Kodėl verta kalbėti apie emocijas
Prisimenu, kaip prieš kelerius metus sėdėjau susitikime su kolegomis ir vienas iš jų tiesiog sprogo. Ne fiziškai, žinoma, bet emociškai – pradėjo šaukti, daužyti kumščiu į stalą, kaltinti visus aplinkui. Vėliau paaiškėjo, kad jis tiesiog neišmanė, kaip tvarkytis su stresu ir įtampa, kuri kaupėsi savaitėmis. Tai buvo akivaizdus pavyzdys, ką reiškia neturėti emocinio intelekto.
Emocinis intelektas – tai ne koks nors naujas amžiaus dalykas ar psichologų išgalvotas terminas, kad gautų daugiau klientų. Tai visai reali ir praktiška savybė, kuri lemia, kaip mes gyvename, bendraujame, dirbame ir net miegame. Žmonės, kurie supranta savo emocijas ir moka jas valdyti, paprastai yra laimingesni, sėkmingesni ir turi geresnius santykius su aplinkiniais.
Problema ta, kad mokykloje mūsų niekas nemokė, kaip atpažinti pyktį, kaip elgtis su baime ar ką daryti su liūdesiu. Mokė matematikos, istorijos, geografijos – bet ne to, kaip būti žmogumi tarp kitų žmonių. Todėl daugelis iš mūsų užaugome emociškai neraštingi, nors ir turime diplomus bei sertifikatus.
Kas iš tikrųjų yra emocinis intelektas
Emocinis intelektas – tai gebėjimas atpažinti, suprasti ir valdyti savo emocijas bei kitų žmonių jausmus. Skamba paprasta, bet praktikoje tai vienas sudėtingiausių dalykų. Pagalvokite, kiek kartų esate pasakę ar padarę kažką impulso vedami, o vėliau galvojote: „Dieve, kodėl aš taip padariau?”
Psichologas Danielis Golemanas, kuris populiarino emocinio intelekto koncepciją, išskyrė penkis pagrindinius komponentus:
Savęs suvokimas – gebėjimas atpažinti savo emocijas ir suprasti, kaip jos veikia jūsų elgesį. Tai tarsi turėti vidinį stebėtoją, kuris sako: „O, dabar jaučiu pyktį” arba „Šitas nerimas kyla iš baimės nepavykti”.
Saviregulacija – mokėjimas valdyti savo emocijas, o ne leisti joms valdyti jus. Ne nuslopinti ar ignoruoti, bet būtent valdyti. Tai kaip mokėti vairuoti galingą automobilį – jėga yra, bet jūs kontroliuojate, kur ji nukreipta.
Motyvacija – vidinė jėga, kuri stumia jus pirmyn nepriklausomai nuo išorinių aplinkybių. Žmonės su aukštu emociniu intelektu moka save motyvuoti net tada, kai niekas jų negiria ir neskatina.
Empatija – gebėjimas suprasti kitų žmonių jausmus ir pažiūrėti į situaciją jų akimis. Tai ne reiškia, kad turite sutikti su visais, bet suprasti, kodėl žmogus jaučiasi taip, kaip jaučiasi.
Socialiniai įgūdžiai – mokėjimas bendrauti, kurti santykius, spręsti konfliktus ir dirbti komandoje. Tai viskas, kas padeda jums funkcionuoti visuomenėje.
Kaip atpažinti savo emocijas (ir kodėl tai sunkiau nei atrodo)
Daug kas galvoja: „Na, aš žinau, ką jaučiu!” Bet iš tikrųjų dauguma žmonių nemoka tiksliai įvardyti savo emocijų. Paklausti, kaip jaučiasi, jie atsako: „Gerai” arba „Blogai”. Tai tarsi turėti tik du žodžius aprašyti visą spalvų spektrą.
Emocijų atpažinimas prasideda nuo to, kad sustojate ir paklausiate savęs: „Ką aš dabar jaučiu?” Ne „Ką turėčiau jausti” ar „Ką norėčiau jausti”, bet ką iš tikrųjų jaučiate šią akimirką. Ir būkite konkretūs. Ne „blogai”, o „nusivylęs”, „įtemptas”, „pavargęs” arba „nusivylęs ir truputį piktas”.
Vienas praktiškas būdas – vesti emocijų dienoraštį. Skamba kaip paauglės užsiėmimas, bet tai veikia. Kelias minutes per dieną užsirašykite, ką jautėte skirtingose situacijose. Po kurio laiko pradėsite pastebėti šablonus: gal visada pykstate, kai jums atrodo, kad jus ignoruoja? Ar gal nervinatės, kai jaučiatės nekontroliuojantys situacijos?
