Kodėl verta mokytis fotografuoti geriau
Žinot, kas įdomiausia? Daugelis žmonių mano, kad gera nuotrauka – tai vien tik brangios įrangos reikalas. Bet realybė visai kitokia. Matau kasdien socialiniuose tinkluose nuotraukas, kurios padarytos naujausiais iPhone’ais ar Samsung’ais, ir jos tikrai neblogos. O paskui žiūriu į savo draugo, kuris fotografuoja senu Canon’u iš 2010-ųjų, darbus – ir skirtumas akivaizdus. Ne įranga čia reikalas, o supratimas, kaip ta šviesa krenta, kaip kompoziciją sustatyti, kada mygtuko paspausti.
Fotografavimas – tai ne raketų mokslas, bet tam tikrų principų supratimas tikrai padeda. Nesvarbu, ar jūs fotografuojate vakarienę Instagram’ui, ar norite užfiksuoti savo vaikų akimirkas, ar svajojate kada nors dirbti vestuvių fotografu – tie patys pagrindai veikia visur. Ir geriausias dalykas? Pradėti galima su tuo, kas jau turite kišenėje – savo telefonu.
Šviesa – svarbiausia fotografijos ingredientas
Jei fotografija būtų valgis, šviesa būtų pagrindinis ingredientas. Galite turėti geriausių prieskonių (skaityk: įrangos), bet jei pagrindinio produkto nėra arba jis prastos kokybės – patiekalas nepavyks. Šviesa fotografijoje yra viskas, nes pati žodžio „fotografija” etimologija reiškia „piešimą šviesa”.
Pradėkime nuo paprasčiausio dalyko – stebėkite šviesą aplink save. Ne fotografuodami, tiesiog stebėkite. Kaip ji krenta ant žmonių veidų skirtingu paros metu? Ryto šviesa yra švelni, šilta, kuria gražias šešėlių tekstūras. Vidurdienio saulė – žiauri, sukuria kietas šešėlius po akimis, dėl to žmonės atrodo pavargę. Vakarinė šviesa, ypač vadinamoji „aukso valanda” prieš saulėlydį – fotografų favoritas, nes viskas atrodo tarsi per šiltą filtrą.
Fotografuojant telefonu, šviesa dar svarbesnė nei su profesionalia kamera, nes telefono jutiklis mažesnis ir jam reikia daugiau šviesos, kad nuotrauka būtų aiški. Todėl pirmasis patarimas – fotografuokite šviesoje, ne prieš šviesą. Jei fotografuojate žmogų, pasukite jį veidu į šviesos šaltinį (langą, saulę), ne nugarą. Skirtumas bus milžiniškas.
Kompozicija arba kaip „sudėlioti” nuotrauką
Kompozicija skamba gąsdinančiai, bet iš tiesų tai tik būdas pasakyti „kaip daiktai išdėstyti kadre”. Yra keletas paprastų taisyklių, kurios padeda nuotraukoms atrodyti geriau, ir geriausias dalykas – jas galima taikyti su bet kokia įranga.
Trečdalių taisyklė – tai pirmasis dalykas, kurį išmoksta visi fotografai. Įsivaizduokite, kad jūsų ekranas padalintas į devynis vienodus stačiakampius (3×3 tinklelis). Daugelis telefonų turi šią funkciją nustatymuose – įjunkite ją! Idėja paprasta: svarbiausius dalykus dėkite ne per vidurį, o ten, kur tos linijos kertasi. Fotografuojate žmogų? Akis dėkite ant viršutinio kirtimo taško. Fotografuojate jūrą? Horizontą dėkite ant apatinės arba viršutinės linijos, bet ne per vidurį.
Kodėl tai veikia? Nes mūsų akys natūraliai traukiamos į tuos taškus. Nuotrauka tampa įdomesnė, dinamiškesnė. Kai viskas per vidurį – nuobodu, statiška.
Pirmaplanis ir fonas – dar vienas dalykas, į kurį daugelis nekreipia dėmesio. Matote tą žmogų, iš kurio galvos „auga” medis fone? Tai klasika. Prieš fotografuodami, pasižiūrėkite ne tik į tai, ką fotografuojate, bet ir kas yra už to. Kartais pakanka pajudėti vieną žingsnį į šoną, ir tas erzinantis stulpas fone dingsta.
Telefonuose su portreto režimu (dabar jų turi net vidutinės klasės modeliai) galite sukurti „bokeh” efektą – kai fonas suplaktas. Tai puikus būdas atkreipti dėmesį į pagrindinį objektą. Bet atsargiai – dirbtinis telefonų bokeh kartais atrodo… dirbtinai. Geriau naudoti subtiliai.
