Kai knygos tampa namų širdimi
Prisimenu, kaip prieš kelerius metus draugas pasikvietė į naujus namus ir pirmiausia nusivedė parodyti savo biblioteką. Ne virtuvės su naujausiais prietaisais, ne svetainės su didžiuliu televizoriumi – būtent bibliotekos. Tada pagalvojau, kad tai kažkas ypatingo. Žmogus, kuris savo namuose sukuria erdvę knygoms, iš tikrųjų kuria erdvę sau pačiam. Namų biblioteka nėra tik lentynos su knygomis. Tai vieta, kur galima pabėgti nuo pasaulio triukšmo, kur mintys gali laisvai klajoti, kur žiema tampa jaukesnė, o vasara – ramesnė.
Dabar, kai daugelis mūsų gyvena mažesniuose būstuose, kai skaitiniai vis dažniau tampa elektroniniai, namų bibliotekos idėja gali atrodyti kaip prabanga. Bet iš tikrųjų tai investicija į save, į savo ramybę ir intelektinį augimą. Ir nebūtinai tam reikia atskiro kambario ar šimtų kvadratinių metrų. Kartais pakanka tinkamo kampelio ir noro sukurti kažką savo.
Nuo ko pradėti: erdvės paieška ir planavimas
Pirmiausia reikia atsakyti į klausimą – kur? Jei turite atskirą kambarį, puiku, bet daugelis to neturi. Ir tai visiškai normalu. Esu mačiusi nuostabių bibliotekų koridoriuose, po laiptais, balkone, net pertvarkytoje spintelėje. Viena pažįstama sukūrė biblioteką savo miegamojo kampe – paprasčiausiai atskirė tą zoną kilimėliu ir nedideliu šviestuvu. Dabar tai jos mėgstamiausias kampelis visuose namuose.
Kai ieškote vietos, pagalvokite apie natūralią šviesą. Skaityti prie lango – tai vienas didžiausių malonumų, kokius tik gali suteikti namai. Bet jei lango nėra arba jis per toli, nebėda – gera lempa gali sukurti net jaukesnę atmosferą nei dienos šviesa. Svarbu, kad vieta būtų rami. Jei jūsų biblioteka bus šalia virtuvės, kur nuolat triukšmaujama, skaitymo ramybės tikrai nerasite.
Dar vienas dalykas, apie kurį dažnai pamirštama – temperatūra ir drėgmė. Knygos nemėgsta drėgmės, todėl rūsys ar neapšildomas balkonas nėra geriausia vieta. Taip pat venkit vietos šalia radiatorių – per didelė šiluma gali sugadinti knygas. Idealus variantas – erdvė su stabilia temperatūra ir normalia ventiliacija.
Lentynos: funkcionalumas susitinka su estetika
Dabar apie lentynų pasirinkimą. Čia galimybių – begalė. Galite įsigyti gatavų sprendimų iš baldų parduotuvių, užsisakyti pas stalių pagal individualų projektą arba net pasidaryti patiems, jei turite tam įgūdžių. Esu mačiusi nuostabių bibliotekų, sukurtų iš paprasčiausių medinių dėžių, sumontuotų ant sienos.
Svarbiausia – lentynų tvirtumas. Knygos yra sunkios, daug sunkesnės, nei atrodo. Jei lentyna nebus pakankamai tvirta arba netinkamai pritvirtinta prie sienos, gali nutikti nelaimė. Kai renkate lentynas, apskaičiuokite, kiek knygų planuojate laikyti, ir pasirinkite atitinkamą konstrukciją. Geriau, kad lentyna būtų per stipri, nei per silpna.
Dėl aukščio – standartinės lentynos tarp knygų būna apie 25-30 cm aukščio. Bet jei turite daug didelių albumų ar enciklopedijų, kai kurios lentynos turėtų būti aukštesnės. Gera mintis – reguliuojamos lentynos, kurias galima pritaikyti pagal turimas knygas. Kai kurie žmonės mėgsta atviras lentynas, kiti – su durelėmis. Atvirose knygos tampa interjero dalimi, bet jos greičiau dulkėja. Su durelėmis – priešingai, bet tada nematote savo kolekcijos.