Kitas svarbus dalykas – mokytis atskirti emocijas nuo minčių. „Aš esu nevykėlis” – tai ne emocija, tai mintis. Emocija būtų: „Jaučiuosi nusivylęs savimi” arba „Gėda dėl to, ką padariau”. Ši distinkcija labai svarbi, nes mintis galite ginčyti ir keisti, o emocijas tiesiog reikia priimti ir leisti joms praeiti.
Valdymas nereiškia slopinimo
Didžiausia klaida, kurią daro žmonės bandydami „valdyti” emocijas – jie bando jas nuslopinti. Ypač vyrai augo girdėdami: „Vyrai neverkia”, „Nesijausk”, „Būk stiprus”. Rezultatas? Suaugę vyrai, kurie nemoka elgtis su jausmais ir sprogsta pačiu netinkamiausiu metu.
Emocijų valdymas – tai ne jų naikinimas. Tai mokėjimas su jomis elgtis konstruktyviai. Pavyzdžiui, jei jaučiate pyktį:
Pripažinkite jį. „Taip, aš piktas. Ir tai normalu.”
Supraskite, iš kur jis kyla. „Aš piktas, nes jaučiuosi nepagerbtas” arba „Aš piktas, nes buvau neteisingai apkaltintas”.
Nuspręskite, kaip su juo elgsitės. Gal reikia pasivaikščioti? Pasikalbėti su žmogumi, kuris jus supykdė? O gal tiesiog palaukti, kol emocija atslūgs?
Viena technika, kuri man asmeniškai labai padeda – tai „emocijų bangos” koncepcija. Emocijos ateina kaip bangos – jos pakyla, pasiekia piką ir po to nuslūgsta. Jei tiesiog leidžiate jiems būti nepuldamas į veiksmus piko metu, dažniausiai po 10-15 minučių intensyvumas sumažėja. Bet jei bandote nuslopinti arba, priešingai, įsitraukiate į dramą, banga gali tęstis valandas ar net dienas.
Empatija – ne silpnybė, o supergebėjimas
Gyvenime sutikau žmonių, kurie didžiavosi tuo, kad „nesijaudina dėl kitų jausmų” ir „sako tiesą į akis nesvarbu, kaip kitas jaučiasi”. Paprastai šie žmonės turėjo labai mažai draugų ir daug konfliktų.
Empatija nereiškia, kad turite būti visiems patogūs ar sutikti su visais. Tai reiškia, kad suprantate, kodėl žmogus jaučiasi taip, kaip jaučiasi. Ir šis supratimas jums suteikia didžiulę galią – galią bendrauti efektyviai, spręsti konfliktus, įtikinti, vadovauti.
Kaip ugdyti empatiją? Pirma, klausykite. Ne laukite savo eilės kalbėti, bet tikrai klausykite, ką žmogus sako. Antra, stebėkite ne tik žodžius, bet ir kūno kalbą, toną, tai, kas lieka nepasakyta. Trečia, užduokite klausimus. „Kaip tu dėl to jaučiesi?” „Kas tau svarbiausia šioje situacijoje?”
Vienas paprastas pratimai – kai žiūrite filmą ar serialą, sustabdykite ir pamėginkite atspėti, ką jaučia personažas ir kodėl. Skamba kvailai, bet tai treniruoja jūsų gebėjimą skaityti emocijas ir motyvus.
Konfliktai – emocinio intelekto egzaminas
Jei norite sužinoti, koks jūsų emocinis intelektas, pažiūrėkite, kaip elgiatės konflikto metu. Čia viskas išlenda į paviršių – ir jūsų gebėjimas valdyti emocijas, ir empatija, ir komunikacijos įgūdžiai.
Žmonės su žemu emociniu intelektu konflikto metu:
– Šaukia ir kaltina
– Pereina prie asmeninių įžeidinėjimų
– Nebesugeba klausyti kito
– Nori laimėti bet kokia kaina
– Prisimena visas senas nuoskaudas
Žmonės su aukštu emociniu intelektu:
– Išlieka ramūs (arba bent stengiasi)
– Fokusuojasi į problemą, ne į asmenį
– Klauso ir bando suprasti kitą pusę
– Ieško sprendimo, kuris tiktų abiem
– Gali atsiprašyti, kai klysta
Vienas geriausių patarimų konflikto situacijose – naudokite „aš” sakinius vietoj „tu” kaltinimų. Ne „Tu visada vėluoji ir man nerūpi”, o „Aš jaučiuosi negerbiamas, kai susitariame dėl laiko ir tu vėluoji”. Matote skirtumą? Pirmasis sakinys provokuoja gynybinę reakciją, antrasis – kviečia į dialogą.
Kaip emocinis intelektas keičia karjerą
Galbūt manote, kad darbe svarbiausia profesinė kompetencija ir IQ. Bet tyrimai rodo, kad emocinis intelektas dažnai yra svarbesnis nei techninis išsilavinimas, ypač vadovaujančiose pozicijose.