Telefono kamera – daugiau galimybių nei manote
Šiuolaikiniai telefonai – tai maži kompiuteriai su labai padoriais fotoaparatais. Bet dauguma žmonių tiesiog atidaro kameros programėlę ir fotografuoja automatiniu režimu. Nieko blogo, bet galite daugiau.
Pirma, pamirškit skaitmeninį zoom’ą (bent jau stiprų). Kai priartinate telefonu, iš tiesų tik išpučiate pikselius. Geriau prieikite arčiau. Jei negalite – fotografuokite iš tolo ir apkarpykite vėliau – rezultatas bus panašus arba net geresnis.
Antra, išmokite naudoti ekspozicijos kompensaciją. Daugumoje telefonų, kai paliečiate ekraną, atsiranda saulutės ikonėlė, kurią galite tempti aukštyn (šviesiau) arba žemyn (tamsiau). Tai neįtikėtinai naudinga. Fotografuojate prieš langą ir žmogus per tamsus? Temkite saulutę aukštyn. Fotografuojate saulėlydį ir dangus per šviesus? Temkite žemyn.
Trečia, jei jūsų telefonas turi „Pro” arba „Manual” režimą – pabandykite jį. Ten galėsite kontroliuoti ISO (jautrumo šviesai nustatymą), išlaikymo laiką ir kitus dalykus. Pradžioje gali atrodyti sudėtinga, bet pažaisdami suprasite. Pavyzdžiui, norite nufotografuoti tekančią upę, kad vanduo atrodytų švelnus ir miglinas? Reikia ilgesnio išlaikymo laiko. Telefonui gali reikėti trikojo, bet efektas gali būti įspūdingas.
Kada verta pereiti prie veidrodinės ar beveidrodės kameros
Gerai, telefono galimybės turi ribas. Kada verta investuoti į tikrą fotoaparatą? Atsakymas priklauso nuo to, ką norite fotografuoti ir kaip rimtai.
Jei fotografuojate tik kasdienes akimirkas socialiniams tinklams – telefono tikrai pakanka. Bet jei norite fotografuoti sporto varžybas, paukščius, žvaigždes, arba jums reikia nuotraukų spausdinimui dideliais formatais – tada kamera tampa būtinybe.
Veidrodinės kameros (DSLR) – tai tradicinės kameros su veidrodžiu viduje ir optiniu vaizdo ieškikliu. Jos patikimos, turi didžiulį objektyvų pasirinkimą, ilgą baterijos gyvavimo laiką. Minusas? Didelės, sunkios, garsiai „šaudo” (tas veidrodžio garsas).
Beveidrodės kameros (mirrorless) – naujesnė technologija, be veidrodžio mechanizmo. Kompaktiškesnės, lengvesnės, tylesnės. Turi elektroninį vaizdo ieškiklį, kuris rodo, kaip nuotrauka atrodys dar prieš fotografuojant – labai patogu. Minusas? Baterija išsieikvoja greičiau, nes ekranas veikia nuolat.
Šiandien beveidrodės kameros tampa standartu. Net profesionalai pereina prie jų. Jei perkate pirmą kartą – rekomenduočiau žiūrėti į beveidrodę. Sony, Fujifilm, Canon, Nikon – visi turi puikių variantų įvairioms kišenėms.
Objektyvai – kur tikrai verta investuoti
Štai ko daugelis nepasako pradedantiesiems: kamera yra tik korpusas. Tikroji magija – objektyvuose. Galite turėti vidutinę kamerą su puikiu objektyvu ir daryti nuostabias nuotraukas. Arba turėti brangiausią kamerą su pigiausiu objektyvu – ir rezultatai bus vidutiniški.
Pirmasis objektyvas paprastai yra „kit” objektyvas – tas, kuris ateina su kamera. Dažniausiai tai 18-55mm ar panašus. Jis universalus, bet ne puikus niekam. Gerai mokytis, bet greitai norėsite daugiau.
50mm f/1.8 – tai vadinamas „nifty fifty” arba „fantastic plastic”. Beveik kiekvienas gamintojas turi pigų 50mm objektyvą su dideliu diafragmos atidarumu (f/1.8 ar f/1.4). Kodėl jis nuostabus? Nes leidžia fotografuoti mažai šviesos, sukuria gražų foną suplakimą (bokeh), ir yra aštrus. Kaina? Dažnai apie 100-200 eurų. Tai pirmasis objektyvas, kurį rekomenduoju visiems.