Kaip išdėstyti knygas: tvarka ar kūrybinis chaosas
Štai čia prasideda įdomiausia dalis. Kaip išdėstyti knygas? Bibliotekininkai jums pasakytų apie Deivio dešimtainę klasifikaciją ar abėcėlinę tvarką pagal autorius. Bet namų bibliotekoje jūs esate šeimininkas ir galite daryti, kaip jums patinka.
Kai kurie žmonės rūšiuoja knygas pagal žanrus – grožinė literatūra, mokslinė literatūra, biografijos, poezija. Kiti – pagal kalbas, nes dažnai namuose yra knygų keletu kalbų. Dar kiti – pagal spalvas, ir tai atrodo nuostabu, nors rasti reikiamą knygą gali būti sudėtingiau. Pažįstu žmogų, kuris rūšiuoja knygas pagal tai, kada jas skaitė – tai tarsi jo gyvenimo chronologija knygų pavidalu.
Aš pati laikausi mišrios sistemos. Dažniausiai skaitomas knygas laikau akių lygyje, lengvai pasiekiamose vietose. Knygas, kurias skaitau retai, bet noriu turėti – aukščiau arba žemiau. Sunkiausias knygas – žemutinėse lentynose, kad lentynos nelūžtų ir pačiai būtų lengviau jas pasiekti. O mylimas knygas, prie kurių grįžtu vėl ir vėl, laikau specialioje vietoje, tarsi garbės vietoje.
Nepamirškite palikti šiek tiek laisvos vietos. Jei lentynos užkimštos iki atsidusis, nebeturite vietos naujoms knygoms, o svarbiausia – sunku ištraukti ir įdėti knygas atgal. Bibliotekininkai sako, kad lentynos turėtų būti užpildytos maždaug 80 procentų.
Skaitymo kampelis: kur atsisėsti su knyga
Biblioteka be patogios vietos skaityti yra kaip virtuvė be stalo. Galite turėti nuostabiausią knygų kolekciją, bet jei nėra kur patogiai atsisėsti, nesinaudosite ja taip, kaip galėtumėte.
Ideali skaitymo vieta – tai patogu kėdė ar fotelis, gera šviesa ir nedidelis staliukas, kur padėti arbatos puodelį ar užrašų knygelę. Kai kurie žmonės mėgsta skaityti gulėdami, todėl jiems tinka sofa ar net specialus gultas su pagalvėmis. Kiti geriau jaučiasi sėdėdami vertikaliai – jiems tiks kėdė su atrama.
Apšvietimas – tai atskirą dėmesį vertas dalykas. Natūrali šviesa yra geriausia, bet ji nėra prieinama vakarais ar rudenį, kai temsta anksti. Turėkite gerą skaitymo lempą – tokią, kuri šviečia pakankamai ryškiai, bet nemirksi ir nevargins akių. Yra specialių skaitymui skirtų lempų, kurios imituoja natūralią šviesą. Jos kainuoja šiek tiek daugiau, bet akys tikrai dėkingos.
Jaukumą sukuria ir smulkmenos. Šiltas pledas žiemai, minkšta pagalvė, gal net nedidelis kilimėlis po kojomis. Viena draugė savo skaitymo kampelyje turi specialų krepšelį, kuriame laiko skirtingų spalvų žymeklius, lipnius lapelius ir mažą užrašų knygelę. Kita – visada laiko šalia arbatos ar kavos rinkinį, kad nereikėtų eiti į virtuvę ir pertraukti skaitymo.
Atmosfera ir detalės, kurios daro skirtumus
Biblioteka – tai ne tik knygos ir baldai. Tai atmosfera, nuotaika, jausmas, kurį patiri įėjęs į tą erdvę. Ir tą atmosferą kuria smulkmenos.
Kvapai, pavyzdžiui. Knygų kvapas pats savaime yra nuostabus, ypač senų knygų. Bet galite pridėti ir kažko savo – žvakę su jūsų mėgstamu aromatu, nedidelį difuzorių su eteriniais aliejais. Tik neperdirbkite – per stiprus kvapas gali trukdyti skaityti ir net sugadinti knygas.
Muzika ar tyla? Čia kiekvienas renkasi pagal save. Kai kurie žmonės mėgsta skaityti visiškoj tyloj, kiti – su foniniu klasikinės muzikos ar džiazo garsu. Esu girdėjusi apie žmones, kurie skaito klausydamiesi gamtos garsų įrašų – lietaus, jūros bangų, miško. Jei jūsų biblioteka yra bendrame kambaryje, geros ausinės gali būti išgelbėjimas.