Pagalvokite: kas geriau vadovaus komandai – genialus programuotojas, kuris nemoka bendrauti ir sprogsta dėl kiekvienos klaidos, ar vidutiniškai techniškai įgudęs žmogus, kuris supranta savo komandą, moka motyvuoti ir spręsti konfliktus?
Darbe emocinis intelektas pasireiškia daugeliu būdų:
Grįžtamojo ryšio priėmimas. Žmonės su aukštu EI nemato kritikos kaip asmeninės atakos, bet kaip galimybę tobulėti.
Streso valdymas. Visi patiria stresą, bet ne visi sprogsta ar išsikvėpina. Gebėjimas išlikti efektyviam streso metu – tai emocinio intelekto požymis.
Komandinis darbas. Mokėjimas dirbti su skirtingais žmonėmis, prisitaikyti, rasti kompromisus – tai viskas apie emocinį intelektą.
Lyderystė. Geri lyderiai įkvepia, motyvuoja, supranta savo komandą. Tai neįmanoma be emocinio intelekto.
Pažįstu žmonių, kurie buvo nepaprastai protingi ir gabūs, bet jų karjera strigo, nes jie nemokėjo elgtis su žmonėmis. Ir priešingai – pažįstu žmonių, kurie nebuvo genialūs, bet kopė karjeros laiptais, nes žmonės norėjo su jais dirbti.
Praktiniai pratimai kasdieniam gyvenimui
Gerai, daug kalbėjome apie teoriją. Dabar – ką konkrečiai galite daryti, kad ugdytumėte savo emocinį intelektą?
Ryto check-in. Kiekvieną rytą, prieš pasiimant telefoną, skirkite minutę sau. Kaip jaučiatės? Kokie jūsų lūkesčiai šiai dienai? Ar yra kažkas, dėl ko jaudinatės?
Emocijų žodynas. Išsirašykite 20-30 skirtingų emocijų pavadinimų ir bandykite jas naudoti. Ne tik „gerai” ar „blogai”, bet „entuziastingas”, „melancholiškas”, „nerimastingas”, „įkvėptas”.
Pauzė prieš reaguojant. Kai jaučiate stiprią emociją, suskaičiuokite iki dešimties prieš atsakydami ar veikdami. Šie dešimt sekundžių gali išgelbėti jus nuo daugelio klaidų.
Empatijos pratimas. Kai kas nors jus erzina ar pykdo, pamėginkite atsakyti į klausimą: „Kodėl žmogus gali taip elgtis? Kokia jo perspektyva?” Ne pateisinti, bet suprasti.
Atgalinis žvilgsnis. Vakare prisiminę dieną, pagalvokite: kada jūsų emocijos padėjo priimti gerą sprendimą? Kada sutrukdė? Ką kitą galėjote padaryti?
Fizinė pratybų. Sportas, jogos, meditacija – visa tai padeda geriau suprasti ir valdyti savo emocijas. Kūnas ir protas nėra atskirti.
Kelionė, kuri niekada nesibaigia
Štai ko nesitikėjote išgirsti: jūs niekada netapsite emocinio intelekto meistru. Tai ne egzaminas, kurį išlaikote ir baigta. Tai nuolatinė praktika, mokymasis, kartais – klupimas ir vėl kėlimasis.
Aš vis dar kartais sprogstu dėl kvailų dalykų. Vis dar būna momentų, kai nesuprantu, ką jaučiu ar kodėl taip reaguoju. Bet skirtumas tas, kad dabar pastebiu tai greičiau, atsiprašau greičiau ir mokaus iš savo klaidų.
Emocinis intelektas – tai ne apie tobulumą. Tai apie sąmoningumą. Apie tai, kad vis dažniau renkamės, kaip reaguoti, vietoj to, kad automatiškai sprogstame ar užsidarome. Apie tai, kad vis geriau suprantame save ir kitus. Apie tai, kad santykiai tampa gilesni, darbas – produktyvesnis, o gyvenimas – tiesiog lengvesnis.
Pradėkite nuo mažų dalykų. Šiandien tiesiog pastebėkite, ką jaučiate. Rytoj – pamėginkite įvardyti tą jausmą tiksliau. Poryt – sustokite prieš reaguodami impulsyviai. Maži žingsniai, bet jie veda į didžiulius pokyčius.
Ir atminkite: jausmai nėra jūsų priešai. Jie yra jūsų vidinis kompasas, signalų sistema, kuri padeda orientuotis gyvenime. Kai išmokstate juos suprasti ir su jais draugauti, jie tampa ne kliūtimi, o stiprybe. Ir tai, draugai, yra tikroji emocinio intelekto galia.