Plataus kampo objektyvas (pvz., 16mm, 24mm) – puikus kraštovaizdžiams, architektūrai, interjero fotografijai. Leidžia užfiksuoti daug erdvės.
Telefoto objektyvas (pvz., 70-200mm) – gyvūnams, sportui, portretams iš tolo. Leidžia priartinti, kas toli, ir sukuria labai gražų foną suplakimą.
Pradžioje neskubėkite pirkti visko. Geriau vienas geras objektyvas nei trys vidutiniški. Ir visada geriau investuoti į objektyvą nei naują kamerą – skirtumas bus didesnis.
Ekspozicijos trikampis – širdis fotografijos technikos
Gerai, dabar truputį technikos. Bet pažadu – tai ne taip sudėtinga, kaip skamba. Kiekviena nuotrauka yra šviesos fiksavimas. Kiek šviesos pateks į kamerą, priklauso nuo trijų dalykų: diafragmos, išlaikymo laiko ir ISO. Tai vadinamas ekspozicijos trikampiu.
Diafragma (f skaičius, pvz., f/2.8, f/5.6, f/16) – tai skylė objektyve, per kurią šviesa patenka. Keista, bet mažesnis skaičius reiškia didesnę skylę ir daugiau šviesos. f/1.8 – didelė skylė, daug šviesos, suplaktas fonas. f/16 – maža skylė, mažiau šviesos, viskas aštriai nuo priekio iki galo. Fotografuojate portretą? Naudokite mažą f skaičių (pvz., f/2.8). Fotografuojate kraštovaizdį? Naudokite didelį (pvz., f/11).
Išlaikymo laikas (shutter speed) – kiek laiko užraktas yra atidarytas. 1/1000 sekundės – labai trumpai, užšaldo judėjimą. 1 sekundė – ilgai, užfiksuoja judėjimą kaip šleifą. Fotografuojate bėgantį šunį? Reikia greito išlaikymo (bent 1/500). Fotografuojate naktinį miestą? Galite naudoti ilgą išlaikymą (reikės trikojo).
ISO – jutiklio jautrumas šviesai. ISO 100 – mažai jautrus, reikia daug šviesos, bet nuotrauka švari. ISO 6400 – labai jautrus, galima fotografuoti tamsoje, bet nuotrauka bus „triukšminga” (grūdėta). Visada naudokite mažiausią ISO, kokį leidžia situacija.
Šie trys dalykai dirba kartu. Jei pakeičiate vieną, turite kompensuoti kitais. Pavyzdžiui, jei norite suplakto fono (maža f), bet lauke labai šviesu, turėsite naudoti greitą išlaikymą, kad nuotrauka nebūtų per šviesi. Pradžioje tai atrodo kaip galvosūkis, bet po kelių savaičių praktikos tampa intuityvu.
Redagavimas – ne apgaulė, o proceso dalis
Yra toks mitas, kad „tikras” fotografas nedaro postprodukcijos. Tai nesąmonė. Visi profesionalai redaguoja savo nuotraukas. Visada. Net analoginės fotografijos laikais laboratorijoje buvo daug manipuliavimo – šviesinimas, tamsėjimas, kontrasto keitimas.
Skirtumas tarp gero ir blogo redagavimo yra subtilumas. Jei žmonės pamato, kad nuotrauka redaguota – tikriausiai per daug. Jei nuotrauka tiesiog atrodo geriau, bet negali pasakyti kodėl – tai geras redagavimas.
Telefonui – Snapseed, VSCO, Lightroom Mobile. Visos nemokamos (arba su nemokamomis versijomis) ir labai galingos. Snapseed ypač rekomenduoju – turi visus įrankius, kurių reikia, ir visiškai nemokama.
Kompiuteriui – Adobe Lightroom yra industrijos standartas. Taip, jis mokamas (prenumerata apie 10 eurų per mėnesį), bet verta. Alternatyvos: Capture One (dar brangesnis, bet kai kas mano, kad geresnis), Luminar (vienkartinis mokėjimas), arba nemokamas Darktable.
Ko nedarykite: neperdėkite su filtrais, nepersotinkite spalvų, neišbalinkite odos iki porceliano. Tikslas – pagerinti nuotrauką, ne ją transformuoti į kažką nerealu. Pagrindiniai dalykai, kuriuos reikėtų koreguoti: ekspozicija (šviesumas), baltos spalvos balansas (ar nuotrauka per geltona/mėlyna), kontrastas, šešėliai ir šviesios vietos, galbūt truputį ryškumo.
