri sugalvojant pasiteisinimus. „Šį mėnesį buvo gimtadienis, tai kitą kartą sutaupysiu daugiau.” „Dabar žiema, sąskaitos didesnės, pavasarį pradėsiu rimčiau.” Visada atsiras priežastis, kodėl šį kartą galima praleisti.
Todėl automatizavimas yra išgelbėjimas. Nustatykite automatinį pervedimą iš einamosios sąskaitos į taupymo sąskaitą. Kiekvieną mėnesį, tą pačią dieną, ta pati suma. Jūs net nepastebėsite, kaip tie pinigai dingsta, nes jų niekada ir nematysite savo kasdienėje sąskaitoje.
Dauguma bankų leidžia tai padaryti per kelias minutes internetinėje bankininkystėje. Nustatykite pervedimą dieną po atlyginimo gavimo. Jei gaunate algą 5-ą, nustatykite pervedimą 6-ą. Pinigai išnyks anksčiau, nei spėsite sugalvoti, kam juos panaudoti.
Dar vienas gudrumas – apvalinkite savo pirkimus. Kai kurios programėlės ir bankai siūlo funkciją, kuri automatiškai apvalina kiekvieną jūsų pirkimą iki artimiausio euro ir skirtumą perveda į taupymo sąskaitą. Nusipirkote kavos už 2,30 euro? Sistema nuskaičiuos 3 eurus, o 70 centų nukeliaus į taupymą. Per mėnesį tie centai virsta eurais, o per metus – gana solidiomis sumomis.
Išlaidų sekimas be beprotybės
Dabar turbūt laukiate, kad pasakysiu – užsirašinėkite kiekvieną išleistą centą. Bet nemeluosiu – tai varginantis procesas, kurį dauguma žmonių meta po savaitės.
Vietoj to siūlau paprastesnį variantą: stebėkite didžiąsias kategorijas. Nereikia žinoti, kad kavai išleidote 2,47 euro, o sausainiams 1,89. Užtenka žinoti, kad maistui per mėnesį išleidžiate apie 400 eurų, pramogoms – 150, drabužiams – 100.
Daugelis bankų jau automatiškai kategorizuoja jūsų išlaidas. Kartą per mėnesį prisijunkite prie internetinės bankininkystės ir pažiūrėkite į tą grafiką. Kur didžiausia išlaidų dalis? Ar tai jus nustebino? Ar yra kategorija, kurią galėtumėte sumažinti be didelio diskomforto?
Aš pats buvau šokiruotas, kai sužinojau, kiek išleidžiu maisto pristatymui. Atrodė, kad užsisakau „kartais”, bet „kartais” virto tris kartus per savaitę. Tai buvo apie 200 eurų per mėnesį! Sumažinus iki karto per savaitę, sutaupiau 130 eurų. Tai 1560 eurų per metus – pusė tos kelionės į Japoniją.
Sąmoningo vartojimo menas
Taupymas nereiškia gyvenimo atsisakymo. Reiškia sąmoningą pasirinkimą. Skirtumas milžiniškas.
Yra tokia koncepcija – „latte faktorius”. Idėja ta, kad smulkūs kasdieniai pirkimai (kaip ta kava už 3 eurus) per metus sudaro tūkstančius. Ir tai tiesa. Bet aš neraginu atsisakyti kavos, jei ji jums teikia džiaugsmą.
Klausimas turėtų būti ne „ar galiu be to apsieiti”, o „ar tai man tikrai svarbu”. Jei ryto kava kavainėje yra jūsų dienos ritualas, kuris teikia malonumą – puiku, pasilikite. Bet galbūt pastebėsite, kad prenumeruojate tris srautinio perdavimo paslaugas, iš kurių naudojate tik vieną. Arba kad turite sporto klubo abonementą, į kurį nesate užsukęs tris mėnesius.
Štai praktinis iššūkis: peržiūrėkite visus savo pasikartojančius mokėjimus. Banko programėlėje arba išraše pažiūrėkite, kas kas mėnesį automatiškai nuskaičiuojama. Prenumeratos, abonemantai, narystės. Kiek iš jų realiai naudojate? Kiek galėtumėte atšaukti be jokio gyvenimo kokybės pablogėjimo?
Daugelis žmonių taip sutaupo 50-100 eurų per mėnesį. Tai 600-1200 eurų per metus už paslaugas, kuriomis net nenaudojosi.
Taupymo iššūkiai kaip žaidimas
Kartais taupymas tampa įdomesnis, kai jį paverčiate žaidimu. Yra keletas populiarių iššūkių, kurie padeda sutaupyti be didelio streso.