Augalai gali puikiai papildyti bibliotekos interjerą. Žaluma suteikia gyvybingumo, o kai kurie augalai net valo orą. Tik rinkitės tokius, kuriems nereikia daug šviesos, jei jūsų biblioteka yra tamsesnėje vietoje. Ir būkite atsargūs su laistymų – permirkęs vazonas šalia knygų gali baigtis blogai.
Meno kūriniai, nuotraukos, citatos ant sienos – visa tai gali padaryti biblioteką tikrai jūsų. Mačiau bibliotekų, kuriose ant sienų kabėjo mėgstamų rašytojų portretai, žemėlapiai iš kelionių, net vaikiški piešiniai. Vienas žmogus ant tuščių sienų tarp lentynų buvo priklijęs mėgstamas citatas iš knygų – tai atrodė kaip asmeninė literatūrinė galerija.
Knygų priežiūra ir bibliotekos tvarkymas
Turėti biblioteką – tai ne tik ją sukurti, bet ir prižiūreti. Knygos, nors ir atrodo tvirtos, iš tikrųjų yra gana jautrios.
Dulkės – didžiausias knygų priešas namuose. Jos ne tik atrodo negražiai, bet ir gali sukelti alergijas, o ilgainiui net sugadinti knygas. Bent kartą per kelis mėnesius verta nuvalyti dulkes nuo knygų ir lentynų. Tai galima daryti minkštu šepetėliu arba siurblio šepečio antgaliu. Kai kurie žmonės naudoja mikropluošto šluostę – ji gerai surenka dulkes ir nebraižo knygų viršelių.
Drėgmė – kitas didelis priešas. Jei pastebite, kad knygos tampa drėgnos arba pradeda kvepėti pelėsiais, turite skubiai spręsti problemą. Galbūt reikia geresnės ventiliacijos arba oro drėkintuvo/sausintuvo, priklausomai nuo situacijos. Pelėsiais apaugusias knygas reikia izoliuoti nuo kitų, kad neplistų problema.
Saulės šviesa ilgainiui baldo knygų viršelius ir puslapius. Jei jūsų lentynos yra prie lango, kuriuo krenta tiesioginė saulė, apsvarstykite užuolaidas ar roletų. Nebūtina visiškai užtamsinti kambarį, bet apsaugoti knygas nuo tiesioginių saulės spindulių tikrai verta.
Kartais reikia ir peržiūrėti savo kolekciją. Ar tikrai jums reikia visų knygų, kurias turite? Gal kai kurias galite padovanoti, parduoti arba atiduoti į biblioteką? Tai nelengvas sprendimas, ypač jei esate tikras knygų mėgėjas, bet kartais reikia padaryti vietos naujoms knygoms ir naujoms patirtims.
Kai biblioteka tampa gyvenimo būdu
Po kelerių metų nuo to, kai pradėjau kurti savo namų biblioteką, supratau, kad tai pakeitė ne tik mano namus, bet ir mane pačią. Biblioteka tapo vieta, kur grįžtu po sunkios dienos, kur ieškau atsakymų į klausimus, kur tiesiog būnu su savimi.
Namų biblioteka nėra baigtas projektas – ji nuolat auga ir keičiasi kartu su jumis. Naujos knygos atsiranda, senos kartais išeina. Keičiasi jūsų interesai, todėl keičiasi ir tai, kas stovi lentynose. Kartais pertvarkote lentynas, kartais pridedame naują fotelį ar lempą. Tai gyvas organizmas, atspindintis jūsų gyvenimą.
Ir nebijokite pradėti mažai. Net jei dabar turite tik vieną lentyną ir dešimt knygų – tai jau biblioteka. Svarbiausia ne kiekis, o tai, kad turite erdvę, skirtą knygoms ir skaitymui. Erdvę, kuri įkvepia jus augti, mokytis, svajoti. Erdvę, kuri primena, kad gyvenime yra daugiau nei kasdienė rutina. Erdvę, kuri yra tikrai jūsų.
Taigi, jei jau seniai galvojate apie namų bibliotekos kūrimą – tiesiog pradėkite. Raskite kampelį, pastatykite lentyną, įdėkite savo mylimiausias knygas. O paskui atsisėskite šalia su puodeliu arbatos ir knyga rankose. Ir pajusite, kaip namai tampa dar labiau namais.