Ir dar vienas patarimas: fotografuokite RAW formatu, jei jūsų kamera tai leidžia. RAW failai yra neapdoroti duomenys iš jutiklio, kurie leidžia daug daugiau lankstumo redaguojant. JPEG jau apdorotas ir suspaustas – galimybės koreguoti ribotos.
Ką fotografuoti ir kaip tobulėti
Teorija teorija, bet fotografija – tai praktika. Galite perskaityti šimtą straipsnių (įskaitant šį), bet jei nepaėmėte kameros ir nefotografavote – nieko neišmoksite.
Pradėkite nuo to, kas jums įdomu. Jei mėgstate gamtą – fotografuokite gamtą. Jei mėgstate žmones – fotografuokite žmones. Jei jus žavi architektūra – fotografuokite pastatus. Nėra „teisingos” temos. Fotografija turi būti malonumas, ne pareiga.
Praktiniai pratimai tobulėjimui:
Fotografuokite tą patį objektą skirtingu laiku – rytą, dieną, vakare, naktį. Pamatysite, kaip šviesa viską keičia.
Fotografuokite tą patį objektą iš skirtingų kampų – iš apačios, iš viršaus, iš šono, arti, toli. Suprasite, kaip perspektyva veikia kompoziciją.
Pasirinkite vieną fokusinį nuotolį (pvz., 50mm arba telefone vieną objektyvą) ir fotografuokite tik su juo visą dieną. Tai išmokys jus matyti galimybes, o ne priklausyti nuo zoom’o.
Kopijuokite fotografus, kuriuos žavitės. Ne tiesiogiai, bet bandykite suprasti, kaip jie pasiekė tą efektą. Kokia šviesa? Koks kampas? Kokia diafragma? Tai ne vagystė – tai mokymasis.
Dalinkitės savo nuotraukomis ir priimkite kritiką. Tai sunku, nes nuotraukos jaučiasi asmeniškai, bet konstruktyvi kritika padeda tobulėti greičiau nei bet kas kita. Yra Facebook grupių, Reddit bendruomenių (pvz., r/photocritique), kur žmonės mielai komentuoja.
Ir svarbiausia – fotografuokite reguliariai. Geriau po 10 minučių kasdien nei 3 valandas kartą per mėnesį. Kaip ir bet kokį įgūdį, fotografiją reikia praktikuoti.
Kai nuotrauka tampa istorija, o ne tik vaizdu
Techniškai tobula nuotrauka gali būti nuobodi. Truputį neaiški, netobula nuotrauka gali būti įsimintina. Kodėl? Nes fotografija – tai ne tik tai, kaip kažkas atrodo, bet ir tai, ką tai jauti, kokią istoriją tai pasakoja.
Geriausios nuotraukos sukelia emociją. Tai gali būti džiaugsmas, liūdesys, nostalija, nuostaba – bet kažką. Kai žiūrite į nuotrauką ir jaučiate kažką – tai gera nuotrauka. Kai žiūrite ir galvojate „na, techniškai korektiška” – tai tik dokumentas.
Todėl fotografuodami galvokite ne tik apie taisykles, bet ir apie jausmus. Ką norite pasakyti šia nuotrauka? Kokią nuotaiką sukurti? Kartais tai reiškia sulaužyti taisykles. Kartais geriausias kadras yra tas, kuris „neteisingai” sukompanuotas pagal vadovėlius, bet jaučiasi teisingai.
Fotografija – tai kelionė, ne tikslas. Nėra momento, kai pasiekiate „pabaigą” ir žinote viską. Net fotografai su 30 metų patirties vis dar mokosi, eksperimentuoja, daro klaidas. Ir tai puiku. Tai reiškia, kad visada yra kur augti, visada yra kas nauja išbandyti.
Taigi imkite savo telefoną ar kamerą ir eikite fotografuoti. Dabar. Šiandien. Ne rytoj, ne kai nusipirksite geresnę įrangą, ne kai turėsite daugiau laiko. Geriausia kamera yra ta, kurią turite su savimi. O geriausia nuotrauka yra ta, kurią padarėte, o ne ta, apie kurią tik pagalvojote. Fotografuokite daug, eksperimentuokite drąsiai, ir svarbiausia – mėgaukitės procesu. Nuotraukos, kurias sukursite šiandien, bus prisiminimai, kuriuos turėsite visą gyvenimą.