**52 savaičių iššūkis**: pirmą savaitę sutaupote 1 eurą, antrą – 2 eurus, trečią – 3 eurus ir taip toliau. 52-ą savaitę taupysite 52 eurus. Per metus sutaupysite 1378 eurus. Galite daryti ir atvirkščiai – pradėti nuo 52 eurų ir mažinti, tada sunkiausia dalis bus pradžioje, kai entuziazmo daugiausia.
**Savaitės be išlaidų iššūkis**: pasirinkite vieną savaitę per mėnesį, kai išleisite pinigus tik būtiniems dalykams. Jokių kavinių, jokių internetinių pirkimų, jokio maisto pristatymo. Naudokite tik tai, kas jau yra namuose. Stebėsite, kiek daug maisto produktų turite spintelėse, kuriuos vis atidėliojate „geresniam laikui”.
**Monetos iššūkis**: kiekvieną dieną grįžę namo ištuštinkite visas monetas iš piniginės į stiklainį. Nelieskite to stiklainio iki metų pabaigos. Nustebsite, kiek susikaups.
**”Ne” dienos**: vieną dieną per savaitę sakykite „ne” visiems neplanuotiems pirkimams. Norite užkąsti? Ne. Norite tos suknelės? Ne. Tik ta viena diena, bet ji išmoko jus atpažinti impulsyvius norus.
Ką daryti, kai pajamos tikrai mažos
Gerai, galbūt skaitote visa tai ir galvojate: „Lengva kalbėti apie taupymą, kai turi ką taupyti.” Suprantu. Kai pajamos vos padengia būtiniausius poreikius, taupymas atrodo kaip prabanga.
Bet net ir tada yra keletas strategijų. Pirma, ieškokite būdų padidinti pajamas, ne tik sumažinti išlaidas. Ar galite pasiimti papildomų valandų? Ar turite įgūdžių, kuriuos galėtumėte paversti šaliniu užsiėmimu? Galbūt galite parduoti daiktus, kurių nebenaudojate?
Antra, taupykite natūra, ne tik pinigais. Gaminimas namuose vietoj valgymo restorane. Viešasis transportas vietoj taksi. Biblioteka vietoj knygų pirkimo. Kiekvienas toks pasirinkimas yra taupymas, net jei pinigai fiziškai nepateko į sąskaitą.
Trečia, taupykite bent simboliškai. Net jei tai tik 5 eurai per mėnesį. Psichologinis efektas yra svarbesnis nei suma. Jūs kuriate taupytojo tapatybę. Sakote sau: „Aš esu žmogus, kuris taupo.” Tas įprotis, kai finansinė situacija pagerės, jau bus įsitvirtinęs.
Ir dar vienas dalykas – ieškokite nemokamų malonumų. Pasivaikščiojimas parke, filmo vakaras namuose, piknikas, nemokamos miesto ekskursijos, bibliotekos renginiai. Gyvenimas gali būti įdomus ir be nuolatinio pinigų leidimo.
Kai svajones pasiekiate ir kas toliau
Tarkime, jūs tai padarėte. Sutaupėte tam automobiliui, tai kelionei, tam būsto įnašui. Pasveikinu! Bet štai kas įdomu – dauguma žmonių, pasiekusių taupymo tikslą, nesustoja. Kodėl?
Nes taupymas tampa įpročiu. Jūs jau įpratote gyventi su mažesnėmis pajamomis (nes dalis automatiškai keliaudavo į taupymą). Jūs jau žinote, kaip atsisakyti nereikalingų pirkimų. Jūs jau matėte, kaip mažos sumos virsta didelėmis.
Ir svarbiausia – jūs pajutote tą jausmą, kai svajonė tampa realybe. Kai nebe svajojate apie Japoniją, o perkate bilietus. Kai nebe vaizduojate automobilio, o sėdite jame. Tas jausmas yra priklausomybę keliantis. Norisi jo dar.
Todėl nustatykite naują tikslą. Galbūt dabar jau didesnis – pensijos fondas, investicijos, antrasis būstas. Arba tiesiog finansinis saugumas – žinojimas, kad turite rezervą šešiems mėnesiams, jei kas nors nutiktų.
Taupymas nėra kelionės pabaiga. Tai būdas gyventi. Tai laisvė pasirinkti, ką daryti su savo pinigais, vietoj to, kad pinigai diktuotų, ką galite daryti su savo gyvenimu. Tai ramybė, žinant, kad nesate vieno atlyginimo atstumu nuo finansinės katastrofos.
Pradėkite šiandien. Ne rytoj, ne kitą mėnesį, ne „kai bus daugiau pinigų”. Šiandien. Perveskite 10 eurų į atskirą sąskaitą. Atšaukite vieną nenaudojamą prenumeratą. Užsirašykite vieną svajonę ir sumą, kurios jai reikia. Maži žingsniai, bet jie veda ten, kur norite būti.
